2012 m. gruodžio 31 d., pirmadienis

24: Redemption

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo "24: Redemption" detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Filmo siužetas


Džekas siekia atsiriboti nuo JAV ir išvyksta į išgalvotą Afrikos valstybę Sangalą. Čia vyksta valstybės perversmas ir slapta JAV vyriausybės organizacija padeda jame dalyvaujantiems generolui Džiumai ir pulkininkui Dubaku. Džekas yra kaltinamas žmogaus teisių pažeidimu ir yra prašomas grįžti į gimtinę. JAV prisiekia naujoji valstybės prezidentė.

Filmo apžvalga


Nemažai galvojau, kur šį kūrinį priskirti - prie filmų ar prie serialų. Visgi aš į jį žiūriu kaip į vieną ilgą serialo seriją arba kaip į septinto sezono prologą. O ir televizijos filmų man nekyla ranka priskirti tikrųjų filmų kategorijai. Apskritai šio filmo kūrėjų planuose nebuvo, tačiau viską pakeitė 2007-08 metais vykęs scenaristų streikas. Remiantis vienintele ir nepakartojama Vikipedija, grėsė labai ilga pertrauka tarp dviejų sezonų, todėl kūrėjai nusprendė užkimšti skylę. Tai jiems pavyko, tačiau ar skylė buvo užkimšta kokybiškai - kitas klausimas.

Taigi, filmas pradedamas kaip ir vienas kitas "24 valandų" sezonas - Džekas labai supykęs ant valdžios ir su niekuo iš ten nenori turėti reikalų. Šįkart jis žengė rimtesnį žingsnį į priekį ir išvažiavo savanoriauti į Afriką, tikintis, jog ten jo niekas nejudins.

Tikslas kilnus - saugoti vaikus nuo pakliuvimo pas piktąjį dėdę Dubaku. To Džekas siekia kartu su savo draugu iš armijos. Iš pradžių viskas sekasi puikiai, tačiau blogiukai kėsinasi į mūsų herojaus saugomą mokyklą su visais joje esančiais vaikais. Už dviejų valandų išskrenda vaikus išgelbėti galintis sraigtasparnis ir Džekas turi būtent tiek laiko nugabenti juos į pakilimo vietą - JAV ambasadą.

Taip, Džekas visuomet buvo kilniaširdis ir net sunkiausiais momentais stengdavosi padėti nekaltam žmogui, kartais iškeldamas jį prieš tiesioginį savo darbą. Jis taipogi kankino žmones, laužė savo ir kitų valstybių įstatymus, galų gale pagrobė patį prezidentą (nusikaltėlis jis ar ne, jis buvo prezidentas). Būtent dėl tokio kontrasto šis žmogus visiems laikams buvo įrašytas į televizijos istoriją ir iš jos niekada nebus išbrauktas.

Šio filmo pagrindinė tema ir sukosi apie Bauerio charakterio amplitudę. Jis ne tik žodžiais, bet ir darbais gelbėjo nuskriaustuosius vaikus, pakeliui link galutinio tikslo palikdamas ne vieną auką. Tačiau jis puikiai žinojo, kad norint galutinai išgelbėti tuos vaikus, jis ir pats privalės pasiaukoti.

Filmo pavadinime figūruoja žodis "atpirkimas" - pagrindinė Džeko persikėlimo į Afriką priežastis, bet net ir jis pats negalėjo tikėtis, kad praeities nuodėmes atpirks toks su jomis visiškai nesusijęs gyvenimas. Baueris Sangaloje praleido trejus metus, tačiau tik pačioje filmo pabaigoje jis bent kažkiek priartėjo prie to mistinio atpirkimo.

Galim filosofuot kaip norim, bet gilesnės prasmės šis filmas neužkabino. Vienu dalyku jis man patiko - turėjome progą susipažinti su artėjančio sezono naujais veikėjais, pajusti, kokios problemos jame bus sprendžiamos. Puikus pavyzdys - įvykiai Vašingtone.

Prisiekia nauja JAV prezidentė Elison Teilor (Cherry Jones). Prieš daugiatūkstantinę minią rėžia įkvepiančią kalbą, girdėtą kas antrame filme. Persimeta vienu kitu formaliu žodžiu su baigiančiu kadenciją prezidentu. Daugmaž parodo, kokių pažiūrų prezidentė ji žada būti. Susipažįsta su pagrindinėmis problemomis. Matosi, kad nenorima kažko per daug atskleisti, todėl apsiribojama keliomis skystokomis linijomis, apysvarbiu naujosios prezidentės sprendimu ir tradiciška infiltracija valdžioje. Nes kaipgi be jos.

Dar turime tarp Afrikos ir Amerikos besiblaškančius teroristus. Sangaloje vyksta perversmas. Generolas Džiuma ir jo šalininkai verbuoja vaikus į savo kariuomenę. Tik gerokai po filmo supratau, kad viskas labai panašu į tą KONY 2012 nesąmonę, nors nustebti nėra ko - įvykiai iš dalies paremti Ruandos genocidu.

Per daug pasakoti apie blogiečius nenoriu, kadangi septintame sezone juos bus galima apžvelgti su kaupu. Galima nebent paminėti puikiai žiaurius Afrikos diktatorius įkūnijančius pulkininką Ike Dubaku (Hakeem Kae-Kazim) ir generolą Džiumą (Tony Todd) bei viskam iš Amerikos vadovaujantį Džoną Hodžesą (Jon Voight). Teroristinė linija čia žibėjo panašiai kaip ir ketvirtajame sezone.

Reikia pripažinti, kad į filmą šis kūrinėlis nebuvo panašus. Galbūt į dviejų valandų treilerį su keliomis įdomesnėmis situacijomis, bet ne daugiau. Žinoma, buvo įdomu pamatyti kaip Džekas veikia vienui vienas, be jokios CTU ar viršesnės valdžios pagalbos. Kaip kažkas apibūdino apibūdino filmą - "Kietas riešutėlis Afrikoje". Baueris šiame filme savo nuodėmių tikrai neatpirko, tačiau serialas žengė žingsnį klaidų ištaisymo link.

Vertinimas: 6/10
Kaip jau sakiau, skylė prieš septintąjį sezoną buvo užkišta. Bet filmas nepaliko jokios išliekamosios vertės, nenagrinėjo praeities problemų, iki galo neišnaudojo prastos situacijos Afrikoje, o veikėjai galėjo būti pristatyti ir kelių minučių klipo metu.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą