2013 m. birželio 29 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Ketvirta serija

Gerus serialus nuo blogų skiria daugybė bruožų. Išskirti kažkurio jų nesinori, kadangi neturint vieno, kenčia ir visi kiti. Vienas tokių bruožų - pastovumas. Šis bruožas yra ypatingas tuo, kad jis veikia kraštutiniais atvejais. Jeigu nelabai suprantat, aiškinu. Pastovumas peno duoda ir geriems, ir blogiems serialams. Pirmųjų atveju viskas aišku - kokybė bus visada, kai tik įsijungsi ir galėsi ja džiaugtis kada tik nori. Antruoju atveju yra kiek sudėtingiau ir subjektyviau (kadangi tai yra dar viena mano teorija). Kiekvieną savaitę rodant panašų prastos kokybės kūrinį, žiūrovas ilgainiui prie jo pripranta ir per daug nereikalauja. Nes jei turėsi vieną gerą seriją ir po jos seks dešimt blogų, publika pamatys, kad būna ir geriau, ir ilgainiui atsisakys tokio laiko gaišimo.

Ar po pirmo sezono "Dingę" įėjo į geriausiųjų gretas, sunku pasakyt. Pastovumo prasme serialui sekėsi ne per geriausiai, bet tai pasireiškė tuo, jog buvo geros serijos ir buvo už jas visa galva geresnių. Sezonų pradžios visada yra sunkios ir įsivažiavimui reikia laiko, todėl kokybės svyravimų pamatyti galima net ir geriausiuose projektuose. Bėda tame, kad po šių keturių serijų labai jaučiasi, jog "Dingusių" amplitudė yra labai plati ir aukso vidurio surasti niekaip nepavyksta.

"Everybody Hates Hugo" tik dar labiau stumia serialą į duobę Harlio prasme. Nėra taip, kad šis storulis yra prastas veikėjas. Anaiptol - priešingai, nei sako šios serijos pavadinimas, jis yra vienas linksmiausių ir didžiausią pramogą mums suteikiančių žmonių. Juolab kad jo istorija yra tarp pačių įdomiausiųjų ir įnešančių didelį indėlį į bendrą serialo mistiką. Paprasčiau tariant, Harlis yra tas veikėjas, kurį turi kiekvienas serialas - rodosi nedaug, bet nuveikia tikrai nemažai. Problema tame, kad per daug lendant į jo gyvenimą galima nuklysti į lankas.

"Dingusių" struktūra verčia kūrėjus kiekvieną seriją skirti vis kitam veikėjui, todėl ilgainiui ir šiam žmogui turėjo ateiti eilė. Bet jo istorija yra viena tų, kurios padaro labai didelį įspūdį pamačius pirmą kartą, tačiau lendant giliau supranti, kad už jos daugiau nieko nėra. Pirmos Harlio serijos tą paslaptingumą puikiai parodė - loterijos laimėjimas ir skaičių išsiaiškinimas buvo puikūs mistikos elementai. Tačiau "Everybody Hates Hugo" buvo paprastas vaikščiojimas pirmyn ir atgal neturint absoliučiai jokio tikslo.

Istorija apie draugystę šiai serijai tiko mažiausiai. Mes ir anksčiau matėm, kad Harlis nėra iš tų žmonių su daugybe draugų ir kad jis juos tikrai saugo, bet čia buvo bandoma išspausti dramą iš lygios vietos. Mes paprasčiausiai matėme laiką, kai Harlis pirmą kartą po ilgo laiko buvo visiškai laisvas - pamatėme jo išėjimą iš darbo, po kurio jis nebeturėjo įsipareigojimų, ir žinojome, jog tapus milijonieriumi tos laisvės tikrai neliks. Draugystės tema buvo bevertė, nebent ji turėtų įtaką kitoms serijoms su šiuo veikėju. Į du atsipalaidavusius vyrukus žiūrėti rimtai ir per draminę prizmę tikrai neišeina (nors tokia draugystė ir yra rimčiausia), todėl prašauta čia buvo rimtai.

Harlio bandymas pakviesti merginą į pasimatymą man irgi pasirodė ištrauktas iš konteksto. Link ko eita visoje serijoje yra suprantama - storulis po tapimo turtuoliu įgavo drąsos. Jis sugebėjo išeiti iš darbo, patrolinti pas buvusį bosą ir pakviesti simpatiją. Bet ta drąsa neturėjo nei aiškios pradžios, nei pabaigos, kas praeities scenas padarė absoliučiai bevertėmis ir nesusijusiomis su dabartimi.

Jei kažko nepamačiau, galit pataisyt, bet Harlio nenoras būti atsakingu už maistą buvo visiškai nepaaiškintas. Iš serijos struktūros supratau, kad toks nenoras kyla iš praeities, bet nieko susijusio su jomis aš tiesiog nematau. Arčiausiai kiek galima suartinti dvi istorijas yra tai, kad darbas su maistu šiam herojui atneša tik nesėkmes, ką galėtų patvirtinti ir pirmoji serijos scena, nufotografuota viršuje. Rimtai, tai yra pati blogiausia ir kvailiausia mano matyta sapnavimo scena. Ji tokia ir turėjo būti, bet Džino įspėjimas, kad viskas pasikeis, privalėjo būti pateiktas bent kiek nors rimčiau (kadangi viskas, kaip jau galite nuspėti, pasikeis).

Mano paties džiaugsmui buvo grąžinta Rouz, ko tikėjausi greitu metu. Kažkada minėjau, kad ši veikėja, bent jau pasibaigus serialui, man išliko bent jau geriausiųjų penketuke. Ji turėjo tai, ką turėjo Harlis, bet su jo atveju buvo nueita bloguoju keliu (ironiška, kad jie abu praleis nemažai laiko kartu). Rouz rodėsi palyginus mažai, bet efektingai, turėjo puikią praeities istoriją (apie kurią kalbėsim ateityje), o jos pokalbiai su bet kuo visuomet buvo įtikinami. Šįkart ji buvo paprasčiausiai priminta, bet vistiek sugebėjo atkalbėti Harlį nuo prastų sprendimų.

Paslapčių temoje (bent jau su pagrindine grupe) pasistūmėta nedaug. Saido ir Džeko tyrinėjimas požemiuose vėl buvo vienas tų dalykų, kurie įgaus prasmę dar negreitai, todėl tai nepasirodė per daug reikšminga linija. Ji tik patvirtino, kad apie Saidą mes nežinom nieko; kaip kankintojas gali būti absoliučiai visų galų meistras (nors jis veikiau vienas veikėjų, kai šalia jo esantys herojai yra padaromi visiškais kvailiais, siekiant jį iškelti į viršų)?

Butelis su laiškais galėjo tapti dar viena rimtesne istorija, bet turbūt gerai, kad tokia ir netapo. Paskutinės scenos mums parodė tai, kas visiems aišku, tik niekas to nepasako. Plaustu išplaukė keturi žmonės, bet trys iš jų niekam nerūpi. Maiklas su Voltu rimčiau nepasižymėjo, per daug nebendravo ir buvo vieninteliai, puoselėjantys išsigelbėjimo viltį. Sojeris buvo šiknius, kenkęs visiems, o ir Keitė apie jį veikiausiai galvojo kaip apie trumpalaikį nuotykį. O Džinas privalėjo palikti San iškart po to, kai jie susitaikė. Todėl tai, kad liūdi tik vienintelė moteris, suteikė serijai šiokį tokį draminį elementą.

Vėlgi, man labai sunku kalbėti apie tai, kas dedasi kitoje salos pusėje. Dabar jau buvo galutinai patvirtinta, jog pagrobėjai tikrai yra lėktuvo keleiviai ir suteikia kažkokios vilties į ateitį. Galvodami apie naudą sau, galim paskaičiuot kas gali turėti rimtas istorijas. Kietuolė mergina, matoma nebe pirmą kartą? Check. Stambus juodaodis, atrodantis kaip ištrauktas iš laukinės Afrikos? Check. Rouz vyras? Bent jau suteiksiantis galimybę rimčiau panagrinėti savo žmonos gyvenimą. Su kitais pasimatom tik epizodiškai, todėl per daug spręsti negalime. Bet nauji veikėjai ir dar viena DHARMA stotis yra dar viena didžiulė serialo investicija į ateitį.

Angliškai šią seriją ir visą sezono pradžia galima būtų pavadinti all over the place. Pirma ir trečia serija buvo puikios, antra - žymiai žemiau nei vidurkis. "Everybody Hates Hugo" irgi panaši. Bandyta įtraukti ir draugystės temą, ir žmogiškumo temą, ir pristatyti dar daugiau paslapčių (kas buvo vienintelis nusisekęs dalykas), ir pristatyti naujus veikėjus, ir dar kartą priminti apie Keitės ir Džeko santykius. Esmė tame, kad tai "Dingę" darė ir darys dažnai, bet šįkart viskas buvo per daug išmėtyta. Ir tik tada, kai visos šios istorijos bus sustatytos į savas vietas ir turės bent menkiausią sąsają, galėsime kalbėti apie šiokį tokį pastovumą.

Citatos

  • 'Everything's going to change. Have a cluckity-cluck-cluck day, Hugo.'
  • 'Falling down is not exercise!'
  • 'Oh! That must be Jesus! Hola? Momento! Yes, it is Jesus! He wants to know what color car you want!'
  • 'Swell, I guess we can all sue Oceanic together.'
  • 'I'm sorry! I must've confused it with the 900 trillion I am worth myself! And this baby's made of chocolate lollipops, so excuse us, I'm going to flap my wings and fly off this island.'

Veteranų kampelis

  • Nepasidalinti negaliu - tai, kad šio sezono gale Maiklas nušovė Libę ir Aną Liusiją, buvo viena didžiausių šio serialo staigmenų. Iki Maiklo dingimo jie trise bendravo labai gražiai, todėl šiek tiek papildomų emocijų čia yra.





Namų darbai: s01e05 - ...and Found

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą