2013 m. birželio 22 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Antra serija

Visur gamtoje vyrauja balansas. Tai sakydamas nenoriu teigti, jog Žemėje vyrauja vidutinybės - tokių yra, tačiau yra ir daugybė kraštutinumų. Jeigu kas nors puikiai moka matematiką, kas nors jos tikrai ir nemoka (aš). Jeigu yra puikiai krepšinį žaidžiantis žmogus, yra ir toks, kuris niekad normaliai neišmoks driblingo ar niekad neįmes nuo vidurio linijos. Ir pastarasis žmogelis bus tas, kuris yra matematikos genijus. Iš populiariosios kultūros serialai šį pavyzdį iliustruoja geriausiai. Nekalbant apie visus legendinius produktus ("Sopranai", "The Wire", "Breaking Bad"), kurie visada išlaiko aukštą tempą, jeigu serialas pagamina kone idealią seriją, jis greitai duos ir nė iš tolo jai neprilygstantį kūrinį. Taigi kaip ir minėjau praėjusioje apžvalgoje, "Adrift" yra labai nekoks "Man of Science, Man of Faith" tęsinys.

Balansas šiuo atveju pasireiškia tuo, kad buvo puikiai nuspręsta į vieną seriją nesukišti abiejų praėjusio sezono pabaigoje paliktų kabliukų. Jei pirmąją seriją būtume praleidę ir su Maiklu bei Sojeriu, ir su Džeku, tai pirmiesiems būtų buvę geriau, nes jų pasakojimas būtų suspaustas ir pasakyta tik pagrindinė mintis, o visas 40 minučių puikiai besitęsusi Džeko istorija būtų stipriai nukentėjusi. Taigi savo nuomonę, kad tokia serijų struktūra buvo puikus sumanymas, pagrįsti galiu nesunkiai - apie antrą sezoną pagalvojęs žmogus labai retai kada atsimena antrąją seriją, vis prisimindami sezono premjerą. Nei vienas kūrėjas nemėgsta, kai jo kūriniai yra pamiršti, tačiau tokie kontrastai yra geriau nei už žiūrovus potencialiai galėjusią nuvilti premjerą.

Su šiomis mintimis aš darau prielaidą, kad kūrėjai patys suvokė, jog su plausto istorija jie nieko gero tikrai nepadarys. Taip mąstyti natūralu - palikti du veikėjus jūroje tik tam, kad jie galėtų bendrauti vienas su kitu ir šalia neturint jokių paslaptingų salos elementų yra labai sunku ir tokį dalyką išnaudoti gali ne bet kas. Nes visgi esu įsitikinęs, kad dviejų veikėjų palikimas be jokių aplinkos elementų gali būti potencialus šedevras, bet tam reikia tokio scenaristų talento, kokio neturi ir "Dingusių" Cuse'o ir Lindelofo duetas. Todėl du veikėjai nebuvo visai vieni ir kartu su jais žengė kitomis akimis rodomi saloje jau įvykę įvykiai.

Todėl Sojeris ir Maiklas kalbėjosi ir darė tą, ką natūraliai ir turėjo daryti, todėl siurprizų jų istorijoje nebuvo jokių. Visiškai tragiška ši linija nebuvo dėl to, kad veikėjų suporavimas ir prieš tai sekę įvykiai padėjo toms banalioms scenoms gauti šiek tiek kitokį atspalvį. Dėl Maiklo viskas aišku - neturėdamas sūnaus šalia, jis bandys kabintis už bet kokio šiaudo tam, kad pateisintų savo klaidas ar kokių nors gebėjimų trūkumą. Bet Sojeris neleidžia viskam nusistovėti vietoje - paprastas žmogus puikiai suprastų, jog tai tėra gedinčio tėvo dejonės ir jas praleistų pro ausis, tačiau šio žmogelio savigarba jam tiesiog liepia atsikirsti, taip leidžiant žiūrovams suprasti, jog per 24 serijas veikėjus mes pažinom gerai. Ryklys čia buvo baisiai neskani ir neįdomi linija, vien tam, kad patenkintų didžiausią serialo auditoriją - veiksmo ištroškusią publiką.

Maiklo priešistorė buvo tai, kas žiauriai tempė visą seriją į dugną. Pirmam sezone buvo keletas tokių praeities istorijų, kurios neturėjo absoliučiai jokios sąsajos su dabartimi ir jokių jų atgarsių tiesiog nesigirdėjo. Bet čia yra pasiekta visiška viršūnė. Tie teisiniai ginčai buvo paprasčiausiai beprasmiai, ką jau kalbėti apie bent kažkokį įdomumą. Nebuvo gautas joks naujas požiūris į Maiklo gyvenimą, tik vaizdiškai pamatėme tai, ką anksčiau girdėjome. Volto motinos iškeliavimas kartu su vaiku pirmą kartą emocinį įspūdį šiek tiek darė, tačiau dabar buvo tik tam, kad užkištų reikiamą laiką. Baisu, bet buvo dalykų, dėl kurių šitas scenas buvo verta iškęsti.

O toks dalykas buvo kitoks požiūris į patekimą į bunkerį. Aš žinau, kad ši linija yra kritikuojama kartu su plaustu ir taip ši serija yra įvardijama tarp blogiausių "Dingusių" kūrinių. Bet man tas kitas požiūris patinka dėl to, kad ją žiūrint atidžiai, galima gauti labai daug informacijos apie ateities įvykius. Ta informacija nėra itin svarbi ar reikalinga, kadangi ji bus kartojama daugybę kartų, tačiau mane žavi tai, kiek toli į priekį buvo suplanavę serialo kūrėjai.

Visa ta informacija yra susijusi su Desmondu ir jos aš tiesiogiai atskleisti negaliu (tam aš ir pradėjau Veteranų kampelį), bet galite tikėtis, kad visas subtilybes serialas ilgainiui atskleis. Pradėti galima nuo to, kad Desmondas klausia Loko ar jis yra Jis. Ir ta išraiška Loko veide yra neįkainojama (kaip ir visos kitos jo mimikos šioje serijoje), nes jis pagaliau atsidūrė ten, apie ką taip ilgai svajojo, ir gavo turbūt daugiau, negu tikėjosi. Ir tas Keitės surišimas tikrai nėra tam, kad ši galėtų pabėgti ar jį išgelbėti - jis norėjo pasilikti su Desmondu vienas ir tada tiesiog ramiai numirti.

Tas Desmondo klausinėjimas apie dar išlikusį pasaulį ir kiti panašūs klausimai dar bus paliesti ateityje, bet šį veikėją aš užjaučiu dėl to, kad pirmas žmogiškas kontaktas po ilgo laiko jam buvo Lokas. Šiam žmogeliui juk įdomu tik pasipelnymas ir nauda sau pačiam, todėl visi tie klausimai jo paprasčiausiai nedomina ir ne pasikalbėti jis čia atvyko. Apie besiverčiančius numerius ir - staigmena - į kompiuterį įvedamus 4 8 15 16 23 42 kalbėti būtų galima be galo daug, bet viskam bus metas ir, patikėkit manimi, jis tikrai ateis.

Tokį (bent jau man) dviprasmišką paveiksliuką įdėti nusprendžiau dėl to, kad maistas seriale niekad nebuvo problema ir - atradus tokias atsargas - nepanašu, jog taip kada nors ir bus. Tai viena tų temų, kurios drąsiai galėjo būti užčiuoptos pirmajame sezone. Problema buvo kilusi pirmosiomis serijomis, tačiau vėliau ji greitai numesta. Nepaisant to, kad vienintelis medžiotojas šernų nebeparnešdavo, o ir kiti priprato prie tokios dietos. Todėl momentas su Keitės pasimėgavimu buvo puikus priminimas, koks svarbus dalykas yra maistas. Džeko ir Keitės nuotykiai šioje serijoje buvo tik kažkoks priminimas apie juos, bet pagrinde viskas sukosi apie Loko ir Desmondo susitikimą.

Pavadinimas "Adrift" tiesiogiai atitiko serijos kokybę. Priklausė nuo to, į kokią vietą "Dingę" atplauks ir ar toje vietoje papūs stipresnis vėjas. Kokybė čia priklausė nuo aplinkybių, kurios bent jau neleido visiškai nugrimzti į dugną. Taip kad po dviejų serijų mes atsidūrėme ten pat, kur ir po pirmosios, o kažkur giliau taipogi neįlindome. Tačiau serija buvo tikrai reikalinga ir taip jau buvo lemta, jog ką nors gero iš jos išspausti nelabai ir buvo galima. Bet tai, kiek klausimų čia buvo užduota, leidžia tikėtis, kad ateityje tokių serijų tik mažės. Dėl daugelio scenų garantuoti negaliu, bet paskutinis momentas bus paliestas labai greitai ir labai įspūdingai.

Citatos

  • 'What are you going to do, splash me?'
  • 'How is it called again, when doctors try to appease their patients?' 'You mean doctor-patient relationship?' 'Yeah, that. You suck at that.'

Veteranų kampelis

  • Net buvau pamiršęs, kaip buvo praplautos Desmondo smegenys apie tai, kad pasaulio jau nebeliko. Esant tokioje situacijoje, tokiais dalykais patikėti būtų labai lengva.
  • Ant ryklio uodegos yra užrašyta "DHARMA". Sužinojau tai tik iš Vikipedijos ir nelabai atsimenu ar ši tema dar bus paliesta ateityje, bet man į kažką logiško tai nėra panašu.
  • Jau artėjam prie Anos Liusijos ir jos draugų atvykimo, o žinant, kad greitai bus pristatyti ir Kiti su Benu priešaky, naujų veikėjų sulauksime labai greitai.




Namų darbai: s02e03 - Orientation

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą