2017 m. rugsėjo 17 d., sekmadienis

2017 m. Emmy apdovanojimų prognozės


Naujo įrašo nebuvo visą vasarą, ir nors labiausiai norisi kaltinti „Twin Peaks“, turbūt reikia kaltinti pačią vasarą. Arba nieko. Galim nekaltinti nieko.

Visgi „Emmy“ apdovanojimai yra šventas reikalas ir be neteisingų prognozių šitos ceremonijos praleisti tiesiog negaliu. Šie metai yra išties stiprūs ir įdomūs, ir ne vien dėl to, kad čia nėra „Game of Thrones“ (ir vis dar nėra „Twin Peaks“). Peržvelgęs visas kategorijas supratau, kad akivaizdžiai blogų pasirinkimų čia nėra, o tokios mažiau suprantamos klaidos kaip „House of Cards“ ir „Modern Family“ nominacijos yra logiškos, nes balsuotojai mėgsta inerciją ir už tai jiems galima atleisti.

Išskyrus dėl „The Leftovers“. Čia bus gėdinga dėmė „Emmy“ istorijoje, ypač kai po penkių metų visi pradės rašyti straipsnius, kad kaip čia niekas nekalbėjo apie šitą serialą, kai jis dar buvo televizijoje, ir kaip jis nebuvo apipiltas apdovanojimais. Bet svarbu, kad mes jį matėm ir turim savo širdy, gal jis dėl to yra dar labiau išskirtinis.

Gerai, prie prognozių. Paryškinti yra favoritai, pakritę – tie, už kuriuos sirgsiu. Prognozės nemoksliškos, rizikuokit savo nuožiūra, laimėjimais pasidalinkite.

Ceremoniją ves nuostabusis Stephen Colbert. Pradžia – 3:00. Negaliu pažadėti, kad šįkart kelsiuos žiūrėti, bet jūs kelkitės ir stebėkit kaip laimi visi serialai, kurių pavadinimuose nėra žodžių „The Leftovers“.

Geriausias serialas (drama)

Better Call Saul
The Crown
The Handmaid‘s Tale
Stranger Things
This is Us
House of Cards
Westworld

Kol dar neįsivažiavom turėčiau paminėti, kad „The Handmaid‘s Tale“ yra kol kas didžiausias šių metų serialas, kurio nemačiau, nes vis žadu pirmiau perskaityti knygą, kurios dar nepradėjau, taip kad gėdą jaučiu visapusiškai. Juo labiau dėl to, kad šitas serialas kartu su „Stranger Things“ yra laikomas kategorijos favoritu. Niekaip nenutylančios kalbos apie jau greitai sugrįšiantį 1980s rojų, a.k.a. „Stranger Things“, atrodo, turi didesnę galimybę laimėti prieš giliau lendančius ir (dažniausiai) geriau parašytus serialus.

Nors šitas būrys, galbūt išskyrus „House of Cards“ (serialas, pernai atsigavęs ir įsimylėjęs absurdą, šiemet tapo nesuprantama nuobodybe), yra visas nuostabus (nenustebčiau, jei laimėtų „This is Us“ ar „Westworld“, nes meilė jiems Holivude yra didžiulė), „Better Call Saul“ šiemet parodė absoliučią televizijos viršūnę. Visu kuo sergu už šitą serialą nuostabiai suprasdamas, kad jį žmonės visąlaik nominuoja dėl „Breaking Bad“ palikimo, nes jeigu iš tiesų žiūrėtų, konkurencijos jam būtų mažai.

2017 m. gegužės 21 d., sekmadienis

Twin Peaks: Fire Walk With Me

Čia pilna „Twin Peaks“ ir „Fire Walk With Me“ spoilerių, taip kad atsargiai.
Tik žiūrint „Fire Walk With Me“ galima suprasti, dėl ko viena geriausių „Twin Peaks“ serijų, kurioje Lelandas miršta ir biblinėje aplinkoje atgailauja už savo ar Bobo padarytas nuodėmes, nepatiko Davidui Lynchui. Šiaip ta serija yra sukurta nuostabiai, tik akivaizdu, kad Lynchas Lelando ir Bobo junginį suvokė toli gražu ne romantiškai ir pasibaigiantį iškart po atgailos. Čia yra situacija, kurioje tėvas prievartavo ir nužudė savo dukrą, ko negalėtų išplauti joks kiekis šventinto vandens.

Todėl „Fire Walk With Me“, rodantis įvykius iki Loros Palmer mirties ir neturintis jokių cenzūrinių ribų, kokias turėjo serialas, yra tarsi atsakas į tą seriją. Filmas buvo sukurtas be Marko Frosto – pagrindinio serialo scenaristo – ir yra grynas, koncentruotas lynchizmas, iš dalies papildantis bendrąją „Twin Peaks“ istoriją, nors dažnai atrodantis kaip galybė scenų, kurias Lynchas būtų norėjęs įdėti į serialą.

Rimtesnės priežasties pirmąjį filmo pusvalandį praleisti su agentais, kurių anksčiau nebuvom matę ir daugiau nebematysim, juk nėra. Chrisas Isaakas ir Kieferis Sutherlandas yra nuostabus, kiek kitoks patyrusio ir naujo agento suporavimas, nes jie abu yra vienodai nustebę atvažiavę į miestelį, savo keistais veikėjais ir aplinka panašų į Tvin Pyksą. Filmas nubrėžia nesubtiliai didelį kiekį paralelių tarp šių agentų potyrių ir Kūperio istorijos su Tvin Pyksu, įtraukiant tik savimi bandančius pasirūpinti veikėjus, neaiškią nužudytosios istoriją, tą patį nužudymo būdą ir netikėtą jųdviejų dingimą. Nenuostabu, kad viskas taip pat, nes merginą juk nužudė tas pats žmogus, ir net jeigu tos scenos su naujaisiais agentais yra visai smagios (ypač nuovadoje bendraujant su blogus juokelius mėgstančiais policininkais), jų reikalingumas yra abejotinas ir tokiais momentais visai suprantu, dėl ko filmas buvo nušvilptas Kanuose.

2017 m. gegužės 19 d., penktadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. Beyond Life and Death

Kaip ir visus Davido Lyncho darbus, taip ir paskutinę antro „Twin Peaks“ sezono seriją (kuri jau už poros dienų nebebus paskutinė serialo serija) galima interpretuoti įvairiai. Sunkiai, abstrakčiai, bet įvairiai. Ši serija savo esminėmis detalėmis yra žiauriai panaši į tą seriją, kurioje paaiškėjo, kad Bobas yra įsikūnijęs į Lelandą ir kuriame jis nužudė Maddy, nes ją žiūrėdamas irgi negalėjau suprasti, kokiu būdu prieš beveik tris dešimtmečius tokie vaizdai buvo leidžiami rodyti per televiziją, kurią anuomet vis dar žiūrėjo dešimtys milijonų žmonių. Šita valanda yra vienas keisčiausių, jeigu ne pats keisčiausias dalykas, kada nors rodytas televizijos ekranuose, ir turbūt nereikia stebėtis, kad už jį yra atsakingas Davidas Lynchas.

Mane labiausiai įtikinantis šių nuostabiai keistų įvykių paaiškinimas yra susijęs su tuo, kad Lynchas norėjo atsikeršyti ABC televizijos vadovams už visas negandas ir parodė jiems tokį deformuotą, nelogiškai atrodantį vidurinį pirštą, kokio dar niekas nebuvo matęs. ABC stumdė Lynchą ir Marką Frostą liepdami jiems greičiau atskleisti Loros žudiką, kas neabejotinai nuskandino visą serialą tiek kokybės, tiek reitingų prasme.

Dėl to natūralu, kad ABC, jau nusprendę nepratęsti serialo trečiam sezonui, nelabai rūpinosi tuo, ką kuria Lynchas, šiaip iš pagrindų perrašęs originalųjį paskutinės serijos scenarijų iš ganėtinai tradicinio ir nerizikuojančio pastarųjų serijų serialo, į tamsų ir mažai vilties ateičiai suteikiantį reginį. Jis išeidamas norėjo sudeginti – tiesiogine ir perkeltine to žodžio prasme – viską, kas pasitaikė jo kelyje, kas yra gražiausias kerštas, kokį tik gali sugalvoti šitas žmogus.

2017 m. gegužės 18 d., ketvirtadienis

Twin Peaks. Antras sezonas. Miss Twin Peaks

Šioje apžvalgoje yra atskleidžiamos svarbiausios pavadinime pateiktos „Twin Peaks“ serijos detalės ir aptariami iki šių serijų įvykę įvykiai. Apžvalgoje nėra kalbama apie įvykius, kurie seriale dar įvyks, taip užtikrinant „Twin Peaks“ dar nemačiusių žmonių saugumą ir apžvalgų objektyvumą.

Šioje serijoje yra trys elementai, kurie yra reikalingi pačiai istorijai ir kuriais reikia nuoširdžiai tikėti, tačiau jie vis tiek bado akimis savo banalumu ir bent kažkokiu kvailumu. Jie nesugriauna serijos, kuri tęsia tikrai ryškų kokybės pakilimą, tiesiog čia yra tie aspektai, kuriais kartais žiūrint filmus ar serialus reikia patikėti, kad galėtum pilniau pasinerti į tau rodomą pasaulį.

Pirmasis jų įtarimų kėlė ir anksčiau ir yra susijęs su Donos, jos tėvų ir Beno situacija. Istorija, atsiradusi iš niekur ir iš dalies sutapusi su Beno gerumo priepuoliu, nors turbūt dėl to, kad serialas niekaip nerado kur padėti Donos, sukuria nereikalingas paslaptis ir mistiką ir „Twin Peaks“ netradiciniu būdu pateikia patį banaliausią atsakymą. Kai Dona vartė savo vaikystės nuotraukas ir matė, kad jos gimimo liudijime nėra tėvo, šitos situacijos atsakymas tiesiog badė akis. Tai, kad Benas yra Donos tėvas, atrodė pernelyg banalu ir aišku, kad būtų tiesa, nes šitas serialas juk yra susijęs su Lynchu, o jis niekad neina prie pirmo pasitaikiusio atsakymo.