2013 m. liepos 13 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Aštunta serija

Gyvenime aš pats viską mėgstu planuoti. Prie įvairių pasikeitimų ar netikėtumų prisitaikau, bet tai man užtrunka ilgiau, nei kitiems mano aplinkiniams. Tame savo planavime aš nematau nieko blogo, kadangi taip bent iš dalies apsisaugau nuo neapgalvotų sprendimų, o tokie dalykai man labai nepatinka.

Ir tas planavimas į ateitį yra svarbiausia savybė kalbant apie serialų kūrėjus. Žinoma, pirmaisiais sezonais jie privalo stengtis taip, kad jų projektas nebūtų atšauktas, tačiau jei taip neatsitiktų, reikia apgalvoti kiekvieną veiksmą, kadangi jis gali pakenkti net ir tolimoje ateityje. Aš nesakau, kad "Dingę" neplanavo - tai, savo struktūra, yra vienas geriausių serialų istorijoje, tačiau viena kita detalė ilgainiui pradeda kelti klausimų. Šiuo atveju tokia pasirodė esanti veikėjų priešistorė. Sumanymas kiekvieną seriją skirti vienam veikėjui buvo puikus iš pradžių, bet jau antrajame sezone matome, kad tos paslaptys greitai išsisems ir praeities istorijos nebus tokios intriguojančios. Tai patvirtina ir faktas, kad naujo veikėjo istorija yra tarsi šviežias kraujas visam serialui.

Nežinau, ką turėjo būti sugalvoję scenaristai, kad šita serija nebūtų buvusi apie Aną Liusiją. Nuo pat susipažinimo su ja žiūrovams buvo aišku, kad ji yra antrosios grupės vedlė ir istorija apie ją buvo neišvengiama, tai buvo tik laiko klausimas. Septintąja serija kūrėjai protingai kiek nuramino aistras po šeštosios serijos pabaigos ir asmeniškai aš iš dalies nustebau vėl pamatęs Aną su prieš save iškeltu ginklu - dėmesio nukreipimas pavyko labai gerai. Dabar beliko pateisinti Anai kabinamą kietuolės etiketę.

Vienoje vietoje "Dingę" nuėjo lengviausiu keliu - su tokiu moters charakteriu turbūt visi tikėjosi, kad ji dirbs policininke (ar kuo nors panašaus). Jos praeitis išaiškinta buvo gana neblogai, bet nemanau, kad variantas ją padaryti kokiu nors tyliu padaru prieš patenkant į salą būtų bloga idėja (su Loku nelyginu, bet išdegę vistiek būtų).

Visgi kad ir kaip bandyta, Ana patenka į gan stereotipiškų veikėjų sąrašą. Atmetus jos profesiją, reikia atkreipti dėmesį ir į darbo policijoje aplinkybes. Ana, savaime suprantama, privalėjo užsikariauti kolegų pasitikėjimą ir pripažinimą ne vien dėl to, kad yra savo viršininkės dukra. Noru kuo greičiau grįžti po traumos irgi bandoma parodyti, kad moteris bėga nuo savų problemų ir bando apsimesti labai kieta. Nei vienas iš šių dalykų čia nėra pasakomas labai aiškiai, bet bandyta kuo greičiau pateikti gan platų ir nesudėtingą moters aprašymą, nors jis gavosi per daug paprastas.

Žinoma, šios serijos aukščiausias taškas buvo tuomet, kai Ana pasigavo savo skriaudiką. Tuomet atėjo ir tas tradicinis "Dingusių" momentas, kai pirmojoje serijoje apie kurį nors veikėją yra atskleidžiama didelė jo paslaptis. Šiuo atveju tai buvo faktas, kad pašauta Ana prarado kūdikį. Kadangi tradicijos man patinka, tai šia serija dėl praeities scenų aš džiaugiausi - pastoviai buvo mėtomos užuominos, vedusios prie paskutiniųjų kelių sekundžių, paaiškinusių visas ankstesnes scenas. Įtariamojo sušaudymu dabar buvo galima paaiškinti ir keistą Anos elgesį prie vaikų, ir jos "nesugebėjimą" atpažinti užpuoliko. Naujas veikėjas, seni metodai ir viskas vis dar veikia puikiai.

Scenos saloje man kėlė didžiausią rūpestį. Anos ir Saido linija buvo paprasčiausiai nuspėjama ir sukurta tik dėl gilesnio moters pažinimo, iš kurio išėjo nekas. Tai, kad Aną vienas po kito paliko bendražygiai, buvo gana beprasmiška - jeigu ne Eko kelionė, dviejų likusių veikėjų išsišnekėjimas galėjo virsti tragedija. Nors ji ir dabar nebuvo stebuklas - dramatinį atspalvį čia bandyta pritempti per daug sunkiai. Anos išsikalbėjimas ir Saido filosofijos buvo dalykas, be kurio buvo galima apsieiti arba padaryti jį vėliau. Viskas tiesiog jautėsi per daug dirbtina.

Eko kelionė pas kitą grupę man yra turbūt mėgstamiausia šios serijos istorija. Man ji patinka vien dėl to, kokias reakcijas ji sukelia seniai pažįstamiems veikėjams. Net sunku įsivaizduoti ką turėjo jausti Keitė ir Džekas (kurių flirtavimas pradeda baisiai atsibosti), kai jie pamatė stambų juodaodį - paprastai Kiti apie atvykimą kokiu nors būdu įspėdavo, o dabar jie buvo pagauti off guard.

Visgi niekas neprilygsta Eko ir Loko susitikimui. Džonas tarsi su pasimėgavimu žiūri į naujoką, žinodamas, kad tai bus dar vienas pliusas jo likimo teorijai, o šįkart Eko nustemba dėl to, kad kažkas jį priima natūraliai. Čia yra tarsi vyriška meilė iš pirmo žvilgsnio - šie du veikėjai yra labai panašūs ir jie tai supranta iš karto, bet rimti jų pokalbiai paliekami desertui ateityje.

Kaip ir buvo galima tikėtis, serija buvo užbaigta su emocinga muzikėle ir seniai matytų veikėjų susitikimais. San ir Džino buvimui kartu ilgainiui buvo skiriamas didžiausias dėmesys, bet jis kažkur nublanko. Vincento ir Maiklo susitikimas buvo labai linksmas ir matosi, kad šuniui vienodai rodo kur tas Voltas. Ir taip - Rouz ir Bernardo apsikabinimas... Mano silpnybė serialuose yra pagyvenusiems žmonėms, todėl šypsena tos scenos metu nuo mano veido nedingo.

Bet tai nekeičia fakto, kad tai buvo dar viena statiška serija. Paėmus atskirai ją žiūrėti galima, net jei ji neturi kažkokių įspūdingų momentų, bet ji atskleidžia ir tai, koks iki šiol buvo antrasis sezonas. Judėjimą į priekį buvo galima jausti tik pirmosiose serijose ir dabar jau kurį laiką niekas nesikeičia. Artimiausios serialo ateities aš tiksliai neatsimenu, bet antras ir trečias sezonai buvo serialo duobė, todėl per daug nesitikėkit.

Citatos

  • 'Think about what, John? Shannon's dead, Sayid's being held at gunpoint. You want to sit and hope that situation resolves itself - be my guest.'
  • 'Oh, that's nothing to someone who's worth 150 million dollars. He'll build you your own course, if you'd like.'
  • 'Anything I say will just make you angry, so yes, I will just sit here.'
Namų darbai: s01e09 - What Kate Did

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą