2013 m. vasario 4 d., pirmadienis

Oskarai 2013. Zero Dark Thirty | Taikinys #1

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo "Zero Dark Thirty" detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Filmo siužetas


Istorija apie tai, kaip vienos moters įžvalgos padėjo CŽV atrasti ir susidoroti su ieškomiausiu teroristu pasaulyje.

Filmo apžvalga

Tikrai mėgstu, kai filmai ar serialai įžiebia labai rimtas kalbas labai rimtomis temomis. Ypač jei tie filmai ar serialai yra paremti ale tikrais įvykiais. Iškyla įvykių tikrumo, moralumo klausimas, pradedama kaltųjų paieška. Į tokias diskusijas sukeliančius veiksnius aš žiūriu dvejopai - arba filmo kūrėjai neturėjo jokio supratimo į ką veliasi, arba jie tai darė sąmoningai, žinodami, kad dėl tokių epizodų filmui abejingų neliks. Kathryn Bigelow atvejis neabejotinai yra antrasis. Moteriškė tikrai pasikausčiusi tokio tipo kūriniuose ir apsimesti durnele negali - žiaurumų įvėlimas į bet kokį filmą nepraeina be pasekmių.

Kankinimas per pramoginę prizmę rodomas tikrai ne pirmą kartą. Vien tik iš mano paties apžvelgtų serialų "24 valandos" ir "Homeland" šią priemonę demonstravo gana atvirai. Na gerai, pirmuoju atveju viskas vyksta išgalvotoje valstybinėje organizacijoje, tad kritikos strėlių jie išvengė. Tačiau "Homeland" nesibodi atvaizduoti CŽV su visais gražiais ir žiauriais jos elementais, o pats serialas niekam per daug neužkliuvo. Prieš einant į "Zero Dark Thirty" buvau prisiskaitęs įvairiausių sapaliojimų apie filmo žiaurumus ir tikėjausi antro tarantinizmo per keletą savaičių. Žinoma, kaip visada iš musės buvo padarytas dramblys ir kankinimas vyko gal kelias minutes. Kaip jau sakiau, ta scena buvo reikalinga ne dėl bendros istorijos, o dėl šitų kvailų diskusijų. Be jos buvo galima apsieiti lygiai taip pat, kaip buvo apsieita be Busho, Obamos ar be tokios smulkmenėlės kaip vykstantis karas Irake. Ta scena nepakeitė filmo eigos, ji tiesiog buvo marketingo pradžia.


Tokį kalbų kiekį dėl vienos rimtesnės scenos galima suprasti. Nuo kankinimų pusantros valandos mes matėme visišką nuobodybę. Kol nepradėjot rėkt, klykt ir mosikuot, kad aš nesuprantu meno ar kad filmas turi gilesnę prasmę, pasakau - aš ėjau į draminį, vaidybinį filmą. Tam, kad gaučiau sausus faktus, aš galiu pažiūrėti "Discovery" ar kažką panašaus. Filmui reikia įtampos, ypač tokiam, kurio pagrindinė tema yra slapčiausia įmanoma karinė operacija. Jeigu galvojat, kad iš tikros istorijos įdomumą ne visada pavyksta ištraukti - pažiūrėkit bent jau "Linkolną", kuriame net nėra jokių sprogdinimų. Pustrečios valandos filmas, kuriame dialogai, neturintys absoliučiai jokios prasmės ir visada užsibaigiantys motherfuckeriais, sudaro didžiąją jo dalį jau yra žiaurus minusas. Visi puikiai supranta, jog filmo pagrindinis tikslas - pramoginis, ir net kažkiek nuklydus į šalį tavęs nelaukia linčo teismas. Galbūt CŽV agentai tikrovėje ir yra robotai be gyvenimo, bet čia nėra tikrovė ir visi tai puikiai žino.

Scenarijus sudirbo gyvenimą visiems filmo aspektams. Vaidyba - ne išimtis. Aktorine prasme tai yra  vienas skurdžiausių filmų tarp šių metų Oskarų nominantų. Internete ilgokai kapsčiausi ieškodamas tikrojo gyvenimo Mayos atitikmens, bet viskas ką radau buvo gandų lygyje, tad kyla mintis, jog Jessicos Chastain veikėja buvo labiau nevykęs scenaristų vaisius. Chastain kaip aktorei priekaištų beveik neturiu, ji išspaudė viską iš to, ką galėjo. Aktoriniam talentui atsiskleisti buvo skirtos vos kelios scenos, kurias ji išnaudojo puikiai, bet kitais kartais ji buvo tik tam, kad būtų priminta meninė šio filmo prigimtis. Antro plano veikėjų buvo vos vienas kitas, o iš pažįstamų veidų išsiskyrė tik Gandolfinis, taipogi pasirodęs vos keliose scenose. Jau minėjau, bet pasikartoti nepakenks - jei kuriam vaidybinį filmą, turim parodyti ir kažkokius herojų asmeniškumus ar protrūkius, kurių nebuvo iki paskutiniųjų scenų.

Kaip ir daugelis filmų šį sezoną, "Zero Dark Thirty" stipriausią savo elementą paliko pačiai pabaigai. Tiesa, šįkart tai buvo netikėta nebent tuo atveju, jeigu jūs pastaruosius porą metų visai nesidomėjot aplinkiniu pasauliu. Viskas, ką skaitėme laikraščiuose ar matėme per žinias buvo parodyta paskutiniajame filmo pusvalandyje ir aš vėl likau apšalęs - nepaisant to, jog filmo baigtis yra puikiai žinoma, paskutiniosios scenos buvo tikras trilerinis šedevras. Būtent to ir aš, ir aplink mane sėdėję žmonės ir ėjo į kino teatrą. Visgi dvi valandas laukti keliolikos minučių epizodo nebuvo labai linksma.

Vertinimas: 7/10
Filmas, savo lygiu labai panašus į neypatingąjį "The Hurt Locker". "Zero Dark Thirty" galima vadinti arba įdomia dokumentika, arba nelabai įdomiu trileriu, bet nei vienam iš šių žanrų jo galutinai priskirti negalima. Veiksmas ištęstas, siužetas įdomus tik vietomis, talentingi aktoriai iš jo išspaudžia viską, ką gali. Filmo vinis - paskutinis pusvalandis su visiems žinoma, bet labai įtempta baigtimi. Chastain čia nesirodė tiek, kad galėtų būti verta Oskaro, kitose kategorijose filmas gali laimėti nebent iš vadinamojo Oskarų patriotizmo.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą