2013 m. liepos 28 d., sekmadienis

TCA turai: vieta, kur televizijos kritikai tikrai dirba


Kai žmonės kalba apie geriausius pasaulio darbus, man viskas tampa panašu į geriausių serialų rinkimą (apie ką aš jau esu kalbėjęs). Žinoma, objektyvių kriterijų yra visur, tačiau su tokiais dalykais subjektyvumas yra tiesiog neišmatuojamas. Kalbant apie darbą, tai yra vienas aukščiausių subjektyvumo lygių - juk tai dažniausiai apibūdina pagrindines žmogaus svajones ir šioje vietoje universalių bruožų tiesiog nėra.

Aišku, visokie topai buvo ir bus sudarinėjami visai nekreipiant dėmesio į tai, jog kiekvienas žmogus skirtingas. Bus ir darbdavių, skelbiančių, kad jie siūlo geriausią darbą ever (vienas tokių pavyzdžių yra kažkokio Australijos parko prižiūrėtojo darbas, kurio aš neatsisakyčiau).

Bet kadangi tai labai priklauso nuo žmogaus, tokie pareiškimai yra daugmaž beverčiai. Pavyzdžiui aš, kaip televizijos maniakas, jau labai seniai galvoju, kad "Mythbusters" ir "Top Gear" vedėjai yra laimės kūdikiai, ir su kiekviena serija šį įsitikinimą aš tik patvirtinu. Dabar, kai į televizijos pasaulį bandau žiūrėti giliau, supratau, kad televizijos kritikai turi nors ir tikrai sunkius, bet tiesiog puikius darbus.

Netempiant mano asmeninių išvedžiojimų, paaiškinu, kas yra TCA. Tai yra Television Critics Association, organizacijos, vienijančios visus JAV ir Kanados televizijos kritikus, sutrumpinimas. Taip, turbūt kiekviena profesija turi organizaciją, vienijančią visus jos atstovus, bet ši yra ypatinga dėl savo renginių.

TCA kiekvienais metais surengia du turus, kurių vienas vyksta žiemą, kitas - vasarą. Jie trunka apie porą savaičių viename Kalifornijos viešbučių ir jų pagrindinis tikslas yra žiūrovams pateikti kuo daugiau informacijos apie naujus ir senus televizijos projektus. Taigi čia televizijos kritikai yra tarsi tarpininkai.

Kiekviena turo diena yra paskiriama kokiai nors televizijai, tačiau per dvi savaites visų JAV kanalų tikrai neišklausysi, todėl kartais keli jų yra sukišami į vieną dieną.

Darbas tuose turuose tikrai vyksta (taip, aš tai žinau tik tiek, kiek esu skaitęs, bet bendrą vaizdą susidaryti nesunku). Viskas prasideda iš pat ryto ir baigiasi apie vidurnaktį, kuomet tą dieną dėmesio centre buvusi televizija surengia kokį nors vakarėlį.

Ir iš visų šitų išvardintų dalykų man galvoje visuomet susideda du požiūriai, iš kurių galiausiai gaunasi žiūrovų matomas produktas.

Pirmiausia eina televizijų vadovų požiūris. Jūs visi puikiai suprantat, jog informacija šiais laikais skrieja žaibo greičiu, ir aš jums to neaiškinsiu. Jūs turbūt suprantat ir tai, jog toli gražu ne kiekvienas amerikietis žino, jog tokie dalykai kaip televizijos kritikas egzistuoja, bet vienokiu ar kitokiu būdu televizija besidomintis žmogus užklys prie kokio nors kritiko straipsnio, kuriame jis šneka apie jam patikusį/nepatikusį serialą. Ir televizijos vadovams tai yra proga.

Jie gauna pirmą šansą parodyti savo naują (arba besitęsiantį, nors tai šiuose turuose būna gan retai) produktą didesnei auditorijai (nebent prieš tai jie būna apsilankę "Comic-Con"), ir tas šansas yra bandymas padaryti puikų pirmą įspūdį. Televizijų vadovai daro absoliučiai viską, kad sukeltų kritikų susižavėjimą: jiems yra gaminamas geriausias maistas, atvežamos didžiausios serialų žvaigždės (prieš porą dienų ten pasirodė "Breaking Bad" kolektyvas), bandoma pabendrauti su kiekvienu norinčiu ir galiausiai eina tie vakarėliai, kurių metų kritikai galėtų pabendrauti su žvaigždėmis, nors šie ten niekad nepasirodo.

Ir čia pasirodo televizijos kritikų pusė. Jie tokiais yra vadinami dėl to, kad sugeba į viską pasižiūrėti objektyviai, jie supranta televizijos kėslus ir ekrane, ir už jo, todėl pamaloninti juos nėra lengva. Ir būtent šių dienų pasaulyje, kur visi taip apsimeta, kritikus vienija bendras bruožas: jie mėgsta nuoširdumą ir jie patys yra nuoširdūs.

Visuose jų straipsniuose (ar, kaip dabar dažniau pasitaiko, "Twitter" svaičiojimuose) jie atskleidžia televizijos žmonių pataikavimus, ir iš jų atvirai šaiposi. Jie čia atvažiuoja tikrai dirbti ir įvertinti televizijų užmojus, kurie dažnai būna labai skirtingi. TCA turus seku jau kurį laiką (galėsiu girtis, kai tai taps meinstrymu), bet niekad negalėjau pasakyti, jog koks nors kritikas buvo paveiktas tomis dovanomis ar blizgučiais, galutiniai vertinimai visuomet būdavo objektyvūs.

Dabar jums turbūt kilo mintis kuo šitas dalykas skiriasi nuo kokio "Comic-Con", kur paprastiems žiūrovams pataikaujama irgi labai panašiai. Atsakymas yra profesionalumas. Televizijos čia visuomet pristato įvairių skaičiukų, kurie yra pakreipiami joms naudinga linkme, bet čia ne apie tai. Serialų pajėgumą galima įvertinti pagal kūrybinės grupės pasisakymus, kurie dažnai yra tiesiog tragiški.

Skaitant apie šiuos turus nieko nėra linksmiau kaip sužinoti apie žvaigždes, kurios nesugeba atsakyti paprasčiausių klausimų apie savo įkūnijamus veikėjus ir kuriems kokybė nėra prioritetas. Kritikai, ne taip kaip paprasti žurnalistai, be abejo, užduoda klausimus, konkrečiai susijusius su projektais apie kuriuos yra kalbama; tie klausimai yra nuo paprastos serialo idėjos iki vos matomų veikėjų subtilybių, o atsakymai serialams gali labai lengvai pakenkti.

Aišku, kad ir kaip tais kritikais yra rūpinamasi, dažnai aš jiems nepavydžiu. Ne vien dėl miego trūkumo, nes prie to jie tikrai yra įpratę. Nepavydžiu dėl mažųjų kanalų, kurie turi absoliučią teisę būti TCA ir pristatyti savo programas, bet tai dažniausiai būna visiška kankynė. Žinoma, aprašyti visus susitikimus yra būtina, todėl tuos kankinimus vienokiu ar kitokiu būdu reikia atlaikyti.

Ir visgi šioje vietoje aš atsidurti tikrai norėčiau. Būti išskirtinai tarp žmonių, kuriems televizija yra ne vien malonumas, o, tam tikra prasme, darbdavys, man skamba tiesiog nuostabiai. Tebūnie, nepaisant teorijos, tai yra sunkus darbas, bet tokius dalykus iškęsti žmogui, kuriam tai patinka, tikrai galima.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą