2012 m. gruodžio 17 d., pirmadienis

24 valandos. Ketvirtas sezonas

Nenustebkit, kad šio įrašo formatas kiek kitoks. BLOGas kol kas yra pradinėje (gimimo) stadijoje, todėl eksperimentų vienas kitas pasitaikys. Į tą penkių punktų rėmą sunku sutilpti jau pirmosiose apžvalgose, o, pripažinkim, "24 valandos" ne šedevras, todėl ateityje tokio tipo apžvalgas daryti būtų dar sunkiau. Pabandom kitaip.

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios ketvirtojo "24 valandų" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Ketvirto sezono siužetas

Džekas dirba gynybos sekretoriaus Helerio komandoje ir susitikinėja su jo dukra. Arabų šeima atsiduria atakos prieš JAV centre. Teroristai pagrobia branduolinę bombą ir grasina ją panaudoti.

Ketvirto sezono apžvalga


Eilinį kartą noriu pasikartoti, kad nesu ekspertas. Bet nereikia tokiu būti, norint suprasti pagrindines serialų taisykles ir tiesas. Pagrindinė jų - augant sezonų skaičiui, kokybė dažniausiai krenta (paskutinis pavyzdys - HIMYM). Tie serialai, kurie sugeba išlaikyti panašų lygį visą savo gyvavimo laikotarpį, laikomi vienais geriausių istorijoje (imant atsitiktinai - "Draugai", "Breaking Bad", "Mad Men").

Būna ir serialų, įkrentančių į duobę, tačiau galiausiai atsitiesiančių. Bendrai, toks yra šis serialas. O duobė - pastarieji du sezonai. Abejotinas trečias sezonas daugelį privertė sunerimti apie serialo ateitį. Kritikai jį daugmaž sudirbo, kokybės prasme viskas buvo arti katastrofos, todėl pasitempti reikėjo. Kad ir kaip nesinorėtų pripažinti, kokybė kažkiek pakilo, tačiau ne iki pirmųjų sezonų lygių.

Istorija prasidėjo ne itin netikėtai. Džekas ir vėl nebedirba CTU, tačiau jo gyvenime yra ir svarbesnių permainų. Baueris susitikinėja su savo viršininko, gynybos sekretoriaus Helerio dukra Audrey. Tėtukas to ale nežino ir sezono pradžioje įsimylėjėliai planuoja jam šią žinią pranešti. Panašiai kaip Kim ir Čeisas praėjusiame sezone.

Kalbant apie pastaruosius, porelė gyvena ramų gyvenimą ir augina vaiką, tad pagaliau nuo dukrytės galime atsikvėpti. Grįžtant prie pagrindinio herojaus, Džekas nebenori turėti nieko bendro su "šaudyk ir gaudyk" darbu, bet vieną dieną, kada jis privalo grįžti į CTU (aptarti biudžeto klausimų), teroristai pagrobia Helerį ir Audrey bei planuoja išpuolį prieš JAV.

Nuo tų laikų, kai per LTV žiūrėjau "24 valandas", atsimenu tik apie Džeko žiaurumą. Ir apie Deividą Palmerį. Žiūrint visus sezonus iš eilės, šie dalykai kiek nublanko prieš Bauerio paranojiškumą artimųjų atžvilgiu. Labiausiai jis pasireiškė pirmam sezone, antrajame buvo daugiau problemų, trečiojo problemos buvo labiau asmeninės.

Kūrėjai aiškiai norėjo paranoją įtraukti ir į ketvirtąjį sezoną, šiame perdėtas rūpinimasis susijęs su Audrey. Pastaroji su šia Džeko savybe jau kaip ir apsipratusi, labiau nustebino jos atsakas į mylimojo veiksmus grįžus į CTU. Čia ji pirmą kartą pamatė ką jis išdarinėdavo prieš ramų kažkokio biudžetininko gyvenimą. Tai jai nepatinka, o į veiksmą įsitraukus vis dar esamam vyrui, kyla prieštaringi jausmai.

Tarp teigiamų sezono bruožų galima būtų įvardinti vaidybą. Labiausiai aktoriai žibėjo teroristų tarpe. Kaip ir antrajame sezone, pagrindiniais teroristais pateikiama iš pirmo žvilgsnio neišsiskirianti šeima. Tiesa, šį kartą visi jos nariai - arabai, o tarpusavyje jie kalbasi tik apie didįjį savo tikslą, tad šį kartą blogiukai pateikiami be užuolankų.

Labiausiai šeimynoje blizgėjo mama (aktorė Shohreh Aghdashloo, net nebandykit ištart). Jos vaidmuo buvo gan tradicinis - supratus, kad vyras į nusikaltėlių tarpą bando įtraukti ir sūnų, ji bando pastarąjį gelbėti. Ši aktorė tik dar kartą patvirtino, kad moteriškoji lytis šiame seriale vaidina išties puikiai.

Visgi šįkart buvo siekta išlaikyti pusiausvyrą - pagrindinio teroristo (niekaip nesusigiminiavusio su šia šeima) vaidmuo buvo patikėtas "Mumijoje" vaidinusiam Arnoldui Vosloo. Tai turbūt buvo geriausias teroristo pasirodymas ir vaidybos, ir terorizmo prasme. Išpuoliai jam daugmaž išdegė, nuo Džeko bėgo sėkmingai, o dėl šio žmogelio kaltinimai "24 valandom" dėl rasizmo arabų atžvilgiu tik padidėjo.

Kaip visada politikos frontas užėmė vieną pagrindinių siužeto dalių. Šį kartą politika buvo kiek kitokia ir, tenka pripažinti, man tai patiko. Apie pusę sezono rimtesnio postūmio čia nebuvo, tad norint papasakoti kiek išsamiau, tenka atskleisti kažkiek istorijos.

SPOILER SPOILER SPOILER. Teroristams pagrobus naikintuvą ir numušus prezidento lėktuvą, valstybės vadovas išgyvena, tačiau nėra tokios būklės, kad galėtų vadovauti JAV. Tad įgaliojimai pereina viceprezidentui Loganui. Pastarasis tiesiog šviečia nepasitikėjimu savimi ir į pagalbą pasikviečia buvusį prezidentą Palmerį. Jį įkūnijantis aktorius (Dennis Haysbert) man visuomet patiko, tad jo grįžimas buvo tikra šventė. Buvęs prezidentas neslepia savo simpatijų Džekui, todėl tarp ex ir dabartinio vadovų kyla nesutarimai. Visgi naujokėliui reikia senbuvio pagalbos, tad tarpusavio problemos išsisprendžia, juolab kad jų bendradarbiavimu nepasitiki Atstovų rūmų vadovas (trečias žmogus JAV, po prezidento ir viceprezidento). Su šia istorija susijusi ir man labiausiai patikusi šio sezono scena - Logano ir Palmerio suvaidintos rietenos, norint, kad nuo jų atstotų kiti valdžios vyrai.

Visgi bendra politikos siužeto linija vėl įrodo, jog kūrėjai dažnai nesugalvoja normalios istorijos iki sezono vidurio, o po jo padaro gan didelį minties šuolį.

CTU būstinė vėl atneša šiokią tokią harmoniją į serialą - kai Baueris vaikosi teroristus ir staiga peršokama į CTU, prireikia kažkiek laiko, kol apsipranti su ten tvyrančia ramuma (palyginus su nuolatiniu lakstymu).

Po praėjusio sezono įvykių būstinės vadovas, savaime suprantama, pasikeitė. Vadovauti atėjo moteris, turinti begalę savų problemų, tad gaudyti blogiukus pasidaro dar sunkiau. Komandoje rimtesnių pasikeitimų nematyti. Prie linksmiausios veikėjos Chloe prisijungė dar vienas kompiuterastas, Edgaras. Aišku, dar vienas keistuolis. Kalbant apie minties šuolius, sugrįžo Tonis ir Mišelė. Išsiskyrę, todėl siužeto užkimšimui pateikiamos ir tarpusavio dramos. Aplamai, su CTU susijusios visos scenos, privertusios nusišypsoti.

Verta paminėti ir sezono pabaigą, atvedusią mus į didžiausią posūkį serialo istorijoje. Paskutinėmis minutėmis įvykę įvykiai buvo žiauriai rizikingi ir kažkiek privertę sunerimti, bet viskas išsisprendė gerai. Vėlgi, per daug pasakoti nesinori, kad ir iš anksto įspėjant. Bet pati paskutinė scena būtų labai tikusi viso serialo pabaigai. Maždaug taip ir jautėsi.

Vertinimas: 7/10
Kaip jau minėjau, paslysta ten pat, kur ir praeitą sezoną, vadinamosios siužeto skylės (plot holes) užkniso galutinai. Iš pirmųjų keturių sezonų, šis man patiko mažiausiai. 

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą