2012 m. gruodžio 3 d., pirmadienis

24 valandos. Pirmas sezonas

Kaip jau buvau minėjęs, serialų manija užsikrėčiau palyginus neseniai. Dėl šios priežasties žiūriu ir jau pasibaigusius serialus. Paskutine mano auka tapo ir Lietuvoje rodytos "24 valandos". Savo apžvalgas pradedu nuo pirmojo sezono.


Bandau trumpai supažindinti su serialo esme. Labiausiai jis išsiskiria tuo, jog veiksmas vyksta realiu laiku - viena serija trunka valandą (aišku, be reklamų - apie 40 minučių). Istorija sukasi apie net ir nežiūrėjusiems serialo girdėtą herojų Džeką Bauerį. Džekas dirba Los Andželo CTU (Counter Terrorist Unit, kažkas panašaus į antiteroristinį skyrių) ir kartu su savo komanda stengiasi išgelbėti pasaulį. 8 sezonai sako, kad tai jiems daugiau ar mažiau pavyksta.

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos ˆ"24 valandų" serijos.

Pirmo sezono siužetas.

Senatorius Deividas Palmeris kandidatuoja į prezidentus, tačiau prieš jį rengiamas išpuolis. Džeko Bauerio žmona ir dukra yra pagrobiamos ir Džekas daro viską, kad tik jas išgelbėtų. Galiausiai abi istorijos susipina.

Penki punktai

Baueris. Vienas spalvingiausių visų laikų televizijos herojų. Pirmajame sezone jis pasirodo visu gražumu. Jis sugeba kankinti iki tokio lygio, kad net ir kiečiausi atiduoda informaciją. Jis priima tokius sprendimus, kurie nepatinka niekam. Paprastai už tokius veiksmus jis būtų apkaltintas žiauriais nusikaltimais, bet galiausiai šie sprendimai pasiteisina 100 procentų. Tačiau svarbiausias Džeko bruožas - meilė šeimai. Sakyčiau, net per didelė. Šiame sezone Baueris tik supranta, ką reiškia šeima. Pirmosiomis serijomis atrodo, jog darbas jam yra daug kartų svarbesnis už žmoną, bet kai į visą reikalą įpainiojama ir dukra, Džekas pameta galvą. Serialo žanras - veiksmo, tačiau įvairios asmeninės problemos pateikiamos puikiai ir realistiškai.

Moterys. Labai įvairios ir kiek kitaip nuspalvinančios visą teroristinę ir įtemptą istoriją. Pagrindinė šio sezono tema ir yra šeimos problemos, o ne blogiukų vaikymasis. Pagrindinės veikėjos išskirti negalima, tačiau jų įkūnijimas - labai skirtingas.

Džeko žmoną Teri įkūnijanti Leslie Hope yra turbūt viena prasčiausių mano matytų aktorių. Apie vaidybą aš ne itin nusimanau, tačiau kai būnant per plauką nuo mirties ir kalbantis su vyru rodomos tos pačios emocijos, supranti, jog kažkas ne taip. Didžiausia psichozė prasideda nuo Bauerio dukters Kim, tačiau šį sezoną ji labiau laukia, negu veikia. Reikia tik įsivaizduoti tokį prisirišusį tėtuką tikrovėje.

Kiek profesionaliau įkūnijama CTU agentė Nina, kuri nuo pat pradžių yra aiškus dviejų jos bendradarbių nesutarimo objektas. Tačiau geriausios aktorės prizą visgi skirčiau senatoriaus žmonai Šeri, kurią įkūnija Penny Johnson. Geriau man pažįstama iš "Kastlo", aktorė tiesiog gimusi blogiukių rolėms. Iš pirmo žvilgsnio jos vaidyba gali pasirodyti nenatūrali, bet galiausiai kuoktelėjusios ir santuoką bet kokia kaina pasiryžusios išsaugoti moters personažas parodomas iš visų įmanomų pusių.

Įtampa. Svarbiausias tokio neįtikėtino populiarumo sulaukusio serialo bruožas. Aišku, šiuo aspektu privalo pasižymėti kiekviena televizijos drama, tačiau "24 valandos" kiekvieną seriją baigia su žiauriu kabliuku. Ta įtampa galbūt yra gan pigi, tačiau dažniausiai serijos baigtis yra visiškai nenuspėjama. Serialai yra skirti, kad veiktų kaip narkotikas, bet šitas kažkuo išskirtinis. Galbūt prasti ingredientai, bet viskas sulimpa pagal stebuklingą formulę ir veža kaip reikiant.

Logika. Aspektas, dėl kurio serialas buvo labiausiai kritikuojamas. O logikos trūkumas paaiškinamas tik iš dalies. Toks realaus laiko formatas buvo naujovė. Kiek žinau, jo iki šiol niekas ir nebandė atkartot. Tad serialo kūrėjai neturėjo pavyzdžių, o projektas buvo tikrai ambicingas. Tebūnie atmeskim tokias smulkmenas kaip valgymas, miegojimas ar tuščios gatvės Los Andžele. Bet kad per vieną dieną žmonės pažintų vienas kitą geriau, nei per keliolika metų, jau pasidaro keista. Apie minčių šuolius ir vienas kitam prieštaraujančius teiginius net nekalbu. Ir negaliu pasakyti, kad kituose sezonuose tai pastebima mažiau.

Finalas. Tikrai ne be reikalo daugelio įtraukiamas tarp netikėčiausių televizijos momentų. Per visą istoriją. Nežinau, ar kas nors dar žiūrės šį serialą, tačiau bet kokiu atveju siužeto nepasakosiu. Nepaisant to, jog nors jau buvau supratęs "24 valandų" sistemą bei girdėjęs atsiliepimus apie sezono finalą, šią seriją žiūrėjau išsižiojęs. Galbūt tai šioks toks spoileris, bet net ir paskaičius šią apžvalgą galit tikėtis siurprizų.

Vertinimas: 8/10
Sezonas, įėjęs į istoriją, tačiau atskleidęs, kad tobulėti dar yra kur.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą