2013 m. liepos 22 d., pirmadienis

„Deadwood“: didysis televizijos epas

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Deadwood" serijos.

Kai pagalvojame apie filmus, prieš mus galvoje iškyla visas Holivudo blizgesys su dirbtinėmis aktorių šypsenomis ir Kalifornijoje esančia prabanga. Esmė tame, kad Holivudas ne visada asocijuojasi su JAV. Galbūt tai būdavo prieš kelis dešimtmečius, tačiau dabar žiūrovai, žiūrėdami filmą, per daug nemąsto apie tai, kiek jis yra paveiktas Amerikos kultūros. Visgi ir juostų žanrai yra skirtingi - įvairūs romantiniai filmai, veiksmo filmų šaudymai ir panašūs kūriniai yra universalūs visame kino pasaulyje.

Tačiau paminėjus vieną žanrą kiekvienas atsimena JAV didingumą ir įspūdingą praeitį. Praėjusiame amžiuje masiškai kepti vesternai yra tiesiog neatskiriami nuo Holivudo (tokių žmonių kaip Leone kūriniai gali būti išimtis, bet jų nėra daug). Problema tame, kad dauguma šių filmų yra skirti paprastai pramogai, per daug nesigilinant į istorinį laikotarpį ar jo subtilybes. Prireikė šio žanro serialo, kad pamatytume laukinius vakarus ne vien paviršutiniškai.

Ir kas gi geriau, nei legendinis HBO galėjo iškepti tokį televizijos produktą. Tuomet, kai "Sopranai" jau buvo pelnę visuotinę šlovę, o "The Wire" lėtai, bet užtikrintai skynėsi kelią link geriausios dramos vardo, į trasą buvo paleistas "Deadwood" - serialas, užbaigęs didžiąją HBO trejybę. Šis kūrinys, jeigu pasikapstytume giliau, pasaulį išvydo pačiu laiku. Televizijos aukso amžius jau buvo įsibėgėjęs ir visi galėjo matyti, kokias klaidas daro kiti grandai ir to paties nebekartoti savo seriale. Kadangi "Deadwood" kūrėjas Davidas Milchas gan ilgai turėjo omenyje tokią serialo struktūrą, kurioje yra daugybė veikėjų, "The Wire" jam turėjo tapti pavyzdžiu kuriant šį istorinį miestelį. Ir, tenka pripažinti, geriausios pirmtakų savybės šiam serialui netgi labai pravertė.

"Deadwood" iš kitų labiausiai išsiskiria tuo, jog jis - daugiau ar mažiau - yra istorinis pasakojimas. Be kai kurių nukrypimų nuo istorijos nėra apsieinama, bet tai juk ir turi būti kūrėjų fantazijos vaisius, todėl istorijos pamokų į šį serialą geriau nekeisti. Istorija čia prasideda 1876 metais, kai į Dedvudo apylinkes su savo draugu atvyksta buvęs maršalas Setas Bulokas, bandantis pakeisti savo gyvenimo stilių ir tapti šiokiu tokiu verslininku. Seriale Dedvudas yra įvardijamas kaip stovykla ir geresnio žodžio tam turbūt nėra. Čia yra nuolatiniai gyventojai ir jų yra tikrai nemažai, tačiau jie visi žino, kad bet kurią dieną ši stovykla gali būti oficialiai prijungta prie Dakotos.

O kol taip neatsitinka, gyventojai tuo mėgaujasi. Būtent tuo serialas ir yra savotiškai žavus - čia pasakojama apie visuomenę, kuri gyvena palaidai ir be jokių - bent jau oficialių - taisyklių. Viskas atsiremia tik į žmogiškąjį faktorių ir į vienas kito supratimą. Tačiau sakydamas "žavus", aš tikrai nenoriu pasakyti "gražus", kadangi gražesnę vietą už šią landynę atrasti tikrai nesunku.

Čia visi paleistuvauja, geria, keikiasi (apie tai - vėliau), mušasi, čia nėra normalių kelių, jokių higienos normų, bet čia žmonės gauna galimybę gyventi natūraliai ir nevaržomai. Kiekvienas jaučia, kad yra kažkokios visuomenės dalis, tačiau jiems tai toli gražu netrukdo daryti tai, ką jie nori.

Sunku paaiškinti dėl ko į šią landynę atvyko Bulokas. Paviršutiniškai - ir iš to, ką tiesiogiai mačiau - galima pagalvoti, jog jį atvedė aukso ieškojimas, kuo jis iš pradžių užsiėmė (tiesa, ne itin sėkmingai). Vėliau sekė įrankių parduotuvės statymas, kurį jis sėkmingai pabaigė ir su draugu pradėjo verslą. Bet tai tėra materialiniai dalykai, o mes puikiai žinom, kad jie serialuose tikrai nėra svarbiausia.

Paprasčiausia būtų pasakyti, kad Bulokas norėjo pradėti naują ir jam nematytą gyvenimą. Iš vietos, kurioje jis buvo itin svarbus ir visų gerbiamas žmogus, jis atvyko ten, kur jo niekas nepažįsta ir jis gali įsilieti tarp paprastų žmonių. Ir visgi Bulokas nuo savęs pabėgti nesugeba - jis atvyko iš civilizacijos, kurioje galioja kiekvienam suprantamos taisyklės, kurių Dedvude tiesiog nėra. Todėl buvęs maršalas bando bent šiek tiek keisti žmonių gyvenimo būdą. Tiesa, netiesiogiai - jis tik elgiasi taip, kaip jam jau yra įprasta, tačiau dėmesio jis ilgainiui sulaukia vis daugiau.

Priešingoje pusėje yra smuklės/viešnamio savininkas Elas Sverendženas. Jam toks gyvenimas be taisyklių yra rojus. Jis yra kone protingiausias asmuo Dedvude ir, kaip koks krikštatėvis, pastoviai sulaukia su problemomis susiduriančių žmonių prašymų. Bet iš tokių piliečių jis tik pelnosi, taip parodydamas, jog jam nėra nieko švento. Todėl nenuostabu, jog į daugumą civilizacijos ženklų jis žiūri priešiškai.

Tačiau serialas neina banaliu gėris prieš blogį keliu. Taip, dviejų pagrindinių veikėjų vertybės, žiūrint iš mūsų laikotarpio, tikrai skiriasi ir vienos jų yra geros, kitos blogos. Tačiau ši istorija vyko prieš pusantro šimto metų, kai visai vieningų taisyklių nebuvo niekur pasaulyje ir buvo daug susiskaldžiusių visuomenių, kurios naujoves priimdavo priešiškai. Todėl Bulokas nėra tipiškas gerietis - jis bando atnešti savo vertybes ten, kur jos tikrai negali pritapti. O Elas nėra visiškas blogietis - jis, kad ir vedamas savanaudiškų tikslų, bando apginti savo bendruomenę nuo naujovių ir leisti jiems gyventi taip, kaip ir anksčiau. Ir nors teoriškai pagrindinis veikėjas čia yra Bulokas, tačiau tokiu drąsiai galima skelbti ir Elą, kadangi abu vyrai daro absoliučiai vienodą įtaką visam serialui.

Ir šie, ir daugelis antro plano veikėjų yra paremti tikrais žmonėmis, todėl daugelis su jais nutinkančių įvykių yra tikri (jei nenorite sužinoti apie serialo ateitį, veikėjų patariu negūglinti). O kalbant apie antro plano veikėjus, būtent jie suteikia gilesnį žvilgsnį į to laikotarpio visuomenę. JAV istorijoje pasižymėjęs šaulys Hikokas, į Dedvudą atvykęs su keistuoliais Džeine ir Čarliu, irgi per daug nesižavi tokiu pasileidusiu gyvenimu, tačiau jis nemato reikalo šių žmonių kaip nors pakeisti. Daktaras Kokranas yra vienas šviesiausių stovyklos žmonių, turintis itin daug darbo dėl jų ypatingo higienos ignoravimo.

Įvairūs smulkūs verslininkai ir paprasti darbininkai rodo, kad jiems toks gyvenimas yra priimtinas ir kokios nors permainos tik įneštų sumaišties. Visgi kone labiausiai mane paveikusi istorija buvo pastoriaus Smito virtimas iš pamokslininko į gan nepavydėtino likimo žmogų, esantį tokioje vietoje ir situacijoje, kurioje jis nerūpi niekam.

Turbūt prasčiausia (arba silpniausia, nes kažkokių rimtų minusų čia nėra) pirmojo sezono linija buvo moterys. Čia pasakojamas laikotarpis yra tas, kai moterys visuomenėje atlikdavo geriausiu atveju du vaidmenis ir rimtiems sprendimams įtakos dažniausiai nedarydavo. Tokių šios lyties atstovių tikrai buvo - čia pilna prostitučių, kurių darbas yra savaime suprantamas ir reikalingas; yra girtuoklė Džeinė, čia atvykusi su Hikoku; yra ir sunkiai serganti Elo viešnamio valytoja, į kurios protinį atsilikimą yra žiūrima pro pirštus.

Tačiau yra ir kažkiek elegancijos. Į miestelį su vyru atvykusi Alma Garet čia greitai nori pradėti verslą ir rūpintis čia esančiais žmonėmis. Nors ilgainiui prie jos buvimo teko apsiprasti, pradžioje jos istorija tikrai buvo paskubinta ir - net jei tai ir serialas - neįtikinama. Buvo ir neilgai trukusi, bet kokybe labai kitoms nusileidusi linija su Kristen Bell heroje priešaky, kurios buvimas čia buvo ištrauktas iš konteksto. Su gan svarbiomis moterų rolėmis čia veikiausiai reikės apsiprasti, bet įžanga nėra ypatinga.

Leidžiantis į techninius aspektus, šis serialas labai didele dalimi yra vežamas į priekį nuostabių jame vaidinančių aktorių. Jie buvo surinkti jau jiems kažką pasiekus, todėl didelė tikimybė, kad kai kurie veidai jums bus matyti. Visgi kad ir koks aukštas būtų bendras aktorių kokybės vidurkis, Elą įkūnijantis Ianas McShane'as sau lygių paprasčiausiai neturi. Tas Elo žiaurumas, šaltumas ir, daugeliu atveju, abejingumas privalėjo būti pateiktas aukščiausio lygio asmens ir tokį serialas ir surado. Apdovanojimų gausa (kaip ir pats serialas) jis girtis negali, kadangi privalėjo kovoti prieš tuomet nepralenkiamus "Sopranus" ir James'ą Gandolfini. Buloką įkūnijantis Timothy Olyphant'as bei Džeinę vaidinanti Robin Weigert čia daro turbūt didžiausią įspūdį be McShane'o, bet ir prie kitų aktorių dėl vaidybos prisikabinti turbūt neįmanoma.

Dar kalbant apie technines subtilybes, pirmas į akis krintantis dalykas čia yra autentiškumas. Apie kostiumus nekalbu - jie yra aukščiausio lygio, nors apie juos aš ir nieko nenusimanau. Bet visi Dedvudo pastatai ir aplinka tiesiog šaukia apie tai, kiek darbo ir pinigų į juos buvo sukišta.

Kitas dalykas, kuris yra būdingas HBO dramoms, bet tik iki tam tikro lygio, yra kalba. Keiksmažodžių gausa čia žodžiais tiesiog nenusakoma ir neapibūdinama (vien pirmojoje serijoje "fuck" yra skaičiuojamas šimtais). Galima rasti kritikos serialui dėl to, kad kai kurių žodžių tais laikais išgirsti nebuvo galima, nors keiksmažodžiai tikrai būdavo dažni. Bet šiurkščios kalbos nemėgstantys žiūrovai išsigąsti neturėtų dėl paprastos ir puikios priežasties.

Serialo dialogų apibūdinti neįmanoma, bet palyginti su aukščiausio lygio literatūriniais kūriniais drąsiai galima. Čia visi dialogai tarpusavyje turi neįtikėtiną sąskambį ir keiksmažodžiai jiems tiesiog padeda. Man natūralių dialogų išgavimas vis dar yra vienas nuostabiausių dalykų televizijoje (ar kine), todėl nenuostabu, kad tai man padarė tokį įspūdį. Kaip jau esu minėjęs, Davidas Milchas yra tikras menininkas, nes tik šios profesijos žmogus gali sukurti tokius dalykus (kažkas yra užsiminęs, jog "Deadwood" yra simfonija ausims, ir ginčytis būtų sunku).

Pirmasis "Deadwood" sezonas niekuo nesiskiria nuo debiutinių kitų didžiųjų serialų sezonų. Pirmosios serijos visuomet būna skiriamos supažindinimui su veikėjais ir savotiškam eksperimentavimui. Būtent todėl rimtesnės siužeto linijos čia nepamatysit - "Deadwood" paviršutiniškai peržvelgia veikėjus ir jų tarpusavio santykius tam, kad žiūrovas ateityje galėtų susigaudyti visose siužeto subtilybėse.

Žiūrėti šį serialą nėra taip sunku, kaip žiūrėti "The Wire" - čia nėra tokio didelio skaičiaus žmonių grupių ir kiekvienas veikėjas atstovauja tam tikrą visuomenės sluoksnį, kas mus priveda prie labiau tradicinės serialo struktūros. Tačiau net jei "Deadwood" žiūrėti nėra per daug sunku, yra kažkoks bendras jausmas, kad daugelis smulkmenų ilgainiui virs rimtomis istorijos dalimis..

Vertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą