2013 m. sausio 2 d., trečiadienis

24 valandos. Septintas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios septintojo "24 valandų" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Septinto sezono siužetas

Džekas yra kaltinimas dėl kankinimų ir kitų pažeidimų CTU laikais, tačiau yra iškviečiamas padėti FTB dėl gresiančios atakos. Paaiškėja, kad į ją įsivėlęs ir prieš kelis metus tariamai miręs Tonis Almeida. Naujoji JAV prezidentė privalo apsispręsti dėl karių siuntimo į valstybės perversmo krečiamą Sangalą bei tvarkytis su asmeninėmis problemomis. 

Septinto sezono apžvalga

Ilgesnė pertrauka nuo kokios nors rutinos visuomet atsiliepia kažkokiu būdu. Kartais tai išeina į gerą, kartais į blogą. 2007-08 metais JAV vykęs rašytojų streikas stipriai paveikė filmų, o ypač - televizijos industriją. Daugelis serialų darė neplanuotas pertraukas ir praleido bent po vieną sezoną. Ne išimtis buvo ir "24 valandos".

Kūrėjai su ilga pertrauka išsisuko gana neblogai, du mėnesius prieš septintą sezoną išleisdami jam pradžią davusį filmą. Galbūt dėl to, jog šeštas sezonas buvo nepaaiškinamai prastas, o gal todėl, kad šiuos du sezonus žiūrėjau be jokios pertraukos ir kokybės skirtumas pasireiškė ypač stipriai, tai - mano mėgstamiausias sezonas.

Veiksmas šį kartą prasideda (ir tęsiasi) Vašingtone, kur Džekas yra kaltinamas visokiais žmogaus teisių pažeidimais. Teismą nutraukia FTB agentė Renė Volker (Annie Wersching), pareiškusi, kad Baueris reikalingas vienai bylai. Greitai sužinome, kad į ataką prieš JAV įsivėlęs prieš porą sezonų "miręs" Tonis.

Tai buvo turbūt vienintelė, bet žiauri šio sezono nesąmonė (daugiau neturiu kaip pavadinti). Nors su Tonio grįžimu turėta reikalų visą sezoną, jo grįžimo logiškai taip ir nesugebėta paaiškinti. "24 valandos" niekada nepasižymėjo realistiškumu, bet kad nusikaltėlis specialiai nenužudė Tonio siekdamas, kad pastarasis prisidėtų prie blogiukų, jau keistoka.

Kaip jau tapo įprasta, ir šį kartą Džeku niekas nepasitiki. Šis aspektas labai dažnai sulaukdavo įvairios kritikos - kaip gali tiek kartų valstybę nuo katastrofos išgelbėjęs žmogus nesulaukti bent kažkokio pasitikėjimo?

Bet šįkart aš ėmiau galvoti kaip būtų tikrame gyvenime. Žiniasklaidoje ir visur kitur jis pateikiamas kaip kankintojas ar prezidento pagrobėjas. Tad su Džeku nesusidūrę žmonės apie jį tokį įvaizdį ir susidaro. Kūrėjai visgi nepasitikėjimo temą turbūt įtraukė kaip tradiciją, be tokių pamąstymų, tačiau dabar šia prasme aš nebe toks kritiškas.

Džekas ir toliau išliko neabejotina serialo žvaigžde, tačiau šį sezoną kaip niekad žibėjo ir kitos siužeto linijos. Gavom galimybę susipažinti su naująja JAV prezidente Elison Teilor (Cherry Jones). Prezidentė, kaip ir jos pirmtakai, susiduria ir su asmeninėmis, ir su valstybės problemomis.

Asmeninė istorija ilgokai neturėjo kažkokios svarbesnės prasmės (prezidentės vyras netikėjo, kad jų sūnus nusižudė ir įtarė sąmokslą), tačiau tada iš niekur nieko į veiksmą tarsi tarp kitko buvo įmesta dukra, kuri pasirodė esanti sąmokslininkė. Iš dalies pasitvirtino pastovūs mano spėliojimai, kad serialo kūrėjai įpusėjus sezonui daro didžiulius minčių šuolius, apie kuriuos anksčiau nebuvo galvoję (sakau "iš dalies", nes dukra anksčiau buvo minėta, tad gal mintis visuomet buvo tokia).

Tarptautinėje krizėje prezidentė atsiskleidimui turėjo žymiai daugiau vietos ir laiko. Pagrindinis sprendimas - siųsti karius į Sangalą ar ne - buvo ilgai tempiamas ir mėtomas pirmyn ir atgal, bet tuo metu Baltuosiuose rūmuose veiksmo netrūko. Teroristų įsiveržimas į šį, turbūt labiausiai pasaulyje saugomą pastatą bent jau man buvo labiausiai įtemptos akimirkos viso serialo metu. Pagaliau pamatėme gryną veiksmą be jokių kalbų ar verksmų, o vienoje vietoje matyti vieną pagrindinių teroristų, prezidentę ir Džeką buvo tikras džiaugsmas. Cherry Jones darbas man padarė labai didelį įspūdį (už vaidmenį ji gavo Oskarą), tokių moterų aktorių šiame seriale nebuvo niekada.

Visuomet galvojau, jog ketvirtajame sezone pasirodę teroristai yra nepranokstami ir teroristine prasme, ir vaidyba, tačiau šis sezonas mano nuomonę tikrai pakeitė. Iš pradžių turėjome pulkininką Ike Dubaku (Hakeem Kae-Kazim), gavusį kažkokį prietaisą, galintį kontroliuoti visus elektros įrenginius (na, bent jau įsilaužti į lėktuvų sistemą).

Vėliau pasirodė generolas Bendžaminas Džiuma (Tony Todd). Žinojau, kad šis aktorius kažkur matytas, bet tik neseniai žiūrėdamas "The Rock" atsiminiau, jog jis ten vaidina panašų vaidmenį. Generolas vadovavo Sangalos sukilėliams ir įsiveržimui į Baltuosius rūmus (pats aktorius iš išvaizdos labai tinka vaidinti blogiuką, no offence). Bet niekas neprilygo vienam žmogui.

Džonas Hodžesas buvo tikras bad-ass (lietuvninkams - blogašiknis) visomis prasmėmis. Jon Voightas jau seniai patraukė mano dėmesį (ir "Perl Harbore", ir "National Treasure" filmuose). Aktorius sukurtas antraeiliams, tačiau labai įsimintiniems vaidmenims. Pats jo personažas buvo labai palankus savo užtikrintumu ir išdidumu bei kažkokiom psichikos problemom (koks gi geras nusikaltėlis be jų, ar ne?).

Dar vienas, grynai subjektyvus pastebėjimas - jo susitikimas su prezidente yra mano mėgstamiausia "24 valandų" scena. Gal jau primiršau pirmuosius sezonus, tačiau dviejų puikių aktorių ir dviejų veikėjų su apgaulinga veido išraiška susidūrimas buvo tikras šedevras.

Paprastai link įrašo galo apžvelgdavau CTU liniją. Šį sezoną ji buvo panaikinta, tačiau įvesta žymiai įdomesnė istorija. Tonio sugrįžimo nelogiškumą stipriai atpirko sugalvota slapta operacija, vykdyta kartu su Bilu ir Chloe. Vėl buvo smagu matyti abu šiuos veikėjus, ypač keistąją moksliukę.

Tiesa, galiausiai ši operacija susijungė su FTB istorija, kurioje vėl buvo šimtąkart CTU matyti veikėjai. Tik aktoriai kiti. Labiausiai iš FTB buvo išskirta Renė Volker, įtraukta į "Per dieną Džeko suviliotų moterų" sąrašą. Mano manymu FTB istorija tikrai nebuvo reikalinga, viena agentė galėjo būti įpaišyta ir kitokiu būdu, bet labai blogai tikrai nebuvo.

"24: Redemption" tikslas buvo atpirkti Džeko ir serialo kūrėjų praeities klaidas. Tada tai nepavyko niekam, tačiau septintas sezonas buvo tikra atgaiva visomis prasmėmis. Džekas save tikrai atpirko ir visos jo klaidos buvo nurašytos į skolą. Kūrėjų nuodėmes televizijos dievai taipogi atleido - serialas atgavo populiarumą, vėl buvo nominuotas įvairiuose apdovanojimuose, o sezonas padėjo stiprius pamatus paskutiniajam sezonui. Bėda tik tame, kad jie nebuvo išnaudoti. Bet apie tai pirmadienį.

Vertinimas: 9/10
Geriausias serialo sezonas ir vaidybos, ir siužeto prasme. Nors pirmosios aštuonios serijos jau buvo nufilmuotos prieš streiką, pertrauka tikrai padarė savo įtaką ir leido viską atlikti kokybiškiau ir labiau apgalvoti tolimesnius veiksmus. Klaidelių pasitaikė, bet ne tokių akį rėžiančių kaip paskutiniuosiuose sezonuose.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą