2013 m. birželio 15 d., šeštadienis

Dingę. Pirmas sezonas. Dvidešimt ketvirta serija

Štai dėl ko aš pradėjau daryti šias apžvalgas - tokių serijų aš pasiilgau ir nemačiau niekur kitur. Įtampa, įspūdingumas (be kokių nors šaudymų ar gaudymų) bei netikėtumo faktorius paskutinėje "Dingusių" pirmo sezono serijoje yra nepralenkiamas. Ir aš visiems visada sakiau, jog tik nuo šios serijos prasideda visas serialo gyvenimas - įvykiai, vedę link "Exodus", buvo labai reikalingi, bet tik dabar viską galima pradėti labai rimtai. Visko čia yra nežmoniškai daug ir kiekvienas veikėjas gavo bent kažkiek laiko, todėl nusprendžiau pabandyti struktūrą, bandydamas į šią seriją pažvelgti iš veikėjų perspektyvos - kiekvienam jų skiriu po pastraipą (surašymo eilė jų svarbai ar mano nuomonei apie juos įtakos neturi).

Džekas. Ne be reikalo rašiau, kad prie Džeko moterys limpa pačios - pats jų kabinti jis tikrai nemoka. Merginos, pataisykit jeigu klystu, bet nemanau, kad jums patinka kai vaikinui penkis kartus pakartojat kažko nedaryti, bet šis vistiek tai padaro. Daktaro dinamito įsikrovimas į savo kuprinę buvo parodymas, kad šis žmogelis, kad ir kiek jis buvo talžomas gyvenimo, apie kai kuriuos dalykus nenutuokia ir tam tikrose vietose kaip reikiant perspaudžia. Loko gelbėjimas buvo savaime suprantamas dalykas, o po jo sekęs pokalbis irgi buvo neišvengiamas, bet vistiek vienas geriausių ir reikšmingiausių "Dingusių" istorijoje (apie abu šiuos faktorius kiek vėliau). Džekas šioje serijoje buvo tarp mažiausiai ką nors nuveikusių veikėjų ir tai paliko mane spėliojantį. Arba pora jo išsišokimų buvo bandymas parodyti ne itin racionalią daktaro pusę, arba desperatiškas scenaristų mėginimas bet kokiomis priemonėmis iškišti jį į pirmą planą. Noriu tikėti, kad tai buvo pirmasis variantas, nors, jei atmintis neapgauna, galiu ir klysti.

Džinas ir San. Ši istorija buvo viena tų, kuri tiesiog privalėjo būti išnagrinėta šioje serijoje. Nors šios porelės susitaikymą matėme praėjusioje serijoje, dabar sužinojome dar gilesnę potekstę įvykiams, susijusiems su šiais veikėjais. Tiksliau su Džinu, kuris yra bene daugiausiai pasikeitęs pirmo sezono veikėjas. Pagaliau suprantam, kad toks Džino charakteris toli gražu kilo ne savo noru ir visi jo piktumai tėra darbo dalis - jis vis dar galvoja apie neįvykdytą užduotį praėjusiame gyvenime. Susitikimas su jo darbdavio atstovu oro uoste tikrai nenustebino ir buvo eilinė klišė, dažnai pasitaikanti visuomeninėje televizijoje, tačiau ji bent jau turėjo neblogą rezultatą.

Ruso. Dalyvavo istorijoje, kurią aš buvau visiškai užmiršęs ir jos kulminaciją stebėjau su nuostabos ženklu. Bet supratau, kad pirmas sezonas nebuvo kuriamas vien banaliais stereotipais - prancūzė šešiolika metų gyveno viena ir su mintimi, kad jos dukra buvo pagrobta, todėl kažkokių neracionalių veiksmų tikėtis buvo natūralu. Tai, kad ji užpuolė Kler pirmosiose serijose ir tik dabar tai atskleidus, kiekvieno žiūrovo nuomonė privalėjo pasikeisti drastiškai. Juodi dūmai ir Kitų atvykimas dabar irgi įgavo visai kitokią perspektyvą - viską buvo galima nuleisti kaip moters kliedesius ir nebežaisti šiuo paslaptingumu. Aišku, žinant ateities įvykius taip kalbėti bepigu, bet baisu net pagalvoti, jei šioje vietoje būtų pasirinktas bent kiek kitoks kelias. Ruso serijoje rodėsi nedaug, bet ir su juodais dūmais, ir su dinamito atradimu, ir su vaiko pagrobimu ji buvo susijusi ir įvykių eigai įtaką padarė didžiulę.


Kler. Kai žiūrėjau "Dingusius" pirmą kartą, lietuviškas įgarsinimas man retkarčiais neleisdavo pajusti viso didybės jausmo. Bet kita vertus, negirdėjau ir kai kurių žiaurių akcentų. Būtent Kler įkūnijančios aktorės akcentas ir tiesiog žiauri vaidyba skyrė šią seriją nuo tobulos siužeto linijos. Sielvartaujančios motinos istoriją buvo galima pateikti ypač gerai, tačiau pora pasriūbavimų darbo neatliko.


Čarlis. Užėmė vaikų gelbėtojo vietą ir savo pasirodymu buvo atvirkštinis Kler variantas. Jam daryti reikėjo nedaug, tačiau visos emocijos, kurios buvo perteikiamos puikiojo Monaghano, buvo tiesiog idealios. Būtent šioje vietoje iš nedrąsaus vaikinuko Čarlis atsivertė į žmogų, dėl merginos galintį padaryti viską. Žinoma, vaiko gelbėti būtų skubėję visi, tačiau šis žmogus įnešė ir savotišką romantikos atspalvį. Paskutinioji scena prie dūmų šaltinio buvo geresnė, nei ištisos serijos, skiriamos vien tik Čarliui - pyktis pasakė labai daug. Heroino atsargų atradimas gali būti įrašytas prie ilgo paliekamų intrigų sąrašo.


Saidas. Kaip aš ir norėjau, jį dabar galima praminti atsarginiu lyderiu - Džekui nesant, jis savo vadovavimo savybes atskleidžia visu gražumu. Šiaip jis atliko labai menką vaidmenį palyginus su didžiaisiais įvykiais, tačiau padarė prancūzės suradimą žymiai įtikinamesnį, todėl buvo tarsi reikalingas, bet nepastebimas priedas. O paskutinis jo pasirodymas pargabenus kūdikį man žiauriai priminė "Cool Guys don't Look at Explosions" (taip, šiame klipe nusifilmavo ir JJ Abramsas. Sutapimas? Nemanau).

Lokas. Jūs žinot, kad subtilumą aš mėgstu. Bet jūs taip pat suprantat, kad tas subtilumas negali būti begalinis ir kažkas turi pasakyti tai, ką galvoja kiti ir taip kaip reikiant sujaukti įvykius. Tad kaip ir kovoje Maiklas vs Džinas, taip ir dabar Lokas pasakė auksinius žodžius. Tokioje stebuklingoje saloje, kuri daro ką nori, nukristi be jokių sužalojimų yra nepaaiškinamas dalykas, kad ir kokiu save "man of science" čia belaikysi. Tas pokalbis tarp Džeko ir Loko buvo legendinis ir įtvirtinęs pagrindinę serialo dvikovą (ne iš pradžių kištą Sojerio ir daktaro duetą). Antras žiūrėjimas tokio įspūdžio niekada nedaro, bet monstro ir plikio susidūrimas manęs niekaip nepaveikė. Buvo aišku, kad Lokas nemirs ir kad niekas jo nepaleis, dinamito įmetimas buvo vienas iš mažiausiai logikos turėjusių veiksmų kol kas, bet bent jau įtvirtintas faktas, jog Lokas saloje stengiasi gelbėti tikrai ne kitus likimo draugus, o tik save.

Keitė. Irgi atliko tokį vidutinį vaidmenį, nieko per daug nepadarydama. Papyko ant Džeko, kad neleido pačiai susisprogdinti, vėliau patarė susprogdinti Loką ir viskas. Įprasta diena.

Sojeris. Ką gauna žmonės, atsiverčiantys į dorus piliečius? Aišku, kad šūvį į petį, kaipgi kitaip. Man tikrai patiko, kad meilės trikampio dalyvius buvo nutarta nustumti į antrąjį planą ir į juos nekreipti didesnio dėmesio. Sojeris irgi pabandė duoti gan prastų auklėjimo patarimų ir greitai buvo nusodintas. Oh well, teks grįžti prie senųjų įpročių.

Maiklas ir Voltas. Kol kas tragiškiausias likimas šiame seriale. Būnas nebuvo tas veikėjas, dėl kurio galima liūdėti, Arztas pasirodė tik neseniai ir emocijų irgi nesukėlė, o štai Volto pagrobimas yra šis tas. Man čia yra labai jautri tema ta prasme, kad prasitarti yra labai lengva, todėl viską palieku jūsų nuožiūrai. Maiklui ši diena tiesiog persirito iš geriausios gyvenime į pačią blogiausią.

Šenon. Kai nesiseka, galima arba mesti pradėtą darbą, arba stengtis daryti ką nors geriau. Bet niekad nemalti tos pačios nesąmonės. Visi tie merginos nesutarimai su Būnu ir susitaikymai su Saidu yra tokie beprasmiai, kad juos privaloma numesti į šoną kuo greičiau. Vienintelis įdomesnis dalykas pasitaikė oro uosto scenoje, kai vargšas Saidas pasitikėjo blondine palikdamas jai krepšį, bet mintis užsiliko viena - kas palieka krepšį nepažįstamiems? Net einant į tualetą ar dar kur? Ir dar jei jis yra musulmonas?

Arztas. "That was messed up. He just... exploded, in front of us."


Harlis. Na taip, pagrobtas vaikas yra baisu ir žiauresnio dalyko sugalvoti negalima. Bet jeigu bandytumėm, Harliui ši diena buvo kone prasčiausia iš visų veikėjų. Kelių valandų tarpe pamatyti du nemėgstamiausius savo dalykus nėra labai patrauklus pasiūlymas. Nepaisant to, kad teko žiūrėti į visas puses išsilaksčiusį Arztą, kartu paliekantį ir begalę kraujo, kartu ant liuko (kuris turėtų būti išsigelbėjimas) yra žiaurieji skaičiai. Savo sąmojais storulis mus vis dar stebino, tačiau jo pasąmonė turbūt klykė iš skausmo.

Žvejai. "We're gonna have to take the boy." Aš galiu šią sceną žiūrėti šimtą kartų, baugu man bus visuomet. Per daug neatskleidžiant, čia - momentas, davęs pradžią geriausiai ir blogiausiai "Dingusių" siužeto linijai.

Namų darbai: s02e01 - Man of Science, Man of Faith

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą