2013 m. sausio 30 d., trečiadienis

Oskarai 2013. Beasts of the Southern Wild

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo "Beasts of the Southern Wild" detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Filmo siužetas


Šešiametė Hushpuppy su savo tėčiu gyvena Bathtub miestelyje. Staiga jį užlieja potvynis ir jo gyventojai privalo išsikraustyti. Mergaitė su sergančiu tėvu leidžiasi į kelionę, kurios metu ji siekia surasti savo mamą.

Filmo apžvalga


Apžvalgų aš parašęs ne tiek jau ir daug, bet skaitantys turbūt jau maždaug suprato mano skonį. Nesu aš iš tų kino mėgėjų, kurie kasmet su nekantrumu lauktų "Kino pavasario" (nesmerkiu tai darančių). Man kinas yra tiesiogiai susijęs su Holivudu ir brangiais bei įspūdingais filmais, labai retai mano akys užkliūna už kokio europietiško ar menine prasme turtingo kūrinio. Kadangi Oskarams nominuotų filmų peržiūrą mėgėjiškai darau jau ne pirmus metus, tarp jų vis užklysta ir kokiame nors festivalyje nuskambėjęs filmas. Šįmet tokių yra du ir šiandien jums pateikiu pirmojo apžvalgą.

Iš pradžių nusileiskite ant žemės tie, kurie galvojate, kad filmo siužetas yra labai inovatyvus ir tikroviškas. Istorijos centre turime girtuokliaujantį vienišą tėvą, besistengiantį aprūpinti savo vienturtę dukterį. Taip, jis ją dažnai bara, bet vistiek myli. Dukra - protinga šešiametė, taipogi nepaisant visų skriaudų mylinti savo tėvą. Aišku, elgiasi ji taip pat kaip ir kiti jos bendraamžiai - globoja girtaujantį tėvą, galvoja apie kažkokius tirpstančius ledynus ar šiaip apie gyvenimo prasmę. Miestelis, kuriame (ar šalia kurio) jie gyvena irgi panašus. Nėra nei vieno blaivaus piliečio, kiekvienas yra paskutinis bomžas, bet atseit labai kilnios širdies. Neatrodo man tai labai naujoviška, ką jau kalbėti apie tikroviškumą.

Retai kada atkreipiu dėmesį į kūrinio foną ir techniškesnius dalykus, bet šį kartą jie man tikrai padarė įspūdį. Tik mums, varguoliams, atrodo, kad du milijonai filmo kūrimui yra per akis. Aišku, Lietuvoje taip ir būtų (nors "Tyli naktis" turbūt buvo susukta už degtinės butelį). Bet čia Holivudas ir čia pinigai turi visai kitokią vertę. Tokiuose nebrangiuose filmuose režisierių ir operatorių darbas reiškia labai daug ir būtent jie buvo šio filmo pažiba. Pagrindinių veikėjų aplinka pagal idėją ir privalėjo būti purvina, negraži ar apleista, bet ji buvo perteikta mielai ir parodant, jog šie žmonės tai vadina savo namais. Labai gražiai buvo perteikta ir itin spalvinga tenykštė gamta, nors nesupratau ką reiškė vis įsiterpiantys griūvančių ledynų vaizdai. Net nežinau dėl ko aš taip išskydau, tačiau filmas tiesiog vizualiai gražus.


Juostos aktoriai irgi pabrėžia mažą filmo biudžetą. Viso filmo metu nebuvo nei vieno rimtesnio antro plano veikėjo, visi ekrane išbūdavo vos kelias minutes. Dviems pagrindiniams herojams pasirinkti du neprofesionalai, sukėlę gan dviprasmiškus jausmus. Mergaitę Hushpuppy įkūnija pirmą kartą gyvenime vaidinusi Quvenzhane Wallis. Vaikų vaidyba man yra itin slidi tema. Daugelis sako, kad vaikai į filmą įneša natūralumo, kad jie nejaučia kameros baimės ir taip toliau. Jei būtų mano valia, būtų uždrausta pagrindiniais veikėjais filmuose skirt mažamečius. Kokioms nors poniutėms vaikai yra labai mieli ir tokiam kontingentui ant filmo kokybės nusispjaut. Norėčiau pasakyti, kad mergaitė vaidino labai prastai ir dirbtinai, bet ji buvo nominuota Oskarui, tad kas aš toks, kad šokinėčiau prieš galingiausius pasaulio žmones? Hushpuppy tėvą Winką suvaidino tikrame gyvenime kepykloje dirbantis Dwightas Henry. Pastarajam teko žymiai sunkesnė užduotis, kadangi jo herojus filme tikrai yra sudėtingas ir iš neprofesionalo gero jo atlikimo reikalauti negalima. Vyro vaidyba buvo visai gera ir ne tokiais stipriais pagrindinių aktorių metais tikrai būtų įvertinta.

Skaičiau keletą atsiliepimų apie tai, kad pažiūrėję šį filmą žmonės atranda kažką panašaus į gyvenimo prasmę. Bent jau man taip tikrai neatsitiko ir net nemanau, kad ši juosta stengiasi taip giliai kabinti. Daugiausia ką galima įžiūrėti šiame filme būtų kitoks nepasiturinčiųjų gyvenimas. Visur, ar tai būtų Lietuva, ar Amerika, ar dar kas nors, yra žmonių, turtingų ne materialiai, o dvasiškai ir labiau už viską branginančių ne turtus, o artimus žmones. Vienok tokio tipo filmų mes galime atrasti ne vieną ir ne du, o šis iš kitų nelabai kuo ir išsiskiria.

Vertinimas: 6/10
Filmas, turintis visus mažo biudžeto kūrinio bruožus. Scenarijų galima įvardinti kaip kelių filmų samplaiką. Vaidinimas, net ir tokio pobūdžio juostai, yra daugių daugiausia vidutiniškas, tinkantis nebent mėgėjiškiems kūriniams. Galima žiūrėti vien dėl itin gražiai perteiktų aplinkos vaizdų bei graudžios paskutiniosios scenos. Oskarų ceremonijoje iškovoti bent vieną apdovanojimą neįmanoma, vien toks nominacijų kiekis turėtų užsiskaityti kaip puikus įvertinimas. Vienas iš tų filmų, kuriuos arba labai mylėsite, arba gailėsitės prie jo sugaišę pusantros valandos.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą