2013 m. sausio 21 d., pirmadienis

Oskarai 2013. Argo

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo "Argo" detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Filmo siužetas

1979-ieji. Irane vyksta revoliucija, visi pyksta ant JAV. Įtūžusi minia įsiveržia į JAV ambasadą ir pagrobia 52 įkaitus, tačiau šešių žmonių grupė pabėga ir pasislepia Kanados ambasadoriaus namuose. JAV privalo saviškius parsivežti namo, tačiau tam reikia nuskristi į Iraną. Sugalvojama įtikinama istorija - į Iraną vykstama ieškoti vietos išgalvoto filmo "Argo" filmavimui.

Filmo apžvalga

Jau minėjau apie savo aistrą istoriniams filmams. Ji greičiausiai yra susijusi su kūriniais, įdomiai atvaizduojančiais visiems žinomus įvykius. Tačiau istorijoje yra tūkstančiai mažiau girdėtų nutikimų, kurie tik ir laukia kol prie jų užklys kokia nors Holivudo persona. Prie šio užklydo visuomet jaunas Benas Affleckas, jau prieš penkiolika metų laimėjęs Oskarą už geriausią scenarijų filmui "Gerasis Vilas Hantingas". Šis žmogelis kartu yra ir gana neblogas aktorius bei puikus režisierius. Tai tik trečiasis jo kūrinys, tačiau "Gone Baby Gone" ir "The Town" buvo pasitikti labai maloniai, tad talento trūkumu amerikietis skųstis negali.

Šaltąjį karą puikiai žino visi. Vieni jį vienokiu ar kitokiu laikotarpiu išgyveno, kiti kažkiek apie jį sužino iš tėvų, senelių ar istorijos mokytojų. Tačiau apie įvykius, kurie atpasakojami šiame filme girdėjo tikrai nedaug kas (bent jau aš - tikrai ne). Tai suprantama - maždaug tokiu laiku vyko TSRS įsiveržimas į Afganistaną ir olimpinių žaidynių boikotas, todėl daug kas prieš tai nublanko. Nepaisant to, istorijoje šis įvykis įrašytas ir džiugu, kad Affleckas jį atkapstė. Kadangi filmas gana aiškiai padalintas į kelias dalis, taip jį ir apžvelgsiu.

Afflecko filmų kūrime vyrauja savotiškas egoizmas ir korupcija - jis būna ir režisierius, ir pagrindinis veikėjas (arba šią rolę atiduoda broliui). Ne išimtis ir šis kūrinys. Affleckas čia vaidina Tony Mendezą, įkaitų išlaisvinimo ekspertą CŽV. Pastarajam tenka atsakomybė išlaisvinti šešis Irane išsigelbėjusius amerikiečius. Mintis ateina holivudiniu stiliumi - bežiūrint "Beždžionių planetos" 1968 metų originalą. Aišku, iš pradžių visi iš jo juokiasi, bet geras jo draugas ir viršininkas O'Donellas (Bryan Cranston) nutaria, jog apsimesti filmų kūrėjais nėra taip jau blogai. Ir čia pradedam įspūdingą aktorių sąrašą. Vaidyba filme buvo tikrai puiki, bet daugelis talentingų aktorių privalėjo išspausti viską iš nedidelio jiems paskirto laiko kiekio. Cranstonas čia vaidino lengvesnę rolę, panašią į tas, kokias jis vaidindavo prieš "Breaking Bad". Filmo gale pamačiau ir piktojo Walter White elementų, bet turbūt tik dėl to, jog dvi valandas tik to laukiau. Dauguma CŽV darbuotojų ir valdžios vyrų buvo statistai, karts nuo karto pasipiktindami durnu planu. Tipo dėl intrigos.
Po CŽV etapo persimetėme į filmo kūrimo etapą, kuris man asmeniškai patiko labiausiai. Mendezas greitai susisiekė su Holivude dirbančiu Chambersu (John Goodman), o pastarajam planas pasirodė kaip tikra pramoga. Chambersas atsivedė prodiuserį Siefelį (Alan Arkin) ir pradėtas maskuotės procesas. Visa ši dalis buvo panašesnė į linksmą komediją, tačiau žinojau, kad bet kurią akimirką filmas pasisuks veiksmo link. Goodmano ir Arkino duetas sudarė puikų humoristinį tandemą, viso filmo metu karts nuo karto praskaidrinusį įtemptas scenas. Žiūrovai gavo progą susipažinti su filmo kūrimo procesu (nors netikiu, kad viskas vyksta taip paprastai), ir kai daugelis viską norėjo padaryti atmestinai, Arkino herojus šovė geriausią filmo citatą: "If I'm gonna produce a fake movie, it's gonna be a fake hit". Tai nėra mano mintis, bet kadangi ji minima daugelio, galiu tik pritarti - filmo kūrimas buvo labai panašus į Oušeno trilogijos pasiruošimus vagystėms, tačiau kopija to pavadinti tikrai negalima. O kalbant apie patį netikrąjį filmą - jei jis būtų sukurtas, jis būtų panašus į devinto ar dešimto dešimtmečio žiauriai prastą sci-fi kūrinį, nuo kurių mane tiesiog pykina.

Jei dar nesupratote, pirmoji filmo pusė buvo labiau pramoginio tipo, tačiau tikslingai mus vedė link kulminacijos. Tik Afflecko herojui nuvykus į Iraną prasidėjo tikrasis veiksmas ir pradėjau iš dalies suprasti dėl ko šis filmas yra giriamas. Nors istorinių filmų problema yra tame, jog visi daugmaž žinome jų pabaigą, o kelio link jos kūrėjai per daug pakeisti negali, Affleckas puikiai sukūrė valandą trukusį trilerį. Antrojoje pusėje veiksmas nesustojo nei sekundei, nebuvo nei vienos nereikalingos scenos ir dialogai nebuvo vien verkšlenimai dėl kokių praeities klaidų ar dar kokių nesąmonių. Tiesa, kai atrodė, jog filmas baigsis aukščiausiu pilotažu, buvo įkištas tipinis holivudinis elementas, kuris buvo tiek bereikalingas dirbtinei įtampai pakelti, kad net žodžių trūksta.

Filmas yra puikus pavyzdys, kad Holivudas vis dar moka kurti aukšto lygio pramoginius istorinius filmus. Pagal pavadinimą mano apžvalga turėtų būti bent kažkiek susijusi su Oskarais, o čia jau slidi tema. Sakau atvirai - nesuprantu, už ką filmas gavo Auksinį gaublį. Taip, paėmus atskirai, tai yra tikrai geriausias Afflecko darbas, bet kalba ne apie tai. Kiti apdovanojimams nominuoti filmai, jeigu remsimės tradicine apdovanojimo apibrėžimo sąvoka, nagrinėja kur kas rimtesnes problemas ir kabina daug giliau nei šis, vietomis oldskūlinį veiksmo filmą primenantis kūrinys. Auksinių gaublių ir Oskarų komisijų kontingentas labai skiriasi, bet pirmieji dažniausiai tampa antrųjų pranašais, tad gali būti, kad skaitėte geriausio 2012 metų filmo apžvalgą.

Vertinimas: 8/10
Jei kam nors dar neaišku - vertinu filmus ne lygindamas vienus su kitais, o pagal tai, kaip jie išpildė savo žanrą. Vaidyba buvo nepriekaištinga ir prikibti šioje vietoje neturiu jokių šansų (kaip ir su dauguma praėjusių metų filmų). Didžiausias minusas - gana aiškus filmo padalinimas į dvi, kartais galima įžvelgti ir tris dalis. Ir tarp jų kažkokio lėto perėjimo nėra, peršokama iš karto, tad žiūrovui gali būti šioks toks šokas. Ir viena paskutiniųjų scenų... Bendrai filmas turėtų patikti beveik kiekvienam, nes daugelis įvairių žanrų čia gan profesionaliai supinta vienoje vietoje.

2 komentarai:

  1. Aš irgi niekaip nesuprantu, už ką tą filmą taip giria. Tipiškas amerikoniškas patriotizmas. Matyt, pas juos su tėvynės meile irgi prastai. Bet nufilmuota gerai, puikūs stambūs planai.Puikiai atkurtas to laikotarpio koloritas, įspūdingos scenos oro uoste, mieste. Bet nei minties, nei idėjos, nei meniškumo, iliustracija Disnėjaus stiliumi.Tai jau geriau ,,Džango''. Negi toks pats kliedesys ,,Taikinys nr. 1''?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Bandau nesusidaryt išankstinės nuomonės apie "Zero Dark Thirty", bet įtariu mane taip pat nuliūdins kaip ir "The Hurt Locker". Tame ir esmė yra, kad amerikiečiai išpučia bet ką, kas yra susiję su jų istorija, o kitos valstybės pasigauna tą madą ir kartu viską giria.

    AtsakytiPanaikinti