2013 m. gegužės 31 d., penktadienis

Telemano savaitė #27


Mad Men. 6 sezonas. 9 serija
Įprastai iš aukštesnio lygio serialų to tikėtis galima - sutuoktiniai išsiskiria ir vėl susibėga. Bet "Mad Men" lygis yra aukščiausias ir kad ir kiek visi šnekėdavo apie Betės ir Dono susitaikymą, aš stengdavausi į tai nekreipti dėmesio. Tad kol kas aš tikrai nemanau, kad tai buvo geras sprendimas - Weineris niekada nieko nedaro be reikalo ir ši tema neabejotinai grįš, bet dabar problema yra tame, kad kas buvo padaryta - tas, ir to jau nebeatitaisysi. Na, čia kalbant apie patį susibėgimo faktą, nors scenos su juo tikrai buvo padarytos puikiai. Pegės asmeninė istorija tiesiog privalo turėti itin gilią prasmę, kurios aš nerandu - pavojingasis rajonais su visais jame patiriamais kuriozais (kartais ir gan rimtais) negali būti skirtas vien tik paprastam pažaidimui. Džoanos draugas ir Rodžerio priekabiavimas buvo tema, kuri jau buvo kiek primiršta ir priminimui ji suveikė, tačiau kažko rimtesnio ji taip ir nepadarė. Prie keistesnių momentų priskirčiau margarino reklamavimą, kadangi komandos argumentavimas yra žemiau kritikos. Gan stipri serija, kurios įtaka dabar gal ir nedidelė, bet labai gali būti, kad tokia ji bus sezono gale. 8/10

Hannibal. 1 sezonas. 10 serija
Galbūt dėl euforijos apie paskelbtą antrąjį serialo sezoną, galbūt dėl objektyvių priežasčių, tačiau tai man pasirodė kaip dar viena puiki serija. Šįkart visko vyko minimaliai (ir vėl buvo daugmaž atsisakyta to pagrindinio savaitės žudiko, nors dėl jo ir kilo visos pagrindinės serijos problemos), bet tai "Hannibal" daro vis geriau. Apsiribojant tik su Hanibalu ir Vilu ir tik epizodiškai pasirodant antro plano asmenims dramine prasme tai buvo turbūt geriausios 40 serialo minučių. Manyčiau, kad žiūrovai seniai suprato, kad Vilą kamuoja stiprios psichologinės problemos, o ne fiziškai apčiuopiama liga, bet buvo smagu matyti kaip į tai reaguoja serialo veikėjai. Stebėti dar vieną Hanibalo ritualą, kuris buvo pateiktas kone idealiai ir yra dar vienas neįtikėtinai baugus serialo momentas, buvo įdomu ir vis dar sugebu taip pat žavėtis tokiomis scenomis. Tiesa, daugelis draminių epizodų ilgainiui prarasdavo savo žavesį, nes buvo kiek ištempti, bet nepaisant jų, tai - dar viena "Hannibal" viršūnė. 9/10

Savaitės serialas - Hannibal

Savaitės scena - Hannibal. Hanibalo pjaustymai

Savaitės citata - Mad Men. That poor girl. She doesn't know that loving you is the worst way to get to you.

O kuriuos serialus šią savaitę matėte Jūs?

2013 m. gegužės 29 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Devyniolikta serija


Pasaulyje yra tokių žmonių, kurie yra - gana tiesiogine tų žodžių prasme - gimę toli gražu ne ten, kur turėjo. Tokių žmonių nėra labai daug ir jie neskaičiuojami milijonais. Bent jau patys tikriausieji atvejai tai tikrai. Aš negaliu garantuoti ir to, kad jūs tokį atvejį matėte savo akimis, bet aš neabejoju, kad apie tokius tikrai žinote. Šie žmonės visą savo gyvenimą praleidžia darydami ne tą, ką jie nori ar gali ir kai kurie taip nugyvena visą savo gyvenimą. Filmai ir serialai tokias asmenybes mėgsta, bet jų imasi retai. Jie tokius veikėjus ištraukia iš jiems įprastos ir nemėgiamos aplinkos ir patalpina juos ten, kur jie ir priklauso. O toliau yra du variantai - arba viskas klostysis puikiai, arba labai blogai.

Tiesa, gimimą netinkamoje vietoje ir netinkamu laiku aš suprantu kiek plačiau, į šį terminą įtraukdamas ir žmones, kuriems nieko netrūksta, tačiau juos kamuoja tokia galybė problemų, kad materialūs dalykai yra tiesiog nesvarbūs. Šio serialo atveju toks galėtų būti Džekas - bėdų kamuojamas vyras, kuris tapo tuo, kuo norėjo tapti, turėjo tai, ką norėjo turėti, bet kažko jam pastoviai trūko. Tačiau pradžioje aš per daug konkrečiai rašiau apie Džoną Loką, žmogų, kuris, mano subjektyviu vertinimu, yra kone puikiausias gimimo ne ten pavyzdys. O pati "Dingusių" struktūra jo egzistavimą prieš atsidūrimą saloje perteikia geriausiu įmanomu būdu, kuris lygiai taip pat gerai išnaudojamas kaip ir legendinis "Walkabout".

2013 m. gegužės 27 d., pirmadienis

Mad Men. Trečias sezonas

Pinigų karta, 2013 05 26

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo "Mad Men" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Nuvalkiotas pasakymas, jog obuolys nuo obels netoli rieda, yra nusibodęs, bet tikrai teisingas. Juk gyvenimas tiesiog yra taip sudėliotas, jog viskam yra originalas, o sekantys mėginimai kažką padaryti bus bent kažkiek panašūs į pirmtaką. Populiariojoje kultūroje šis pasakymas gali būti suprastas ir labai paprastai, ir nelabai. Kiekviena to paties rašytojo knyga ar to paties režisieriaus filmas, net jeigu tai ir nėra kažkokio produkto tęsinys, kažkokiu būdu bus panašus į buvusius ir būsimus to žmogaus kūrinius. Bežiūrint trečiąjį šio serialo sezoną man atėjo nušvitimas - iš "Sopranų" atėjęs "Mad Men" kūrėjas iš praėjusio savo darbo atsinešė pačias geriausias savybes, su kuriomis Dono Dreiperio istorija tobulėja kasmet.

Sezonas prasideda praėjus pusei metų po paskutiniųjų įvykių. "Sterling Cooper" kompaniją jau yra nusipirkusi britų agentūra PPL ir šie naujajame savo biure bando įvesti naują tvarką, stengiasi viską labiau suorganizuoti. Naujiesiems bosams niekas nesipriešina, bet akį traukia kitas aspektas. Aš turbūt niekada nesuprasiu amerikiečių neapykantos britų link, bet ji čia, nors ir labiau humoristine forma, yra jaučiama. Iš už Atlanto atskridę ir kaip aristokratai pateikiami naujieji kompanijos valdytojai didžiajame Niujorke visai nepritampa ir į amerikiečius atvirai žiūri iš aukšto. Į rimtą neapykantą šie santykiai niekuomet nepereina, bet  vistiek darosi labai įdomu stebėti iš išsilavinusios Britanijos į, jų žodžiais, pasileidusią Ameriką atvažiavusių britų kultūrinį šoką.

2013 m. gegužės 26 d., sekmadienis

Telemano sezonas 2012/13


Skaitantys šį blogą žino, kad apžvelgiu ne tik serialų sezonus, bet ir kas savaitę žiūrimų serialų serijas. Didžioji tų serialų dauguma yra rodomi visuomeniniuose JAV kanaluose, todėl jų sezonai pasibaigia vienu metu. Ir kadangi ilga kiekvieno sezono analizė užtrunka, nusprendžiau panašiu formatu į savo penktadienines apžvalgas apžvelgti savo žiūrėtų serialų sezonus. Manau, kad taip labiau suspausiu savo mintis ir pasakysiu tai, kas juose buvo svarbiausia (juolab kad per daug apie juos kalbėti nesugebėčiau).

Apačioje bus atskleidžiamos svarbiausios naujausių "How I Met Your Mother", "Castle", "Modern Family", "The Big Bang Theory", "Go On", "Parks and Recreation", "Community", "The Simpsons", "American Dad" ir "Family Guy" sezonų detalės. Jūs buvote įspėti.

How I Met Your Mother. 8 sezonas
Kai prieš porą savaičių baigėsi sezonas, buvau, kaip ir daugelis, pagautas ekstazės. Bet viską apgalvojęs supratau, kad tai, ką padarė scenaristai, yra žiūrovų apgaudinėjimas. Paskutinieji sezonai buvo tiesiog tragiški lyginant su HIMYM aukso amžiumi, ir nors šis vidurkį kiek pakėlė, jis yra toli gražu ne stebuklas. Bėda tame, kad serialas jau kurį laiką stovi vietoje ir nieko originalaus tiesiog nebesukuria. Arba Maršalas su Lile pykstasi, arba Barnis su Robin nori skirtis, arba Tedas kas kelias serijas su ta pačia Robin išsikalba. Su emocijomis šiame seriale nekas, bet bent jau humoras susitvarkė - jo šiais metais buvo ypatingai daug ir kokybiško. Vėlgi, atkreipti dėmesį galima tik į pavienes serijas, kadangi pagrindinės istorijos nelabai ir buvo. Prieš Kalėdas pasirodžiusi "The Final Page" buvo viena geriausių HIMYM serijų apskritai, vien dėl savo originalumo ir pirmųjų sezonų verto sudėtingumo. Paskutinė serija rikiuojasi irgi labai aukštai, kadangi ji išdrįso priimti gan rizikingus sprendimus - Maršalui priimti gyvenimą pakeisiantį darbą ir, be abejo, pristatyti ilgai lauktą motiną. Jo laukė visi ir jis atitraukė mintis nuo sezono spragų, tačiau galvojant objektyviai, jų tikrai buvo. Užbaigti serialą stipriai tikrai galima, bet planuojamas paskutiniojo sezono formatas veda į pražūtį, todėl tai gali būti paskutinieji kartai, kai žiūrint HIMYM nesinorėjo šokti pro langą. 6/10

2013 m. gegužės 25 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Aštuoniolikta serija


"Stebuklas" yra vienas tų žodžių, kuris skirtingiems žmonėms turi skirtingus paaiškinimus. Tiems, kurie stebuklais tiki, šis žodis reiškia kažkokį aukštesnės galios apsireiškimą ir nutikus kokiam nors netikėtam siurprizui, viską suverčia ar visagalio dievulio. Taip pat yra tie, kurie stebuklą supranta kaip gryniausią atsitiktinumą, pasitaikantį retai, bei vistiek pasitaikantį. Kadangi aš iš prigimties dažniausiai netikiu tuo, ko nematau (vėlgi, esu liberalių pažiūrų, todėl ne taip kaip dauguma ateistų tikintiesiems savų tiesų neskleidžiu), stebuklas man yra būtent pastarasis variantas. Su fizika ar bet kokia jos rūšimi man buvo prastai, bet aš šį dalyką įsivaizduoju kaip kelias planetas, išsidėsčiusias vienoje linijoje - taip, jos tokiu būdu išsidėsto labai retai ir tam gali prireikti tūkstančių ar milijonų metų, bet kada nors taip tikrai gali nutikti.

Visgi aš suprantu, kad mano netikėjimas stebuklais anksčiau ar vėliau gali būti patikrintas. Su kažkokiu rimtesniu įvykiu man susidurti neteko, bet tikrai neatmetu tokios galimybės. Tokiame pasaulyje, kuriame gyvena šio serialo herojai, aš veikiausiai pasimesčiau, kadangi tiek sutapimų vienoje vietoje suglumintų net ir rimčiausiai nusiteikusį žmogų. Tiesa, nors "Dingę" ir yra serialas, grįstas keistais atsitiktinumais, ilgainiui pasimatys, kad jo kūrėjai papuola į antrąją mano išvardintų žmonių grupę. Nors dabar jie ir išrikiuoja mums visą galybę stebuklingų dalykų, jie vėliau bus paaiškinti daugiau ar mažiau įtikinamai. O būtent to aš ir noriu iš daugelio serialų - tebūnie jūs sukursit fantastiškiausią įmanomą istorija (apie fantastikos žanrą nekalbu), bet jeigu jūs ją sugebėsit įtikinamai paaiškinti (kas tikrai yra sunku), jūs būsit pasiekę daug.

2013 m. gegužės 24 d., penktadienis

Telemano savaitė #26


Game of Thrones. 3 sezonas. 8 serija
Nesupraskit manęs klaidingai - tokio tempo serijos man patinka vis labiau. Draminis šio serialo lygis kyla su kiekvienu sezonu ir lėtos istorijos tampa kone geriausiais "Game of Thrones" koziriais. Tačiau net aš, knygų neskaitęs žmogus, žinau, kad romanų tikrai yra ne vienas (planuojami septyni), o trečiasis sezonas - tik trečiosios dalies pirmos pusės ekranizacija. Ir su tokio tempo serijomis serialas gali užsitęsti nesuskaičiuojamą sezonų kiekį ir tai niekada nėra gerai. Vėlgi, nesuklyskit - viskas šįkart man patiko dar labiau, nei anksčiau. Vestuvės Tyriono atžvilgiu buvo neįtikėtinai gera draminė linija, vėl davusi peno žiūrovams, nekenčiantiems Džofrio. Tyriono ir Sansos bendra scena buvo kupina emocijų ir šiokių tokių nepatogumų publikai (keturiolika metų? Seriously?). Denirės istorija man jau po truputį atsibosta, nes ten daugiau ar mažiau viskas apie tą patį - gležna mergina užkariauja vyrus ar kažkas tokio (nors pabaiga su tokio dydžio kariuomene privalo būti gera). Semo didvyriškumas veikiausiai buvo skirtas tik priminimui apie baltuosius padarus, kurių nematėm jau senokai, bet kaip grynas veiksmas scena suėjo puikiai. Dramine prasme serija buvo puiki, bet tokio tempo serialas sau leisti paprasčiausiai negali. 9/10

Mad Men. 6 sezonas. 8 serija
Prieš žiūrėdamas "Sopranus" ar "Mad Men" niekada netikėjau, kad mane trauks labai keistai sukalti filmai ar serialai. Bet kuo toliau, tuo labiau supratau, kad jie - geriausia, ką kinas gali pasiūlyti. Tai yra tikrasis menas - žiūrovui pasakoma pakankamai, kad šis gautų nuorodas kaip interpretuoti tam tikras scenas. Kur link vedu turbūt suprantat. Mano širdyje ši serija buvo šio sezono "Mad Men" pikas. Galbūt aš jos nesupratau taip, kaip ji buvo skirta suprasti, bet tuo ji ir yra žavi. "The Crash" yra skonio reikalas - arba jums labai patiko, arba norėsite šitą serialą mesti. Bet prieš tai darydami pagalvokite - retas siaubiakas įvaro tiek baugumo, kiek įvarė juodaodė pagrobėja. Labai retai šiuolaikinė komedija prajuokina taip, kaip prajuokino Keno šokis ar apsinešusio Dono sapaliojimai. Retas narkotikas (garantuoti negaliu, nes nebandęs, bet manau klystu nedaug) taip susuka galvą, kaip iš pirmo žvilgsnio beprasmėmis atrodančios Dono sapnavimo scenos. Šios serijos grožiui suprasti ją reikia peržiūrėti ne vieną kartą ir tai aš būtinai ir padarysiu, bet jau pirmas įspūdis mane pakerėjo. Skonio reikalas, bet jo vedamas aš ir rašau visas savo apžvalgas. 10/10

2013 m. gegužės 22 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Septyniolikta serija


Nepažiūrėję Vikipedijos ar kokio žodyno (ką aš apgaudinėju, vistiek tingėtumėt) pagalvokit - kas yra stereotipas? Aš tai suprantu kaip kažkokią savybę, kuri pasikartojo ar buvo pamatyta kelis kartus ir buvo staigiai prikabinta kokiam nors žmogui ar grupei. Va būtent - stereotipai yra prikabinami po poros atsitiktinumų ir jų atsikratyti vėliau būna labai sunku. Banalu, bet ne kiekvienas juodaodis vagis ir ne kiekvienas amerikietis storas, tačiau po kelių tokių pastebėjimų apie šias grupes, požiūris į juos keičiasi. O esmė tame, kad stereotipus jie susigalvoja ne patys, o kažkokie eiliniai aplinkiniai.

Serija "...In Translation", savo pavadinimu jau turėjusi būti šioks toks spoileris bent kiek žiūrėjusiems šį serialą, yra apie stereotipus. Juos čia galima pamatyti ir labai aiškiai, ir tiktai jų ieškant. Nes su stereotipais kaip niekad galioja pasakymas, jog matai tik tai, ką nori - jei žinai kokių savybių ieškoti, tu jas neabejotinai atrasi. "Dingę" ne tik rodė istorijas apie kokias nors konkrečias rases, bet pradėjo ir patys kurti savybes, kurių ieškome įvairiuose veikėjuose. Serialų pagrindinis tikslas ir yra toks - sukurti veikėjus, su kuriais būtų galima susigyventi per ilgą laiką ir kuriuos pažintum tiesiog puikiai. Bet supratimas, į mane trenkęs šioje serijoje, kiek sutrikdė - tai yra tik serialo pirmieji žingsniai, o veikėjai jau taip greitai įkrito į siaurus rėmus, kad iš jų ištrūkti prireiks tikrai nemažai laiko.

2013 m. gegužės 20 d., pirmadienis

Mad Men. Antras sezonas

Pinigų karta, 2013 05 20

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios antrojo "Mad Men" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Pagrindinė priežastis, dėl kurios aš nusprendžiau aprašinėti atskirus serialų sezonus, buvo ta, kad juose, bent jau žiūrint paviršutiniškai, paprastai yra sekama nauja pagrindinė istorija. Žinoma, praėjusių sezonų įvykių pasekmės lieka, tačiau būna ir kaip reikiant stumiamasi į priekį. Žymiausi ir kokybiškiausi televizijos istorijos serialai būtent tokio principo ir laikydavosi - atskirose serijose nagrinėjamos atskiros problemos, visuomet paliekant laiko ir pagrindinei sezono temai. Tokia kombinacija yra tobula, kadangi ji atneša ir įdomių istorijų dabar, ir palieka erdvės ateičiai. "Mad Men" šitą principą daugiau ar mažiau numetė į šalį ir pasistengė išrasti savo sėkmės formulę. Kaip paaiškėjo, ji gavosi dar geresnė negu debiutiniame serialo sezone.

Pasakyti apie ką buvo antrasis "Mad Men" sezonas nėra itin paprasta. Kadangi po pirmųjų trylikos serijų mane šis kūrinys paliko apstulbusį dėl bendros istorijos nebuvimo, šįkart aš jos ieškojau įvairiais būdais. Geriausia, ką pavyko surasti, buvo kelios iš eilės einančios serijos, kuriose buvo bent paminimas jas siejantis dalykas. Iš pradžių tai buvo pirmosiomis serialo serijomis itin aktuali "Sterling Cooper" ir "American Airlines" partnerystė, kuri tikrai buvo panaši į istoriją, kuri gali išbūti kiek ilgiau. Tačiau pasibaigus šių kompanijų deryboms, ši tema daugiau ar mažiau buvo numesta į šalį.

2013 m. gegužės 18 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Šešiolikta serija


Šių apžvalgų pradžioje aš kažkiek kalbėjau apie subtilumą. Apie jį rašydamas buvau įsitraukęs berods į "Mad Men" peržiūrą. Tai serialas, kuris yra grįstas subtilumu, todėl pamatęs ne taip gerai įgyvendintą šį faktorių kur nors kitur, man pasidarydavo keista. Dabar, supratęs, jog ne viskas televizijoje yra taip puiku, o ir televizija televizijai nelygu, pripažįstu, jog subtilumas nėra toks gyvybiškai svarbus veiksnys. Bet aš nesakau, kad jo nereikia - pagrindinę mintį slepiant kur nors giliai, paviršutiniškumą mėgstantys žiūrovai greitai atkrenta ir reitingai kenčia. Visuomeniniuose kanaluose televizijos kūrėjai privalo rasti būdą, kaip atsidurti per patį vidurį ir pritaikyti serialą visoms kategorijoms.

Aš tikrai nesakysiu, kad tą vidurį "Dingę" atrado ir jame laikėsi - tiesa, jiems retkarčiais pavykdavo į jį pataikyti. Bet su visais subtilumais ar jų nebuvimais būna visokių niuansų. Toks serialas kaip "24 valandos" (naudoju primityviausią, bet turbūt geriausiai šiai temai skirtą produktą) jokių gilesnių minčių neturėjo. Tai buvo lengvai virškinama drama, palikdavusi daugybę kabliukų, mane patį privertusi ją peržiūrėti per rekordiškai trumpą laiką, bet neturėjusi užslėptų minčių. Problema su tokiais serialais yra ta, kad juos virškinti yra taip lengva, jog tik įmetus juos į burną, jie iš karto pasišalina - pasibaigus serijai mes keliaujame kas sau. "Dingę" su savo mistika daugeliu atvejų buvo panašus maistas akims, bet su tokiomis serijomis kaip ši, serialas sugebėdavo sutvarkyti visą virškinimo sistemą.

2013 m. gegužės 17 d., penktadienis

Telemano savaitė #25

Tai - mano 100-asis įrašas. Dėkui visiems, kurie skaitote ar užklydote čia netikėtai - sustoti tikrai neketinu ir tikiuosi, kad tokių jubiliejų bus ne vienas.

Game of Thrones. 3 sezonas. 7 serija
Kažkaip neatsimenu, kad GoT kažkada būtų sukūrę bent porą lėtų serijų iš eilės, bet viskam yra pirmas kartas. Ši man patiko netgi dar mažiau, nei praėjusios savaitės serija, nors kokybė buvo daugiau ar mažiau vienoda. Tyvino ir Džofrio pokalbis tikrai buvo geriausia serialo vieta šią savaitę, bet daugiausiai dėl to, kad ji žada kažkokių vėlesnių pasekmių. Nors ir pats pokalbis buvo gana gerai sukaltas. Lokio ir Brianos kova man, kaip bebūtų keista, pasirodė klišė Džeimio atžvilgiu - aš žinojau, kad galiausiai ši porelė susidraugaus, o tokie, atseit herojiški veiksmai per daug susižavėjimo nesukelia. Theono kankinimas, apie kurį vengiau kalbėti iki šiol, man vis dar yra žiauri mistika. Jis neina niekur ir aš neturiu supratimo kokią staigmeną ši siužeto linija gali iššaukti (jei tai padaryti sugebės, aš tikrai būsiu laimingas), o šįkart buvo kiek per daug - HBO žiaurumas ir nuogybės išnaudotos maksimaliai, bet nemanau, kad kastracija turi kažkokią gilesnę prasmę. Artėjančios vestuvės irgi iššaukė kelias įdomesnes scenas, bet šiaip ši serija buvo dar vienas lėtas ir per daug įvykių nepastūmęs kūrinys. 7/10

Mad Men. 6 sezonas. 7 serija
Kažko stebuklingo iš šios serijos nesitikėjau, kadangi "Mad Men" į pasikeitimus staigiai niekada nešoka. Bet meluočiau, jeigu sakyčiau, jog serija man paprasčiausiai patiko. Matyti senus veikėjus kartu ir suprasti, kad jie po savo išsiskyrimo bent šiek tiek pasikeitė, buvo tikrai linksma. Pegės ir Dono pokalbis buvo tiesiog puikus. Pegė jau suaugo pakankamai, kad galėtų atsikirsti prieš savo buvusį bosą ir aiškiai matosi, jog šiam tai patinka. Tiesa, matėsi, kad pats Donas (labai panašiai kaip ir Piteris) susijungiant kompanijoms elgėsi ir jautėsi labai keistai, bet šio serialo žiūrėjimo metu mes supratom, kad jam staigūs pokyčiai ne itin patinka (nors jis supranta, kad jų reikia). Rodžerio ir naujojo partnerio duetas man turbūt yra didžiausia intriga į ateitį, bet vien dėl to, kad linksmų momentų čia tikrai netruks (o jeigu tai bus ir naujasis Rodžerio geriausias draugas, galim sulaukti ir Dono pavydo scenų). Džoanos ir naujojo draugo nuotykiai buvo kiek per daug aiškus šių veikėjų piršimas į porą ir galim tikėtis, kad juos kartu matom ne paskutinį kartą. Kokybės atžvilgiu - ne stebuklas, bet viena tų serijų, kurias tiesiog smagu žiūrėti. 8/10

2013 m. gegužės 15 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Penkiolikta serija


Aš pripažįstu, kad bent šiek tiek esu egoistas. Galbūt tam didžiausią įtaką padarė tai, jog esu vienturtis ir dalintis su kuo nors - kad ir kaip mane aplinkiniai to mokė - man niekada nepatiko. Nelabai patinka ir dabar, nors šiuo metu į dalijimąsi mano požiūris yra kitoks. Vienaip ar kitaip, tai, kad labiau mėgstu daryti tai, kas man naudinga pačiam, keičia mano požiūrį į kitų žmonių aukojimąsi. Aš tikiu, kad pasaulyje yra žmonių, kurie su kitais dalinasi ar kitiems padeda nuoširdžiai ir nesitikėdami, kad ką nors gaus už tą pagalbą. Tačiau aš bet kokiu atveju manau, kad žmonės, kurie padeda kitiems, visuomet tai daro dėl savęs. Tebūnie ne dėl materialios naudos, bet bent jau dėl tos paslaptingosios tuštumos, atsivėrusios po kokio nors žiauraus įvykio, užpildymo.

Kaip pavyzdį paimkime Čarlį. Iš pradžių jis mums buvo rodomas kaip daugiau ar mažiau pasileidęs narkomanas, gyvenęs pašėlusį rokerio gyvenimą. Kol jis vartojo narkotikus, jis negalėjo pažiūrėti į save ir pasakyti, kad kažką daro blogai - jam trukdė jo paties priklausomybė. Jam šitą reikalą metus (na, veikiau nebelikus kitos išeities, kaip tik jį mesti), Čarlis suprato, jog ilgą laiką viską darė žiauriai blogai ir jam kilo noras savo klaidas atitaisyti. Kaip paaiškėja šioje serijoje (jeigu tikėčiausi kažkokių ženklų iš "Dingusių" kūrėjų, galbūt šį dalyką būčiau pastebėjęs anksčiau), jis ėmėsi globoti Kler, norėdamas atpirkti savo praeities nuodėmes.

2013 m. gegužės 13 d., pirmadienis

Mad Men. Pirmas sezonas

Pinigų karta, 2013 05 14

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Mad Men" serijos.

Niekam net nekyla abejonių, kad šio amžiaus pradžioje televizija, bent jau serialų prasme, įžengė į tikrą aukso amžių. Daugelis su televizija susijusių žmonių bei kritikų šį laikotarpį vadina televizijos revoliucija, kurią pradėjo "Sopranai" - serialas, sukūręs naujas ir kone tobulas serialų kūrimo taisykles. Dar nepasibaigus Tonio Soprano nuotykiams, revoliuciją dar labiau pagrindė tokie grandai kaip didžiausiu "Sopranų" priešininku laikomas "The Wire", puikusis vesternas "Deadwood" ar vienas brangiausių televizijos kūrinių "Rome". Tiesa, baiginėjantis "Sopranams", link pabaigos keliavo ir šie kūriniai, todėl kilo kalbos, jog šis aukso amžius jau tuoj pat baigsis. Praėjus kiek daugiau nei mėnesiui po žymiosios paskutinės "Sopranų" serijos, į dienos šviesą išlindo kitas vyras, pradėjęs antrąjį šios revoliucijos laikotarpį.

AMC televizija ilgą laiką tebuvo tik JAV niekuo neišsiskiriantis kanalas, transliuojantis klasikinių amerikietiškų filmų pakartojimus. Ilgainiui šios televizijos vadovai suprato, jog yra įkritę į didelę monotoniškumo duobę ir kad jiems reikia kažko originalaus. Sprendimas buvo priimtas tipiniu kabelinių (mokamų) televizijų stiliumi - mums reikia kažko originalaus, kažko tokio, kas būtų liaupsinamas kritikų, o reitingai šiuo atveju turėtų būti paskutinėje vietoje.

2013 m. gegužės 11 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Keturiolikta serija


Istoriją mokykloje pamėgau gana vėlai ir to šiek tiek gailiuosi, bet galvoje įstrigo daug minčių. Viena iš jų - kai kas nors atlieka tik vieną užduotį, rezultatas gaunasi žymiai geresnis nei pas tą, kuris bando padaryti viską iš karto. Tema, jei gerai pamenu, buvo susijusi su manufaktūromis ir darbo pasidalijimu jose, bet esmė ne tame. Ši mintis man įstrigo ilgam ir ji tikrai yra teisinga. Matematikos mokytojas, laisvalaikiu mėgstantis papaišyti, niekuomet netaps Van Gogu. Įprasta visuomeninė televizija rodydama dokumentiką apie Kenedį ar Putiną niekada nebus "History" kanalu. Kad kokybė dažniausiai yra žymiai svarbiau už kiekybę yra žinoma kiekvienam, todėl nenuostabu, jog ši taisyklė galioja ir serialams.

Į dideles platumas netaikau - nenoriu šnekėti apie tai, kaip koks nors serialas privalo turėti tik vieną temą ir tokiu būdu išlaikyti aukščiausią lygį ("Sopranuose" buvo ir veiksmo, ir dramos, "24 valandos" būdavo puikus serialas tol, kol viskas sukosi apie gryniausią veiksmą). Tai būtų gryniausia nesąmonė. Bet smulkesniame lygyje viena tema serijai pasitarnauja nežmoniškai. Žinau, kad gyriau praeitą seriją "Hearts and Minds" už tai, jog įtraukė daug smulkių istorijų, bet tai buvo paprasčiausia apgavystė. Panašiai aš žiūriu į chorinį dainavimą - didesnį įspūdį daro ne kokybė, kuri pasitaiko retai, bet žmonių (serialo atveju - istorijų) kiekis. Ir nors gyriausi, kad šios dienos "Special" atsimenu puikiai, žiauriai klydau.

2013 m. gegužės 10 d., penktadienis

Telemano savaitė #24


Game of Thrones. 3 sezonas. 6 serija
Maratoniniu tempu prisivydamas šį serialą (iš karto po antro sezono) nepastebėdavau lėtesnių jo akimirkų. Jei ne internetai, primindavę man apie be veiksmo apsieinančias serijas, jų aš iš viso neatsiminčiau. Bet jos yra tiesiog reikalingos bendram vaizdui. Tokios serijos kaip ši tiesiog paruošia ateities įvykiams (kurie, kaip visada, turėtų būti gana rimti). Būsimųjų sutuoktinių susitikimas nepasirodė iki galo išnaudotas - verksmas ir linksmos Tyriono frazės nebuvo tai, ko aš tikėjausi iš šios linijos. Džeimio nuotykiai be vienos rankos buvo viena geresnių istorijų, nors ir nelabai ilga - kai kietuolis yra nuleidžiamas ant žemės, filmai ir serialai iš to pelnosi labai gerai. Džono ir jo naujosios draugės laipiojimas ant sienos man kaip veiksmo linija nesuėjo. Aš buvau įsitikinęs, kad niekas ten nežus (tai tebūtų paprasta veikėjo mirtis, neturinti rimtesnės įtakos), o meilės scenos tiesiog neturi kažkokio rimtesnio poveikio kaip kad praėjusioje serijoje. Lėta, mažiau įdomu, bet tikiu, kad viskas ilgainiui atsipirks. 7/10

Mad Men. 6 sezonas. 5 serija
Pamatęs šią seriją aš tikrąja to žodžio prasme atsipūčiau. "Mad Men" tikrai neprarado savo kokybės ir tebuvo įkritę į šiokią tokią duobę (kad ir didesnę nei įprasta). Būtent tokiomis serijomis ir yra grįsta serialo sėkmė. Lengva nuotaika ir netikėti sprendimai suveikia visada. Ir pripažinkit - kompanijų susijungimo tikrai nesitikėjot. Aš tikėjausi, kad Pegė ir Donas galiausiai bus kartu, bet tokio būdo tikrai neplanavau. Susijungimas tikrai duos pakankamai peno visą sezoną, kadangi ši tema tikrai yra turtinga ir grąžinsianti prie senosios kompanijos laikų. Bet tai, kad laiko gavo ir dauguma kitų veikėjų, išskyrė šią seriją. Peteriui pats laikas yra susitvarkyti su savo žmonele, ką jis po truputį ir daro. Rodžeris vis dar primena, kad jis yra mano mėgstamiausias veikėjas, kai nieko neveikdamas pasiekia labai daug. Visgi prizas keliauja Džoanai - jos protrūkio aš laukiau tikrai ilgai, bet jo įvykdymas buvo žymiai geresnis, nei tikėjausi. Belieka tikėtis, kad ši serija - ne atsitiktinumas. 9/10

2013 m. gegužės 9 d., ketvirtadienis

The Americans. Pirmas sezonas

Pinigų karta, 2013 05 08

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "The Americans" serijos.

Ilgą laiką Holivudo vizitinė kortelė būdavo amerikiečių patriotiškumo jausmo skleidimas. Jeigu kalbėtume nepagražindami, tas patriotiškumas visuomet būdavo kaip reikiant perspaudžiamas. Holivudas labai mėgdavo parodyti tai, kuo pasižymi - priklausomai nuo to, iš kurio kampo žiūrite - ne itin turtinga JAV istorija. Vesternai, kariniai filmai bei stebuklingos istorijos apie sportininkų pergales kartais netgi būdavo suprantami kaip propaganda. Sumeluoti nenoriu, tačiau, grubiai tariant, po rugsėjo 11-osios įvykių populiarioji kultūra šiek tiek pasikeitė. Nuo tada patriotiškumas buvo pateikiamas kaip kova prieš tėvynės priešus, arba tiesiog teroristus. Paskutiniais metais šis žanras transformavosi dar labiau ir jau nebėra toks aiškus bandymas pakelti sau uodegą. Nuo šiol kovos prieš teroristus yra pateikiamos ir iš geriečių, ir iš blogiečių pusės.

Serialų mėgėjai jau turbūt suprato apie ką eina kalba. Jau du sezonus išgyvenęs "Homeland" šių dienų terorizmą pateikė iš dviejų pusių ir sulaukė neįtikėtinos sėkmės. Šiame televizijos sezone (kurio naujienos toli gražu nebuvo įspūdingos) pasirodė serialas, kuris iš pirmo žvilgsnio pasitelkė labai panašią taktiką. "The Americans" gan dažnai sulaukė palyginimų, jog jis yra tarsi "Homeland", kurio veiksmas vyksta šaltojo karo metais. Bet jūs privalot suprasti vieną dalyką - žmonės, kurie šitaip sako, serialuose dažniausiai ieško gryno veiksmo ir nieko daugiau. Jei jūs vienas tokių - taip, šnipų intrigos jau yra matytos. Tačiau veikėjai ir jų gyvenimai čia yra visai kitokie.

2013 m. gegužės 8 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Trylikta serija


Klausimas jums - ką darote, kai viskas būna blogai, krenta iš rankų ir norisi viską tiesiog mesti? Žinau, kad galiausiai dauguma jūsų prašytų pagalbos ir pripažintų savo klaidas ir blogybes. Tačiau pradžioje jūs, veikiausiai, bandytumėte savo nesėkmes užglaistyti ir bandytumėte susitvarkyti patys. Juk jeigu iš išorės nesimato, jog jums kas nors blogai, niekas taip ir nepaklaus apie savijautą ir galima bus toliau ramiai tvarkytis su nelemtomis problemomis. Su serialais ar filmais istorija yra kitokia - jų kūrėjai dažnai bando užglaistyti nesklandumus, tačiau kad ir kaip jie besistengtų, žiūrovai jų klaidas iškapstys labai greitai. Nesigiriu įžvalgumu - "Hearts and Minds" yra baisiai blogas produktas, kurio pagrindinė istorija yra tragiška, tačiau dėmesio nukreipimas nuo jos yra tiesiog genialus.

Anksčiau, kai prisimindavau "Dingusius", aš galvoje matydavau daugelį veikėjų - Džeką, Keitę, Sojerį, Loką ir praktiškai visus, kurie čia pasirodė bent kelioms serijoms. Pamatęs pilotinę seriją pamačiau du žmones, kurių neatsimindavau niekada - Būną ir Šenon. Tiesą sakant, apie juos pamenu tik vieną dalyką - aš jų nekenčiau ir to neslėpiau, bet kodėl - tiesiog nežinau. Nebijokit, mano nuomonė apie juos tikrai nepasikeitė ir neapykanta jaučiama, tačiau tiesiog įdomu būtų rasti jos šaltinį. Pagrindine to priežastimi laikyčiau tai, jog jie užimdavo baisiai daug laiko - laiko, kurį jie švaistydavo, nepasakydavo nieko prasmingo ir tik atitolindavo įdomesnius dalykus. Tokių laiko tampytojų yra daug kur ir jie dažnai būna reikalingi, bet ši porelė pasiekė naują erzinimo lygį.

2013 m. gegužės 6 d., pirmadienis

Community - animacinis serialas tikrovėje

Pinigų karta, 2013 05 05

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Community" serijos.

Nėra nieko keisto, kad per paskutinius porą dešimtmečių animaciniai serialai taip išpopuliarėjo. Taip, technologijos tam labai pasitarnavo, tačiau žiūrovus, bent jau nuo paskutiniojo praėjusio amžiaus dešimtmečio, žavėjo tai, jog kiekvieną savaitę jie galėjo pamatyti tokius nuotykius, ko negalėjo padaryti tuo metu jau gan įgrisę įvairūs serialai. Animacija leidžia pasinerti į tokias istorijas, kurios realiame pasaulyje yra negalimos dėl paprasčiausių fizikos ar žmonių rimtumo dėsnių.

Situacijų komedijos, dėl savo humoristinio pobūdžio, juokaudamos retkarčiais pasistengia žiūrovus perkelti į kiek kitokį nei mums įprastą pasaulį, tačiau 2009 metais atsirado komedija, kurią lyginti su kuo nors yra beprasmiška. "Community" yra it pirmoji animacinio serialo ekranizacija, kuri tiesiog stebina savo originalumu.

Kaip pats serialo pavadinimas ir sufleruoja, jame pasakojama apie iš pirmo žvilgsnio gana paprastą bendruomenę, besimokančią ar kaip nors susijusią su Greendale koledžu. Pagrindinė veikėjų grupė yra suburiama tik pirmosiomis šio serialo serijomis, tad galime sekti naujųjų draugų santykius nuo pat pradžių (kas dabartiniuose serialuose pasitaiko gana retai).

Teoriškai pagrindinis serialo veikėjas yra Džefas, į koledžą atvykęs paaiškėjus, jog jo teisės mokslų diplomas yra padirbtas ir jis nebegali tęsti advokato karjeros. Džefas savo grupėje dažnai demonstruoja savo advokato sugebėjimus ir yra pateikiamas kaip tipiškas egoistas, kuris kiekvienoje serijoje yra priverčiamas galvoti apie kitus. Jam iš karto į akis krinta Brita - iš pradžių atrodžiusi kaip gana rami mergina, vėliau ji visus stebina savo praeitimi, kuomet ji aktyviai kovojo už žmonių (ir ko tik įmanoma) teises.

2013 m. gegužės 4 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Dvylikta serija


Serialo, kuriame veikėjų yra tiek daug (originalus variantas buvo daugiau negu reikia, bet jų tikrai reikia visų), kūrėjai turi ir pliusų, ir minusų. Jei turi galybę veikėjų, tai su jais ir jų istorijomis gali žaisti drąsiai. Kiekvienas žmogus yra skirtingas ir, pasitelkus ne pačius kvailiausius scenaristus, per kiekvieną jų įtikinamai galima įpaišyti netikėtą istoriją. Tuo "Dingę" pasižymėjo nuo pat pradžių ir, galima sakyti, šį istorijų pasakojimo būdą tiesiog ištobulino. Jeigu turi daug veikėjų, kiekvienas jų turi daugiau ar mažiau aiškią užduotį, kurią privalo atlikti seriale. Bet kai tą užduotį bandoma itin akivaizdžiai užmaskuoti, pagarbos tau tai tikrai nepridės.

Pradinėje šio serialo stadijoje buvo planuojama, jog Keitė bus išsigelbėjusiųjų lyderė. Ją pažeminus pareigose ir į jos vietą pastačius daktarą, ši veikėja niekur nedingo. O užduotį ji gavo tikrai daugiau negu aiškią - patraukti dviejų vyrukų dėmesį, kad dėl jos pačios kiltų begalės konfliktų. Kaip matėme, savo misiją ji vykdė nors ir nenuosekliai, bet gerai. Tačiau niekam juk neįdomu, kai veikėjas neturi kažkokios paslapties ar įdomesnės istorijos, o Keitę padarius tik meilės žaisliuku, rezultatas, veikiausiai, būtų buvęs nekoks. Jai paslaptis buvo sugalvota, bet ji pateikta taip abstrakčiai ir be konkretesnių detalių, kad viskas atrodo kaip total bullshit.

2013 m. gegužės 3 d., penktadienis

Telemano savaitė #23


Game of Thrones. 3 sezonas. 5 serija
Man į tokius dalykus kaip į "Game of Thrones" žiūrėti kaip į dramą tiesiog neišeina. Aš ir čia, ir kokiame "The Walking Dead" laukiu draminių elementų, bet jiems pasirodžius, jaučiasi tokia gana nerimta aplinka. Visgi šįkart, kai visa serija buvo vežama tik dramos motyvais, mano požiūris susitvarkė. Būsimųjų priverstinių vestuvių atskleidimas man buvo šokas, bet ne ta prasme, kad čia būtų kažkoks kabliukas, bet pačiame įsivaizdavime kaip visa tai atrodys. Džono meilė man visuomet atrodė neišvengiama ir čia priminė labiau kažkokį muilo operos motyvą, kuris su tomis sekso scenomis buvo šiek tiek perspaustas. Be abejo, geriausia serijos vieta buvo Džeimio ir Brianos pokalbis vonioje, savo draminiu lygiu pralenkęs turbūt viską, ką iki šiol yra padarę GoT. Spekuliacijos, kad ši istorija turi žiauriai daug potencialo, pasitvirtino ir turbūt pralenkė mano lūkesčius. Panašu, kad ji dar nėra numetama į šalį ir kažką rimtesnio šie veikėjai tikrai nuveiks, bet tokio lygio, kokį pasiekė Coster-Waldau, nebus dar ilgai. Po įspūdingos serijos veiksmo prasme pasirodė įspūdinga draminė serija ir per daug savo pirmtakei nenusileido. 9/10

Mad Men. 6 sezonas. 5 serija
Istorija man patinka ir aš ja domiuosi, bet ne iki tokio lygio, kad galėčiau kitiems apie tai girtis (ups). Ir nors apie daugelį per "Mad Men" vykusių įvykių aš nebuvau girdėjęs, Liuterio nužudymo laukiau, kadangi jis įvyko būtent septintojo dešimtmečio pabaigoje. Visgi ši serija mane vėl privertė mąstyti apie šio sezono "Mad Men" klaidas. Visi dabar svaigsta, kad prieš kelis sezonus pasirodžiusi serija apie Kenedžio nužudymą buvo prasčiausia, ką sukūrė šis serialas, o įvykiai su Liuteriu tai tarsi atperka. Manęs nei viena šių istorijų nesužavėjo. Šįkart norėta parodyti įvykių pasekmes, tačiau susidaro vaizdas, kad mintis buvo pamesta kažkur vidury serijos. Staiga iš liūdnų nuotaikų viskas persimetė į asmeniškumus, visai nesusijusius su bendra serijos tematika. Galbūt baltiesiems slogi nuotaika nebuvo priimtina, tačiau nemanau, kad bet kokiame laikotarpyje tokie įvykiai galėtų būti nustelbti santykių aiškinimųsi. Veikiausiai mano problema su šia serija yra ta, kad aš jos nelabai supratau. Pamatėme kone visus serialo veikėjus ir ta neaiškumo atmosfera siejo juos visus, bet man susidaro vaizdas, kad užsibrėžta buvo per daug. Viską vertinu pagal senuosius "Mad Men" standartus, bet manau, kad šis sezonas į istoriją įeis ne itin gerais žodžiais. Laukiam išsigelbėjimo (vis dar). 7/10

2013 m. gegužės 1 d., trečiadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Vienuolikta serija


Iš savo santykių ir gana neilgos istorijos su televizija išmokau štai ką - valstybiniuose JAV kanaluose rodomi serialai savo scenarijumi ir veikėjų gilumu baisiai nusileidžia kabelinėms televizijoms. Atsakymų į šią problemą yra daug ir labai akivaizdžių. Pinigai tarp šių dviejų televizijos frontų skiriasi kaip diena ir naktis, todėl į HBO ar AMC eina patys geriausi ir garsiausi scenaristai. Turbūt svarbiausia lygių skirtumo priežastis yra sezonų trukmė - kabelinės dažniausiai išsiverčia su ne ilgesniais negu trylikos serijų sezonais, o CBS, ABC ar FOX privalo iškepti 22 ar 24 naujus vieno serialo produktus kasmet. Per tokį ištęstą laiką atsiranda ir galybė serijų, skirtų laiko užmušimui ir nereikalingos istorijos, besitęsiančios velniai žino kiek laiko ir neatnešančios jokios naudos. Bet būna, kad serialų kūrėjai elgiasi kaip maži vaikai, bandydami parodyti, kad jiems vyresniųjų nereikia, ir daro tai, kas - ir jie tai puikiai žino - baigsis blogai.

Iš "Dingusių" tūlas žiūrovas negalėjo tikėtis didelių stebuklų meninės vertės prasme. Buvo aišku, kad nukritus į negyvenamą salą bus įdomių istorijų ir susijusių su aplinka, kurioje veikėjai atsidūrė, ir su jų pačių gyvenimais. Pirmosios serijos ir ėjo taip, kad per daug kažko neužsibrėžtų. Loko istorijos pabaiga buvo sukrečianti ir kažkokie jo išgyvenimai prieš ją nublanko. Sojerio slaptasis laiškas buvo įrankis, leidęs pajausti šiam veikėjui bent kokią atgailą, bet jo užsispyrimas retkarčiais peržengė tam tikras ribas. Čarlio tapimas narkomanu ar jausminga Saido meilės istorija irgi buvo tai, ko ir galima tikėtis iš dar porą dešimčių serijų debiutiniame sezone prieš save turinčios dramos - paviršutiniškas žvilgsnis į veikėjų gyvenimus, bet daugiau nieko šiam serialui nereikėjo. Prasidėjus antrajam varžybų ratui su savo problemomis į paviršių išlindo Džekas, kurio istorija pasidarė dar labiau nesuprantama.