2013 m. balandžio 29 d., pirmadienis

Parks and Recreation - linksmasis politikų gyvenimas

Pinigų karta 2013 04 29

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Parks and Recreation" serijos.

Kad mūsų praeitis mus pačius persekioja visą gyvenimą, mums nėra paslaptis. Šį pasakymą galima suprasti kaip filosofinį pamąstymą, tačiau šiame straipsnyje - apie konkretų pavyzdį. Visi žino tą jausmą, kada aktorius ir režisierius jums asocijuojasi tik su tam tikru vaidmeniu ar filmu. Švarcnegeris visada bus Terminatorius, Gandolfinis - Tonis Soprano, Edas Onylas - Elas Bandis. Televizijos pasaulyje paskutiniajame dešimtmetyje išpopuliarėjo dar viena sritis, kuri sulaukia daugybės nepelnytų sulyginimų - serialai, gimę iš itin populiarių projektų. Iš visiems žinomų pavyzdžių galima būtų paminėti ir CSI, ir NCIS frančizes, o tie patys numylėti "Simpsonai" irgi negimė turėdami savo nuosavas 20 minučių. 2009 metais į televizijos eterį išlindo dar vienas serialas, dėl savo struktūros sulaukiantis begalės palyginimų su ir Lietuvoje rodytu "The Office".

"Parks and Recreation" aš niekada nevadinau ir nevadinsiu spin-off'u, kadangi jis, be struktūros, yra niekuo nesusijęs su "The Office". Taip, serialas naudoja Ricky Gervaiso itin išgarsintą pseudo dokumentikos stilių, kuriame veikėjai yra sekami kasdieniame darbe. Taip, kalbas paaštrino ir tai, jog prie šio serialo prisijungė ir "The Office" senbuvė Rashida Jones, bet aktoriai juk negali dirbti tik prie vieno projekto. Taigi "Parks and Recreation", nepaisant techninių panašumų, toli gražu nėra kažkokio serialo kopija, kadangi šis kūrinys turi ir savo pasaulėlį, ir savo veikėjus, ir savo puikius aktorius. Ir tai tik geriau.

2013 m. balandžio 27 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Dešimta serija


Pagalvojus giliau, dėl ko geriausiai yra prisiminami "Dingę"? Ar šį serialą matęs žmogus į šį klausimą iš karto atsakytų, kad dėl Džeko-Sojerio-Keitės meilės trikampio? Ar dėl linksmų Harlio sąmojų kiekvieną savaitę? Be abejo, šie dalykai didžiajai serialo sėkmei tikrai nepamaišė, bet pagrindinis populiarumo aspektas visgi buvo salos paslaptingumas. Pradėjus pakartotinį žiūrėjimą, pirmosiomis serijomis iš karto buvo atkreiptas dėmesys į kažkokius nematomus siaubūnus, poliarinius lokius ar Loko gebėjimą vėl vaikščioti, tačiau vėliau šia tema kažkiek sustota. Buvo vis labiau gilinamasi į veikėjų praeities ir dabarties sąsajas, kas nebuvo blogai, tačiau masėms skirto serialo vien ant to ilgai neišlaikysi. Tai supratę serialo kūrėjai praėjusia ir šia serija kaip reikiant susiėmė ir dar sužadino smalsumą apie salą.

Šitą fotografiją iš serijos "Raised by Another" įdėjau ne be reikalo - pirmoji jos scena mane paliko žiauriai apšalusį ir negaliu sakyt, jog iš gerosios pusės. Suprantat, tokiuose serialuose kaip "Mad Men" ar "Sopranai" sapnavimo scenos (dream sequences skamba žymiai geriau, bet bandau plėst lietuviškų televizijos terminų žodyną) yra gryni šedevrai. Aš galėjau nesuprasti, ką reiškia Dono Dreiperio žiūrėjimas kaip gimsta jis pats, galėjau nesuprasti ir Tonio Soprano jodinėjimo arkliu namuose, bet aš šimtu procentu pripažįstu, kad šios scenos yra - ir kinematografijos, ir simbolizmo prasme - genialumo atspindžiai. Juose užslėpta tiek daug, kad šimtai žmonių ne tik gali, bet ir rašo disertacijas ar ištisas knygas vien apie sapnuojančius žmogėnus iš televizijos.

2013 m. balandžio 26 d., penktadienis

Telemano savaitė #22


Game of Thrones. 3 sezonas. 4 serija
Kantrybė žiūrint tokius serialus svarbiausia. Jeigu viskas iš pradžių atrodo nuobodu ir nereikalinga, reikia suprasti, kad viskas daroma žiūrint į ateitį ir nuobodumas atsipirks. Bet kad jis gali atsipirkti jau ketvirtoje sezono serijoje, nesitikėjo niekas (nebent knygų skaitytojai). Po serijos peržiūrėjimo ilgai kračiau galvą galvodamas, kur dar galėjau matyti tokią įspūdingą sceną, bet nei filmų, nei serialų sąraše jos paprasčiausiai nerandu. Tas Kalisės didingumas, šaltumas ir spec. efektai buvo tiesiog nepakartojama. Be abejo, tai nebuvo vienintelė serijos istorija, nors kitos prieš ją kiek nublanko. Džofrio ir Mardžerės istorija man pagaliau atsistojo į vietą ir nors šįkart padarė nedaug (ta merginų "būkim draugėmis" scena buvo tarsi manipuliacijos talento parodymas, bet man neprilipo), įtvirtino šios porelės santykius. Tiesa, atsirado kitas man nesuprantamas dalykas - kalbos apie kažkokius sekso dievus man neatrodo itin prasmingos ir neįsivaizduoju, kad jos galėtų atsipirkti ateityje (nors įkyrėti jau suspėjo). Nutiko visko daug ir viskas buvo kone tobula, bet būtina atsiminti ir Brianos su Džeimiu liniją. Jau minėjau, kad ji staiga tapo iš linksmiausios, pačia liūdniausia istorija seriale ir net ir man pasidarė gaila blogiuko. Kažkaip įtariu, jog ši linija taps viena svarbiausių, nors kur ji keliauja aš ir nežinau. Vienaip ar kitaip, ši serija - bent jau GoT visų laikų TOP 3. 10/10

Mad Men. 6 sezonas. 4 serija
Ne paslaptis, kad "Mad Men" pasivijau neseniai ir tuo pačiu atsimenu visų jų sezonų pradžias. Ir nors man įkyrėjo, jog jie neturi vienos pagrindinės istorijos, kažkokia įspūdingesnė linija visada atsirasdavo. Tuo tarpu šiame sezone jos tiesiog nėra. Serijos atskirai veikia puikiai, bet jos nesudaro kokio nors rimtesnio darinio. Džoanos ir jos draugės išvyka į miestą parodo šios moters savijautą po žiaurių jos nuotykių, bet į priekį jos gyvenimo nepastumia. Hario psichavimas buvo geriausia šios serijos istorija, kadangi jis ilgą laiką buvo neišnaudotas veikėjas, galintis sukelti rimtas bangas ofise ir tuo pačiu įrodyti, kad jis ten yra reikalingas - ką jis šįkart ir padarė. Susidaro vaizdas, kad mes šį sezoną ne tiek lendame į Dono pasąmonę, bet stebime jį iš šalies. Jo tam tikras abejingumas į žmonos darbą bei susitikimas su Pege tikrai nesukėlė tiek emocijų, kiek net ir šaltasis Donas galėtų išreikšti. Tik laiko klausimas, kada Dreiperis pratrūks, tad ir toliau reikia tikėtis, kad link to ir bus einama. O kol kas turime gana neblogą atskirą seriją, visai nepastumiančia pačio sezono. 8/10


2013 m. balandžio 24 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Devinta serija


Ką daro ilgų distancijų bėgikai, nubėgę tokio aukšto lygio treniruotę, kurią neprofesionalai pavadintų tikromis lenktynėmis? Jie ilsisi. Jie ką tik padarė tai, kas yra būtina jų ateičiai. Be sunkių treniruočių, ant kurių pastatyta visa jų gyvenimo sėkmė, jie neįveiks maratono. Viskas prasideda nuo pasiruošimo ir jis tik vėliau gali peraugti į kažkokias rimtesnes varžybas. Tiesa, kiekvienas sportininkas žino, kad intensyviai pabėgiojus iš karto sustoti negalima, lėtėti reikia pamažu. Devintąją seriją, suvokę, kad įsibėgėjo tikrai greitai, "Dingę" nusprendžia praleisti bėgdami ristele ir pasiruošti artimai ateičiai, kurioje sustoti tiesiog nebebus galima.

Prasidėjus serijai supratau, kad prieš jus dar kartą raudonuoti neteks. Pirmosiomis scenomis parodžius Saidą, nebeliko abejonių, jog ši serija tikrai bus apie jį (pavadinimas "Solitary" - vienišius - man tai jau sufleravo praėjusią savaitę, bet vistiek nebuvau tikras). Serija prasidėjo gan nelogiškai - kabelio, besidriekiančio nuo vandens link džiunglių, atradimas gal ir turėjo tapti svarbiu akcentu, tačiau kažkodėl jis buvo pamestas ir Saidas tiesiog nubėgo į mišką. Vienaip ar kitaip, kabelio nepamirškit - jei atmintis neapgauna, jo dar prireiks (tiesa, negreitai). Tačiau visas įdomumas prasideda, kai mūsų irakietis, perlipęs per vienus spąstus, nesugeba išvengti kitų.

2013 m. balandžio 22 d., pirmadienis

Louie - televizinės komedijos revoliucija

Pinigų karta 2013 04 21

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Louie" serijos.

Kino industrija turi romantines komedijas - žanrą, kurio ištakas galima rasti praėjusiojo amžiaus viduryje ir kuris, nepaisant mano nepasitenkinimo, nemiršta. Tai žanras, kurio struktūra, dialogai ar veikėjai nesikeičia nuo pat pirmo jo filmo, tačiau jis vis dar yra kuriamas ir neša jo kūrėjams nežmoniškus pinigus (nepaisant to, jog kokybės ten nerasi nė su žiburiu).

Tuo tarpu televizija turi situacijų komedijas - žanrą, išpopuliarėjusį aštuntajame ar devintajame dešimtmetyje bei populiarų iki šių dienų. Būtent populiarų - pavyzdžiui, "The Big Bang Theory" yra kone žiūrimiausias JAV serialas, tačiau jis kažkokiu ypatingu buvo tik pirmaisiais savo sezonais. Kad iki kiekvienos kruopelytės išsemto žanro išspaustum ką nors naujo, reikia turėti ypatingą talentą. Toks genijus atsirado ir jis paskelbė televizinės komedijos revoliuciją.

Būtent genijus - ne genijai, kaip būna dažniausiai. "Sopranų" sumanytojas Davidas Chase'as be ypatingų scenaristų ir režisierių pagalbos nebūtų atvedęs serialo į tokias aukštumas. Serialo "Dingę" genijumi tituluojamas J. J. Abramsas parašė tik pilotinę seriją ir prisidėjo dar prie kelių kūrimo, tačiau šlovė atitenka jam.

"Louie" atveju yra kitaip - visas serialas yra garsusis komikas Louis C.K. (toliau - C.K.) ir jo neįtikėtina vaizduotė, nepaliekanti nei vieno žmogaus abejingu. C.K. serialui yra viskas - pagrindinis aktorius, scenaristas, režisierius, aktorių atrinkinėtojas ir net žmogus, atsakingas už montažą. Paskutinįjį faktorių jis įgyvendina gulėdamas ant sofos ir ant pilvo pasidėjęs savo "MacBook" kompiuterį.

2013 m. balandžio 21 d., sekmadienis

Gera pradžia - pusė darbo: geriausios serialų įžangos

Serialas (bent jau teoriškai) yra toks dalykas, kurį mes įsijungiame kiekvieną savaitę pamatyti ir kažką pažįstamo ir tuo pačiu kažką naujo. Veikėjus pažįstam, atmosferą pažįstam, bet taipogi žinom, kad įsijungę televizorių pirmu reikalu visada pamatysime tą patį - įžangą (kuri yra tiesiog sulietuvintas intro variantas). Kai kurios jų turi dainą, kurią moka kelios kartos ("Friends", "The Sopranos"), kai kurios yra labai trumpos, bet pasakančios viską, ką reikia ("Desperate Housewives", "How I Met Your Mother"), tačiau dauguma jų yra labai įsimintinos. Taigi šiuo, itin subjektyviu topu bandau pažvelgti į serialus, kurių intro yra toks, kuris gali būti ir bus atsimenamas po ilgo laiko bei kurį žiūrėti nenusibosta. Kriterijai paprasti - serialas turi būti vis dar einantis (mano pats pačiausias yra "The Sopranos") ir mano paties žiūrimas, intro savo ilgumu ar prasme neturi sukelti man minčių jį prasukti, o visa įžanga turi bent jau filosofine prasme parodyti serialo esmę (į vietų paskirstymą didesnio dėmesio nekreipkit, bet šis penketas yra mano favoritas).

5. The Simpsons
Kaip galima į tokio pobūdžio sąrašą neįtraukti šios legendos? Praėjo 25 metai, bet joks animacinis serialas, galintis bent kažkiek prilygti šitokiam intro, dar nepasirodė. Reikia tikro talento sukurti tokią mažą istoriją, kurią matome prieš kiekvieną seriją. Per trumpą laiką yra parodoma kiekvieno Simpsonų šeimos nario įprasta diena ir įvykiai, vedantys prie kasdienio jų susibūrimo. Tačiau pamatome daug daugiau - pakeliui yra sutinkami kone visi šio serialo personažai ir, kiek geriau įsižiūrėjus, kiekvienas, turėdamas dešimtąsias sekundės dalis, padaro kažką, kuo seriale ir pasižymi. Gaila, kad visi geriausi "Simpsonų" intro jau praeityje, bet kūrėjų mintys nėra begalinės ir neįmanoma sukurti kažko naujo pusę tūkstančio kartų.

2013 m. balandžio 20 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Aštunta serija


Aštuntoji serija, pavadinta "Confidence Man", apima temą, kuri buvo aiški dar prieš prasidedant šiam serialui. Kai žmonės visą gyvenimą pragyvena visuomenėje, kurioje vienoje vietoje yra surašyti visi dalykai, kuriuos joje galima ar negalima daryti, gyvenimas yra daugmaž paprastas. Tiesiog reikia neišeiti iš leidžiamų ribų ir viskas bus gerai. "Dingę" pasakoja apie naują visuomenę, kuri visą gyvenimą - vieni daugiau, kiti mažiau - gyveno pagal tas taisykles ir atsidūrė vietoje, kurioje jos tiesiog nebegalioja. Iškyla klausimas - ar verta laikytis tų pačių praėjusio gyvenimo principų, ar pasiduoti džiunglių įstatymui, kuriame išgyvena tik stipriausieji?

Iki šios serijos galvojau ar pasielgiau teisingai, jog nusprendžiau iš naujo žiūrėti jau matytą serialą. Šią savaitę galiu drąsiai pasakyti, kad priėmiau teisingą sprendimą ir kol kas nesigailiu nieko. "Confidence Man", kaip ir septintoji serija "The Moth", man naujai įrodo, jog "Dingę", bent jau savo kelionės pradžioje, buvo pasirinkę žiauriai gerą serijų struktūrą. Pagrindinio serijos herojaus istorija yra labai gražiai aplipdoma apie įvykį saloje ir galiausiai viskas galiausiai gražiai susisieja. Šios savaitės Sojerio pavyzdys gali būti net geresnis už Čarlio nuotykį.

2013 m. balandžio 19 d., penktadienis

Telemano savaitė #21


Mad Men. 6 sezonas. 3 serija
Nesuklyskit - "Mad Men" man tikrai patinka. Bet kad ir kaip gerai jie viską darytų, jaučiasi, kad mes dabar esame matę kone viską. Ne šiaip televizijoje, bet šio serialo metu. Dono neištikimybė yra pastovi stadija visame seriale, tačiau iš jos išpešti ką nors rimtesnio jau kurį laiką nelabai sekasi. Naujosios Dono draugės pasikalbėjimas su jo žmona natūraliai turėjo būti serijos vinis, bet jeigu ne tai, ką atskleidė Megan, momentas būtų įėjęs kaip viena prasčiausių "Mad Men" scenų. Piterio draugė irgi nieko per daug nenustebino, bet pagaliau pratrūkusi jo žmona visiems pasakė tai, kas žiūrovų galvose buvo ilgą laiką. Šiaip labiausiai intrigavo neilgas, bet Džoanos ramumu viską pasakantis susitikimas su jos buvusiu kankintoju, tačiau šią temą būtų galima pasukti daugeliu kelių ir ji tikrai dar nėra rimtai išnaudota. Norisi tikėti, kad sezonas prives prie kažkokio rimtesnio įvykio, nes kol kas per daug nenustebino niekas. 7/10

Game of Thrones. 3 sezonas. 3 serija
Jau buvau pamiršęs, kad "Game of Thrones" yra aukščiausio lygio televizija. Savo menine, pateikimo ir struktūros prasme, šis serialas yra tikrai nepralenkiamas. Tai man trenkė šią savaitę - prireikė dviejų serijų, bet naujieji veikėjai jau atrodo pažįstami ir viskas nebėra taip painu. Pati serija nustebino savo lengvumu - atmosfera buvo gana linksma, nepaisant įvairiausių aplinkybių. Buvo tik laiko klausimas, kada Brianos ir Džeimio kelionė surimtės, o paskutinė serijos scena buvo to įrodymas (apskritai ši scena daugelio įvardijama kaip savaitės pažiba kartu su savo pabaiga, keistumu ir muzikos parinkimu). Didžiosios Kalisės sprendimai yra gana perspausti ir ją labai jau bandoma iškišti kaip savarankišką valdovę, bet visi žino, kad taip tiesiog nebus. Tirionas pagaliau sugebėjo pralinksminti mane nuoširdžiai ir jo citatos vėl tapo legendinėmis. Aš suprantu, kad mažiau akcentuojamos scenos turės didžiulę įtaką ateityje, bet čia aš miniu man labiausiai įsiminusias - pastraipos formatas nėra labai tinkamas tokiems įspūdingiems kūriniams (hint hint). 9/10

2013 m. balandžio 17 d., trečiadienis

Deksteris. Septintas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios septintojo "Deksterio" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Sezono siužetas

Deksteris nežino, kaip susitvarkyti su seserimi. Deksteris susidraugauja su viena iš bendrininkių žudiko byloje. Debra bando nuslėpti jausmus savo broliui. Prie Deksterio paslapties prisikapsto policijos atstovas.

Sezono apžvalga


Televizijoje, kaip ir kine ar dar kitokiose meno srityse, galioja nemažas kiekis neginčijamų dėsnių. Kartais atsiranda juos laužančių fenomenų, bet tuomet tie kūriniai stambiomis raidėmis būna įrašomi į istoriją. Vienas tokių dėsnių gali būti, jog tęsinys niekuomet nebūna geresnis už originalą. Taip, išimčių yra, bet tik tokių kaip antroji "Krikštatėvio" ar naujojo "Betmeno" dalis (kontrastas didelis, bet neginčijamas).

Televizijoje taisyklės panašios - kelis sezonus serialas gali išlaikyti aukštą tempą, bet galiausiai lygis drastiškai kris (neabejotina išimtis - "Sopranai" ar "Mad Men", nuo pat pradžių sugebėję išlaikyti aukščiausią pilotažą). Kokybei pradėjus prastėti, kelio atgal dažniausiai nebebūna ir vienintelis serialo prieš akis laukiantis dalykas - atšaukimas. Tuo tarpu "Deksterio" septintasis sezonas parodė dar turbūt niekuomet nematytą atsitikimą - po kelių tragiškų sezonų serialas grįžo su trenksmu. Ir štai kodėl.

Prieš kelis sezonus "Deksteris" buvo dažnai kritikuojamas dėl tęstinumo trūkumo. Paskutiniuosiuose sezonuose šis minusas irgi buvo ryškus, bet serialas tvarkėsi su žymiai rimtesnėmis problemomis. Septintieji "Deksterio" metai prasideda lygiai ten pat, kur baigėsi šeštieji, nors čia kitaip net negalėjo būti (penktąjį sezoną galima buvo pradėti ne nuo paskutiniosios ketvirtojo serijos, šio - ne).

Ir, kaip jau buvau kažkada minėjęs, serialui, kurio pagrindinė tema yra paslapties išsaugojimas, jos atskleidimas yra rimtas dalykas, prie kurio buvome vedami ilgą laiką. Kūrėjai su šiuo aspektu itin originaliai nesusidorojo ir per daug nenustebino, bet netikėtumo faktorius veikiausiai nesuveikė todėl, kad kai "Deksteris" buvo žemiausiame taške, mintyse žiūrovams beliko kurti tik pagrindinio herojaus paslapties atskleidimo scenarijus.

2013 m. balandžio 15 d., pirmadienis

Deksteris. Šeštas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios šeštojo "Deksterio" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Sezono siužetas

Majamyje atsiranda žudikas, imituojantis biblinius paskutiniojo teismo dienos įvykius. Deksteris susidraugauja su krikščionybę skleidžiančiu broliu Semu. Į viešumą išlenda Trejybės žudiko šeima.

Sezono apžvalga


Tikėjimas yra itin subjektyvus ir asmeniškas dalykas. Jį galima suprasti kaip tikėjimą Dievu ar kita visagale forma, kas šiomis dienomis įžiebia milžinišką diskusijų kiekį. Tikėti galima ir kur kas žemiškesniais bei kasdieniškais dalykais. Ar galima tikėtis, kad kažkuomet vienu geriausių serialų vadintas televizijos produktas sugrįš į savo viršūnę? Gal jau buvo pasiektas dugnas ir daugiau kristi neįmanoma?

Atsakant trumpai, tuo tikėti galima ir niekas jums to nedraudžia. Bet kuo labiau to tikėsitės, tuo geriau šeštasis "Deksterio" sezonas jums parodys ką reiškia bet kokio serialo užtęsimas gerokai po galiojimo datos pabaigos.

Visa šio sezono tema ir yra susijusi su tikėjimu ir tai yra vienintelė tema, kurią dar galima suprasti. Atrodo, jog dvylika serijų vienam sezonui nėra daug ir tinkamai susikaupus istorijų dar galima prikurti, tačiau iš serialo kūrėjų nusiteikimo nepanašu, kad tai būtų tiesa. Sezone visai be skrupulų buvo išmesti bet kokie logikos dėsniai, kurių "Deksteris" ir taip nepabrėždavo, tačiau dabar žengė labai rimtą žingsnį, kurį galima būtų palyginti su absoliutine monarchija - kiekvienas antraeilio (skaityti: ne Deksterio) veikėjo žingsnis buvo skirtas vien tam, kad jų karalius atsidurtų tinkamu metu ir tinkamoje vietoje.

Šįkart didysis monarchas net nesibodėjo rimčiau rūpintis kokiais nors įkalčių atsikratymais, nes žinojo, kad jis yra visagalis ir tiesiog niekas jam negalėjo pakenkti. Tiesa, serialo kūrėjai savo logikos klaidas (tikėdamiesi, jog kasmet jų žiūrovai tampa vis kvailesni) bandė kompensuoti greitu tempu. Bet ne tokiu, kuriame daug veiksmo, o tokiu, kuriame įpusėjus vieną istoriją iš niekur nieko pradedama kita - ir šitokia grandininė reakcija tiesiog tęsėsi visą sezoną. Serialo scenaristai tikėjo, jog jie dar gali pasirodyti dar blogiau, ir jiems ši svajonė išsipildė su kaupu - net muilo operos kartais turi daugiau logikos.

2013 m. balandžio 13 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Septinta serija



Žmonės, lygiai taip pat kaip ir kiti gyvūnai, iš prigimties gyvena grupėmis. Pasak esminių instinktų, taip yra lengviau, linksmiau ir įdomiau išgyventi šiame žiauriame pasaulyje. Tiesa, žmonės, skirtingai nuo kitų gyvūnų, anksčiau ar vėliau suvokia, kad gyvenimas grupėje jam asmeniškai nieko gero neduoda - tu nesi išskirtinis, tu esi tik viena didžiulės pilkos masės dalelė, privalanti atnešti menką savo indėlį į didžiulį mechanizmą. Šis suvokimas neišvengiamas, tik didžiausias klausimas kyla - o kaip šitą suvokimą įgyvendinti? Kai kurie jį paleidžia vėjais ir galvoja, jog pakeisti negalima nieko. Atsiranda ir tokių individų, kurie kruopščiai kurtą grupę sugebą sugriauti vienu neprotingu ėjimu.

Gana greitai "Dingę" daro perėjimą nuo pilotinės serialo serijos. Joje viskas buvo tik apie tai, kaip naujai susibūrusi grupė sugebės išgyventi nepažįstamoje aplinkoje. Tuomet naujieji pažįstami priiminėjo sprendimus pasitardami vienas su kitu, nieko nebuvo stengiamasi palikti nuošalyje. "The Moth" pavadinta septintoji serialo serija patvirtina, jog grupė nėra vientisas darinys - tai yra labai skirtingų individų mišinys, kuriame visuomet atsiras maištininkų.

2013 m. balandžio 12 d., penktadienis

Telemano savaitė #20


Mad Men. 6 sezonas. 1 serija
Nemėgstu pirmųjų sezono serijų - rimtesnė istorija ten prasideda retai kada, parodoma tik tai, kiek pasikeitė veikėjų gyvenimai per laikotarpį, kada jų nematėme. Tad kaip ir praėjusi savaitė su "Game of Thrones", taip ir ši su "Mad Men" buvo panaši. Betės istorija buvo turbūt pati beprasmiškiausia per kelis šio serialo sezonus. Nežinau, galbūt ateityje tai ir įgaus kokią nors prasmę, tačiau dabar viskas atrodė atsitiktinių dalykų mišinys. Donas ir Megan vis dar kartu ir lygtais susitaikę, tad serialo fanai pagaliau gali apsiraminti. Gan slogiai serijos nuotaikai daugiausiai įtakos turbūt padarė paties Dono savijauta, kuri privertė ir jo gailėtis, ir keliais atvejais nuoširdžiai juoktis. Būtent humoro prasme ši serija ir buvo puiki - scena laidotuvėse buvo juokingiausia, ką "Mad Men" kada nors yra pateikę. Kaip pirmajai serijai - pusė velnio, bet tikrai būna geriau (kadangi iki šios savaitės dariau maratoną siekdamas prisivyti serialą, artimiausiu laiku turėtų pasirodyti ir sezoninės apžvalgos). 8/10

Game of Thrones. 3 sezonas. 2 serija
Šią seriją pavadinti antrąja neapsiverčia liežuvis - tai tėra pirmosios tęsinys to nė nebandant slėpti. Tiesa, veiksmo šį kartą buvo daugiau ir tai, GoT prasme, niekada nebūna blogai, bet jausmas buvo toks pats, kaip ir praėjusią savaitę. Susitikome su nematytais veikėjais, susipažinome su naujais ir rimtesnės istorijos buvo tik užuomazgos. Į ekraną grįžo vaikai - Branas susitiko su, kiek suprantu, naujais veikėjais, kurių vienas aktorius man yra baisiai matytas, bet patikrinti juk tingiu, o Arijos atvejis nebuvo banalus kaip įprasta - jos tapatybę nuspėti didelių kliūčių nekilo niekam. Kaip ir pernai, man gan sunku sekti Džofrio ir jo moterų intrigas, kadangi jos yra baisiai susuktos (nors mano nuomonė apie Margaery kiek pagerėjo). Po visų supainiojimų, atgaiva buvo vis dar besitęsianti Brianos ir Džeimio kelionė ir paskutinė kova - paprasta, bet efektyvu. Sunku priprasti prie tempo ir subtilybių, bet kad ir kiek sezonų bebūtų, kasmet man bus tas pats. 8/10

2013 m. balandžio 10 d., trečiadienis

Deksteris. Penktas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios penktojo "Deksterio" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Sezono siužetas

Deksteris bando susitvarkyti su netektimi. Jis susidraugauja iš vos viena iš serijinio žudiko aukų netapusia Lumen ir priima ją gyventi pas save. Lumen nori atkeršyti savo skriaudėjams ir Deksteris ją moko savo meno. Policijoje kažkas atranda panašumų tarp vieno žudiko ir Deksterio.

Sezono apžvalga


Serialui, visus praeityje žavėjusiam savo veiksmu ir įtampa, didžiausia bausmė yra įkristi į monotoniškumo ir originalumo trūkumo liūną. "Deksteris" buvo eteryje tris sezonus, tačiau sugebėjo ir padaryti didžiulį įspūdį žiūrovams, ir vėliau juos kaip reikiant nuvilti.

Ketvirtajame sezone serialo kūrėjai padarė didelį darbą sugrąžindami populiariausią serijinį žudiką atgal į trasą. Sezonas sugebėjo nustebinti ir serialo gerbėjus, ir jo naujokus, tačiau didžiausias siurprizas prie televizorių prilipusiems žmonėms laukė paskutiniojoje serijoje. Vieno veikėjo mirtis, kurio vardo saugumo sumetimais neminėsiu, iš serialo scenaristų pusės buvo itin drąsus ir pavojingas sprendimas, su kuriuo susitvarkyti reikėjo ypatingo talento. Meluočiau sakydamas, jog viskas pavyko itin gerai, bet iš situacijos sugebėta išspausti puikių momentų.

Vienas didžiausių, o gal net pats didžiausias "Deksterio" minusas visuomet buvo tęstinumo trūkumas. Apie praėjusių sezonų įvykius užsimenama buvo itin retai ir tai erzindavo serialo fanus bei nepridėdavo "Deksteriui" tikroviškumo. Penktasis sezonas žadėjo šią klaidą ištaisyti su kaupu - sezono premjera pasakojo apie įvykius, nutikusius nuo pat paskutiniosios praėjusio sezono akimirkos. Ši serija buvo neabejotina serialo viršūnė visomis prasmėmis - scenarijus buvo nuostabus, Deksterio reakcija - puiki, o Michaelo C. Hallo vaidyba buvo geriausia per visą serialo istoriją.

Veiksmo serijoje visiškai nebuvo, visas dėmesys buvo skirtas emociniams veikėjų išgyvenimams - aspektui, ties kuriuo "Deksteris" dažnai paslysdavo. Šiuo atveju scenaristai buvo tarsi užburti praėjusio sezono sėkmės ir teikė labai daug vilčių, jog du prasti sezonai tebuvo atsitiktinumas. Žinant, jog vėlesnėse serijose serialo lygis vėl nusmuko, lieka vienintelis logiškas paaiškinimas - ši serija (ar bent jau jos pradžia, kuri ir buvo stipriausioji dalis) buvo kuriama kartu su praėjusio sezono finalu ir taip buvo tik sustiprintas tikroviškumo jausmas. Vienaip ar kitaip, jeigu į seriją žiūrėtume be likusios sezono dalies, tai - geriausia, kas kada nors buvo sukurta po "Deksterio" pavadinimu.

Mane galite rasti ir "Pinigų kartoje"

Ne laidoje, kad ir kaip norėtumėte mane pamatyti gyvai. Tačiau kai kurie mano straipsniai nuo šiol pasirodys ir PiniguKarta.lt tinklalapyje. Ten publika, kaip rodo istorija, serialus mėgsta, todėl savo įžvalgomis galėsiu pasiekti didesnę žmonių auditoriją. Rašau ten ne dėl kokio uždarbio ar populiarumo, tiesiog norisi, kad straipsniai pasiektų didesnę ir tikslesnę publiką. Ir neišsigąskite - šio blogo toli gražu neapleidžiu ir jame straipsniai vis dar pasirodys. Ir daugiau negu ten. Tikėtina, kad "Pinigų kartoje" sezoninės apžvalgos pasirodys kiek anksčiau, bet kiti straipsniai pasiliks čia, todėl niekur nepabėkit. Tiesa, artimiausiu metu galiu šiek tiek perstumdyti savaitinį tvarkaraštį, tačiau apie tai tikrai informuosiu. Tad plaukiu į svetimus vandenis nepalikdamas savųjų.

Pirmas ten publikuotas straipsnis - jums jau matyta "The Walking Dead" trečio sezono apžvalga.

2013 m. balandžio 8 d., pirmadienis

The Walking Dead. Trečias sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo "The Walking Dead" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Tobulų žmonių nėra ir kiekvienas anksčiau ar vėliau daro klaidų. Taip, jas daryti nėra gerai ir pasiteisinimas, kad jas daro visi yra tikrai prastas, tačiau suklysti geriau yra anksčiau negu vėliau. Kai pasimokai iš savo klaidų, tu gali būti kone garantuotas, kad jų nebekartosi ir gali daryti tik tai, ką jau moki. Prieš trečiąjį "The Walking Dead" sezoną ši mintis turėjo aplankyti kiekvieno žmogaus, prisidėjusio prie šio serialo kūrimo, galvą. Juk antrasis sezonas buvo nepalyginamai prastesnis už puikų savo pirmtaką, todėl visi faktoriai, dėl ko buvo taip stipriai susimauta (ypač tas lėtumas, dėl kurio visas sezonas buvo tampymasis pirmyn ir atgal), privalėjo būti peržiūrėti, patobulinti ir sugrąžinti su žymiai didesne jėga.

Aišku, "The Walking Dead" nėra originalus serialas ir jis privalo taikytis prie ypatingai populiarių komiksų, todėl viso pykčio serialo kūrėjams suversti neverta. Tačiau šis serialas jau anksčiau yra padaręs rimtų nukrypimų nuo originaliųjų komiksų, o kas veikia šiose plonytėse knygelėse, nebūtinai suveiks ir televizoriaus ekranuose. Taigi rimtesnio posūkio nuo savo pirmtako serialas nepadarė ir praėjusio sezono keiksmažodžiu tapusios fermos palikimu ilgai džiaugtis neteko - pagrindiniai herojai susirado naują stagnacijos vietą, kuri pasirodė esanti kalėjimas.

2013 m. balandžio 6 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Šešta serija


Vis pamiršdamas, kad pasakymas "Dingę" yra istorija apie grupę žmonių, pamiršusių savo praėjusį gyvenimą ir gyvenančius iš naujo turi du galus, jį vartoju gana dažnai. Na taip, ar buvai milijonierius, ar buvai garsus muzikantas, ar galų gale žmogus, prikaustytas prie vežimėlio, tai dabar niekam neberūpi. Bet vienas aspektų, kurių nevalia pamiršti - žmonių moralinės vertybės, etika ir įsitikinimai niekur nedingo ir tik dar labiau išryškėjo. Tai dar vienas šio serialo bruožas, besistengiantis žiūrėti į tai, kaip skirtingos kilmės ar kultūros žmonės sugeba sugyventi tarpusavyje.

Kilmė "Dingusiuose" užkabinama kiek rečiau, kadangi su skirtingų rasių kiekiu čia nepersistengta - pora korėjiečių, musulmonas ir pora juodukų. Kadangi visus socialinius tų grynųjų amerikiečių skirtumus galime nurašyti į kiekvienoje serijoje pasitaikančius nesutarimus, būtent skirtingų kilmių atstovai čia kiek atitraukia mintis nuo banalesnių barnių. Pirmą kartą ši tema yra paliečiama serijoje, kuri pagal pavadinimą "House of the Rising Sun" tiesiogiai pirštu rodo į vienintelę salos porą - Džiną ir San, du žmones, kurie nuo pirmos dienos po katastrofos buvo nustumti į nuošalę vien todėl, kad jų niekas nesupranta.

2013 m. balandžio 5 d., penktadienis

Telemano savaitė #19


The Walking Dead. 3 sezonas. 16 serija
Kas čia buvo? Buvo paprasta serija, po kurios norėtųsi laukti kitos savaitės. Ne todėl, kad įdomu, bet todėl, kad kūrėjai ištaisytų savo nesąmones. Sezonų finalai yra priemonės, kurios televizijoje yra stebuklingos - jeigu juos parašai gerai, visas prastas sezonas iš karto būna užmirštas. Bet ne, TWD pasidavė trylikamečių verkimui kaip jie nemėgsta Andrėjos, koks piktas dėdė yra Gubernatorius ar koks didvyris yra Rikas. Ir taip - pirma mirė, antras pabėgo, trečias tapo super herojumi ir visus išgelbėjo. Rimtai - čia turime maždaug fantastinį serialą ir į logikos trūkumus dėmesys nelabai nukrypsta, bet su tokiais nelogiškais sprendimais serialo lygis krito žiauriai (atsiminkit vien mūšio kalėjime sceną ar galybės žmonių atsivedimą į kalėjimą). Piktas buvau visas keturiasdešimt minučių, kadangi tai paprasta serija, o ne galimai neblogo sezono pabaiga. Per savaitgalį bandysiu sukurpti sezono apžvalgą ir tikiuosi, kad per tą laiką apsiraminsiu, kadangi vertinimas gali būti labai prastas. 4/10

Game of Thrones. 3 sezonas. 1 serija
GoT sugrįžimo laukiau ilgai, nekantraudamas ir nenustygdamas vietoje. Tiesa, vieno dalyko laukiau ne itin entuziastingai - šį serialą žiūrėti yra labai sunku. Jeigu jūs jį žiūrit tik dėl gražių vaizdų ar brangių dekoracijų, jums ši problema nekyla. Bet jei jūs norite suprasti apie ką yra GoT, jums reikia būti žiauriai dėmesingam. Aš tokiu neapsimetu - iš pirmos serijos nesupratau beveik nieko ir begalė naujų veikėjų, naujų istorijų ir naujų vietų mane paliko apšalusį. Negaliu čia aptarinėti visų tų istorijų, nes tai tikrai užtruktų, todėl siužeto aptarimus pasilieku kitai savaitei. Bendrai paėmus visa šita serija buvo daugiau ar mažiau minčių kratinys ir, kaip ir daugelis sezonų premjerų, tik patikrino kaip laikosi numylėtieji veikėjai, todėl kokybės prasme per daug nenustebino. 8/10

2013 m. balandžio 3 d., trečiadienis

Deksteris. Ketvirtas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios ketvirtojo "Deksterio" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Sezono siužetas

Deksteris balansuoja tarp šeimyniško ir žudikiško gyvenimo. Į pensiją išėjęs agentas Landis siekia pagauti Trejybės žudiką. Deksteris išsiaiškina, kad pastarasis turi šeimą ir bando gyventi ramų gyvenimą. Deksteris bando su juo susidraugauti.

Sezono apžvalga


Įprastai, remiantis pagrindiniais televizijos dėsniais, kuo daugiau sezonų pagamina serialas, tuo labiau prastėja jų kokybė. Scenaristai ilgainiui praranda entuziazmą ir įkrinta į monotoniškumą, kurdami naujas serijas tik tam, kad užpildytų eterio laiką.

Tiesa, šis dėsnis veikia 98 procentams serialų. Likę du procentai su laiku vis gerėja (ar nepraranda savo lygio) ir į istoriją yra įrašomi kaip vieni geriausių istorijoje. "Sopranai" per visus šešis sezonų demonstravo itin aukštą lygį, o paskutiniaisiais sezonais savo kokybe visus tiesiog pribloškė. Iš šiandienos pavyzdžių galima būtų išskirti "Mad Men", kurie penkis metus iš eilės pasirodo vis geriau ir geriau. Tuo tarpu "Deksteris" patenka į šių dviejų kategorijų vidurį - po pirmojo sezono serialo kokybė drastiškai smuko, tačiau ketvirtajame sezone žiūrovai gavo viską, ką "Deksteris" nuo pradžių ir žadėjo.

Paties Deksterio asmeninis gyvenimas pasikeitė kardinaliai. Praėjusiame sezone jis nerimavo dėl artėjančių sunkumų, tačiau ruošimasis ir susitaikymas su pasekmėmis skiriasi. Jau nuo pirmųjų serijų matome, kad šis, iš pirmo žvilgsnio žiaurus žmogus didžiausią savo dėmesį privalo skirti tėvystei. Šis aspektas atneša ir linksmų, ir kiek rimtesnių momentų į serialą. Pastovus Deksterio bėgiojimas ar savo būsimų aukų persekiojimas su kūdikiu ant galinės sėdynės atrodo gan neįprastai. O jeigu žmona vidury žudymo ritualo paskambina, kad vyras grįždamas prigriebtų sauskelnių, tik primena apie neįprastą šio veikėjo gyvenimą.

Nepaisant linksmesnių akimirkų, įdomesnė istorija klostėsi paties Deksterio galvoje. Kad ir kaip jis mylėjo savo įtėvį, jis nelaikė jo geru tėvu ar pavyzdžiu. Deksterio rūpinimasis dėl to, ar jo sūnus Harisonas išaugs tokiu pat žiauriu žmogum kaip ir jis pats, vedė link itin įdomių pokalbių tarp Deksterio ir jo tėvo. Nors manęs ilgą laiką nežavėjo mirusio tėvo Hario vaizdiniai Deksterio galvoje, bet tokiais momentais jie iš tiesų pasiteisino - tokiu būdu išsilieti ant kitų nėra įprasta, bet savotiškai įdomu.

2013 m. balandžio 1 d., pirmadienis

Deksteris. Trečias sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo "Deksterio" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Sezono siužetas

Rita laukiasi kūdikio ir Deksteris jai pasiperša. Deksteris susidraugauja su vienu iš policijos viršininkų, kuris supranta Deksterio žudymus ir nori jam padėti. Mieste atsiranda naujas serijinis žudikas.

Sezono apžvalga

Kiekvieno darboholiko gyvenime ateina momentas, kai asmeninis gyvenimas staiga pasidaro svarbesnis už jo darbą. Nesvarbu ar šis žmogus buvo socialiai aktyvus, ar ne, kada nors jo gyvenimas tiesiog apsivers ir jis pradės galvoti apie svarbesnius dalykus negu galvojimas apie savo darbą dieną naktį.

Nežinau kokiame lygmenyje buvimą serijiniu žudiku galima pavadinti profesija, bet Deksteris trečiajame sezone žudymus stengiasi nustumti į antrą planą. Jie vis dar užima svarbią jo gyvenimo dalį, bet kiekviename žingsnyje jį persekioja mintys iš asmeninio gyvenimo ir tai jam trukdo susikaupti. Šiame sezone serialas dar negrįžta į savo debiutinių metų lygį, tačiau leidžia mums susipažinti su jautresniąja Deksterio puse.


Sezonas prasideda tuomet, kai praėjusio sezono įvykiai jau yra susigulėję. Mieste siaučia naujas serijinis žudikas Lupikas, bet, kaip visada, jis nėra pagrindinis sezono akcentas. Vietoje to Deksterio gyvenime iškyla nauja dilema - jo draugė Rita laukiasi kūdikio ir Deksteris tiesiog nežino kur jam dėtis. Nemažai laiko tarp žudymų pagrindinis serialo herojus praleidžia bandydamas atrasti tinkamą sprendimą ateičiai - jis negali palikti savo būsimo vaiko tik su motina, bet buvimas serijiniu žudiku ir buvimas tėvu iš pirmo žvilgsnio nėra labai lengvai suderinamas.

Deksterio pasikalbėjimai su savo tėvu Hariu, nors iš pradžių atrodę kaip įdomus sprendimas, laikui bėgant pradėjo prarasti savo žavesį, tačiau su šia tema jie buvo susieti puikiai. Deksterio kaltinimai tėvui dėl prasto auklėjimo padėjo jam rasti atsakymą į svarbų šeimyninį klausimą bei leido pažvelgti dar giliau į Deksterio praeitį. Ši siužeto linija vėl itin gerai parodė tai, dėl ko "Deksteris" sulaukė tokio pripažinimo - tai serialas apie žmogų, turintį du gyvenimus ir su abiem sugebantis susitvarkyti kone idealiai.