2013 m. rugpjūčio 31 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Dvidešimt antra serija

Kad ir kaip aš bet kuria proga girčiau "The Wire" už tai, jog jie sukūrė televizijoje nematytą pasaulį, tai nėra visiška tiesa. Taip, dydžiu šiam projektui neprilygsta niekas ir to neužginčysi. Tačiau kiekvieno serialo esmė ir yra sukurti tik jiems būdingą pasaulį, o geras jis ar blogas, didelis ar ne, yra jau kita kalba. Serialai turi savus veikėjus ir savą aplinką, ir jeigu tai tęsiasi kelis sezonus, šie projektai gauna gana prabangią dovaną: jie gali bent kurį laiką kalbėti apie tai, kas šiame seriale jau įvyko, ir sustabdyti judėjimą į priekį.

Vėlgi, tai gali trukti neilgai - įprastuose serialuose tai dažniausiai būna serijos, kurios kone išskirtinai būna sudarytos iš flashbackų ir man tai yra vienas nemėgstamiausių dalykų televizijoje. "Dingę" turi dar didesnę dovaną - jie flashbackus pakreipia tik savo naudai.

Kalbu, žinoma, ne apie įprastas scenas kiekvienoje serijoje, kai yra parodoma veikėjų praeitis. Kalbu apie šioje serijoje, "Three Minutes", jau antrą kartą panaudotą būdą vietoj praeities scenų normaliame gyvenime pademonstruoti įvykius, vykusius grynai saloje. Ir šįkart jie sukelia gana dvejopus jausmus - nors jų bendra įtaką serialo eigai ir turėtų būti didesnė nei "The Other 48 Days", galbūt dėl per didelio informacijos kiekio ši serija savo kokybe nebuvo antro sezono viršūnė.

Tačiau sakyti, jog nebuvo įdomu, reiškia meluoti sau ir visiems kitiems. Toks priartėjimas prie Kitų ir supratimas, kad tu apie juos nieko nežinai (kalbant iš žiūrovų pusės), yra savotiškas serialo kūrėjų erzinimas.

2013 m. rugpjūčio 29 d., ketvirtadienis

JAV TV 2013/14. ABC: viena premjera to rule them all


Besibaigianti vasara vieniems reiškia artėjančius mokslus, kitiems - pasibaigusias atostogas, bet visiems universaliai tai reiškia artėjančio naujojo televizijos sezono pradžią. Ir tik neapsimetinėkit. Kalbu, žinoma, ne apie naują TV3 sezoną su sekmadienio vakarais rodomais rusiškais filmais ar LNK naują sezoną, kur laidos dalyvių maisto ruošimo įgūdžius vertins kažkokia-tai-ten „Stiliuje“ karts nuo karto pasirodanti moteriškė.

Ne, naujas televizijos sezonas yra susijęs su JAV televizijų reitingų kovomis, naujais serialais bei lūkesčių neatitinkančiais senbuviais (lietuviams šis dalykas dar yra susijęs su piratavimu, bet tebūnie jūs šito nežinot). Daugumai tų, kurie visus savo mėgstamiausius serialus ar laidas žiūri internetu, yra visiškai vienodai, per kokį kanalą jos yra rodomos, tačiau tikėkit ar ne, kiekvienas JAV kanalas turi savo specifiką ir būtent todėl savo keturias ateinančias naujojo TV sezono apžvalgas padalinau pagal kanalus.

Šiuo atveju pirmoji televizija yra ABC. Ilgą laiką besistengusi labai pasižymėti dramomis, pastaruoju metu ji pereina į situacijų komedijų pusę, ką demonstruoja ir viena geriausių šių dienų komedijų „Modern Family“. ABC sugeba pasižymėti savo lengvumu ir jų dramose visiško rimtumo nebūna, todėl, kitaip sakant, tai yra televizija tiems, kurie nemėgsta ilgalaikių įsipareigojimų.

Tačiau tikėtina, kad vienas tokių įsipareigojimų daugelio ateinančiame sezone jau laukia. „Agents of S.H.I.E.L.D.“ - bendras ABC, Marvel ir Josso Whedono produktas - yra vienas ambicingiausių pastarųjų metų televizijos projektų, apie kurį kalbos sukasi beveik metus. Apie jį skaitykite apačioje, kaip ir apie kitus naujus ABC serialus bei išankstines kritikų reakciją, didžiausią senbuvių intrigą ir serialus, kurių daugiau nebematysime.

Laukiamiausia naujiena

Agents of S.H.I.E.L.D. (nuo rugsėjo 24 d., antradieniais, YouTube, IMDb)
Prieš du metus buvo „Terra Nova“, prieš vienerius - „Revolution“, dabar pusę metų visi kalba tik apie „Agents of SHIELD“ (ne, taškų nedėsiu). Tai be jokios abejonės ambicingiausias metų projektas ir tiek daug kalbų apie jį yra labai pagrįsta reakcija. Visų pirma, prie jo prisideda Jossas Whedonas, žmogus, pasauliui padovanojęs „Buffy“, „Firefly“, „The Avengers“ ir dar daug šedevrų. Viskas, prie ko jis prisiliečia, virsta auksu ir todėl absoliutus susimovimas negresia.

Antras dalykas yra tai, kad serialo centru tampa agentas Coulsonas, veikėjas, kuris žuvo „The Avengers“ (praėjo metai, a.k.a. oficialus spoilerių blokavimo laikotarpis, todėl nesiskųskit). Logiškas jo atsigavimo paaiškinimas yra žadamas ir skeptikų šiuo atveju daug, tačiau dėl to intriga dar labiau pakyla.

2013 m. rugpjūčio 28 d., trečiadienis

Dingę. Antras sezonas. Dvidešimt pirma serija

Kitaip nei anksčiau, nuo šio blogo pradėjimo į serialus aš bandau žiūrėti bent kiek profesionaliau. Nesvarbu, patinka man kas nors ar ne, aš žiūriu iš objektyvios pusės ir ieškau bruožų, kurie padaro serialą geru ar blogu. Tačiau aš to subjektyvumo neišvengiu ir jo vengti tiesiog nenoriu, todėl pirmenybę dažnai teikiu tiems dalykams, kurie daro įspūdį man pačiam. Ir vienas didžiausių objektyvumo ir subjektyvumo susikirtimų žiūrint serialus man yra veikėjai.

Aš suprantu, kad jų psichologiją galima plėtoti labai įvairiai ir nėra vienintelio gero ar blogo kelio, bet aš nemėgstu to, kas jaučiasi kaip dirbtinas sukalimas. Veikėjų istorijos privalo būti įpinamos į bendrą siužeto eigą, kurti įvairias situacijas vien siekiant išryškinti kažkokią veikėjo savybę man yra tiesiog per daug nenatūralus triukas.

Tačiau žiūrint iš objektyvios pusės, "Sopranai", "The Wire" ar "Mad Men" tai darė (ar daro), o rezultatus jie pasiekė puikius. Tuo tarpu "Breaking Bad" mane žavi tuo, kad jie sukūrė nuostabią istoriją ir į ją įpynė savo veikėjus, ko galutinis variantas man padarė didžiausią įspūdį iš visų keturių didžiųjų dramų. Ir nors aš priešinuosi visiems, kurie sako, jog "Dingę" buvo puiki drama, po tokių serijų savo priešinimusi pradedu abejoti. Ši serija, kurios pavadinimas yra paprastas klaustukas, turbūt geriau susumuojantis visą serialo esmę nei jo pavadinimas, per savo mistiką ir tikėjimą dar giliau įlenda į Eko gyvenimą.

Eko istorijoje nuo pirmosios jo serijos buvo gan nemenka skylė, todėl buvo natūralu tikėtis antrosios istorijos su juo. Ta skylė buvo ne tai, kaip Eko atsidūrė Australijoje - nes kam tai įdomu? - bet labiau loginė ir šiame seriale pati svarbiausia - iš kur pas šitą žmogų atsirado toks tikėjimas? Žinoma, nesusimąstant buvo galima galvoti, kad jį pakeitė sudužimas saloje ir tai nebūtų klaida, bet Afrikoje jis buvo nusikaltėlis, todėl toks staigus atsivertimas neatrodo "Dingusių" stiliaus.

2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Suits. Antras sezonas

Žmogui, kuris dažnai žiūri serialus, nėra geresnio jausmo nei supratimas, kad tavo mėgstamas serialas vis gerėja. Tiesa, žymiai stipresnį įspūdį padaro tie projektai, iš kurių to tikiesi mažiausiai. Žiūrėdamas „The Wire“ ar „Mad Men“ aš žinojau, kad tai yra aukščiausio lygio projektai ir jiems yra tiesiog privaloma savo kokybę kelti kone su kiekviena serija. Žiūrovai tiesiog būna matę aukščiausius šių serialų taškus ir žino, kad jie gali dar geriau.

Tuo tarpu kūriniai, kurie televizijoje kurį laiką jau buvo ir ten niekuo kokybišku nepasižymėjo, yra tiesiog smagus laiko praleidimo būdas, kurio auditorija iš jo nieko stebuklingo nesitiki. Ir, tiesą sakant, daugumai serialų tai patinka, nes kuo mažiau kokybės, tuo didesni reitingai, todėl išlošia visi. Tačiau antruoju sezonu „Suits“ nusprendė, kad jie gali sukurti dramą ir tai jie įgyvendino ganėtinai gerai.

Šiame sezone serialas tarsi transformavosi. „Suits“ pasistengė dar giliau paslėpti procedūrines savo savybes (kas gan nesėkmingai buvo bandyta padaryti jau pirmojo sezono pabaigoje) ir žymiai didesnį dėmesį skirti savo veikėjams ir santykiams tarp jų. Aš negaliu sakyti, kad viskas jiems pasisekė - toli gražu, - tačiau "Suits" nebijojo rizikuoti (ar, kai kuriais atvejais, daryti tai, ko tikisi visi, bet padaryti tai netikėtu būdu) ir tai jiems atsipirko.

Pirmuoju sezonu visi serialai bando bent paviršutiniškai supažindinti žiūrovus su pagrindiniais savo veikėjais ir bent iš dalies parodyti kuria linkme viskas judės toliau. Ir jeigu debiutinis sezonas daugiau ar mažiau buvo skirtas lindimui į Maiko gyvenimą, šįkart didžiąją dalį laiko praleidžiame su Harviu.

2013 m. rugpjūčio 26 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Confessions


Tai - vienuoliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

It's really all about you. - Jesse


„Breaking Bad“ niekuomet neslėpė, jog Voltas labiausiai didžiuojasi savo protu. Tuo pačiu jis, kaip ir visi žymiausi visų laikų blogio įsikūnijimai, vien tik juo ir naudojasi siekdamas savo tikslų. Fizinį smurtą šis žmogus yra panaudojęs, bet tiesioginė to apraiška gali būti nebent Maiko pašovimas, bet tik dėl to, kad Voltą tuomet buvo užvaldęs Heisenbergas, besididžiuojantis savo galia, o ne protu. Visi kiti jo organizuoti įvykiai - sprendimas negelbėti Džeinės, Geilo nušovimas, Broko nunuodijimas ar net liudininkų kalėjime užmušimas - yra Volto smegenų vaisius, kas priverčia dar labiau žavėtis buvusio mokytojo veiksmais nepaisant jų blogio.

Iki šios dienos visi šie įvykiai žiūrovams atrodė kaip vietoje priimti sprendimai. Voltui iškildavo grėsmė, jis sugalvodavo kaip jos išvengti ir nei kiek nedvejodavo. Tais momentas jis rūpindavosi tik savimi - visi sprendimai buvo nukreipti tik savęs saugojimui, tik vėliau galvojant (arba išvis to nedarant) apie pasekmes aplinkiniams. Visus žiūrovus stebino tai, kaip Voltas sugeba išsisukti iš bet kokios situacijos taip spontaniškai, ir dėl to jis tapo įdomiausiu veikėju televizijoje šiuo metu.

Tačiau ši serija priverčia į viską pažiūrėti iš kitos pusės. Ji iškelia turbūt nedaug kam rūpėjusį klausimą: ar Voltas iš mažų detalių kūrė didelį planą? Aš tikrai nesakau, kad šis klausimas yra atmestinas ar nereikalingas, tiesiog iš visų taip meistriškai ir tokiu greitu tempu įgyvendintų on-the-spot sprendimų nei karto nekyla abejonė, jog Voltas kuria kažką didesnio. Nėra užuominų, kad jis viską dešimt kartų apgalvoja į priekį ir priima tik ateityje palankius sprendimus. Bet dabar tokią galimybę galima bent jau apsvarstyti.

2013 m. rugpjūčio 24 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Dvidešimta serija

Vienas tų dalykų, kurie labiausiai jaudino ir tebejaudina bet kokios kultūros krypties mėgėjus yra tai, kas yra nutylima. Aš nekalbu apie tai, kad žmonėms dažnai nepatinka, jog autorius, turėdamas tam puikią progą, nepakreipia istorijos į vieną ar į kitą pusę apie tai net nepagalvodamas. Taip, tuo piktinasi daug kas, bet susitaiko visi. Aš kalbu apie tai, kuomet kūrėjai padaro sąmoningus posūkius tam, kad jie tam kūriniui atneštų dar daugiau naudos - ar populiarumo, ar kokybės prasme. Tie nutylėjimai tiesiog veda iš proto visus svajotojus, kurie vėliau kone sapnuoja apie tai, kaip būtų pasikeitę ateities įvykiai jei vienas ar kitas dalykas būtų buvęs pasakytas.

Tokie triukai vienoje ar kitoje vietoje kartais pasirodydavo, tačiau pastaruoju metu jie yra stebėtinai išpopuliarėję. Dažniausiai jie pasireiškia kokia nors scena filme, kuri visiškai pakeičia žiūrovų požiūrį į visą kūrinį (iš karto į galvą šaunantys pavyzdžiai būtų didysis "The Sixth Sense" siurprizas ar "Inception" bei "Life of Pi" pabaigos). Tuo tarpu serialuose tokie dalykai ilgainiui dažnai turi labai rimtą įtaką ir jų eigai, ir jų palikimui. Pirmojo atvejo pavyzdys būtų turbūt paskutinė ketvirtojo "Breaking Bad" sezono scena, antrojo - paskutinės "Sopranų" minutės. Tačiau su "Dingusiais" šioje sferoje niekas nesugebės pasigalynėti.

Šis serialas, kaip jau esu ne kartą minėjęs, pristatė absoliučiai naują žanrą, kuriame nebuvo vienos paslapties. Jų buvo tiek daug ir tokių įvairių, kad šito projekto populiarumas neblėso. "Dingę" pasižymėjo abejose sferose; daugelis serialo scenų padarė didelę įtaką kultūrai, bet paskutiniųjų serialo momentų nepralenks niekas. O kalbant apie vietinės reikšmės, bet vis tiek įtakos galinčias turėti scenas, jų būdavo kone kiekvienoje serijoje. Ir bent jau man, šioje serijoje jos yra kol kas rimčiausios.

Aš jums nemeluosiu ir jūs nemeluokit sau - šios serijos jūs tikrai nepamenat dėl Anos Liusijos ir Kristijano kelionės. Paskutinės kelios "Two for the Road" minutės yra vienos žymiausių "Dingusių" istorijoje ir iki šiol man yra vienas didžiausių siurprizų televizijos istorijoje. Ir taip, aš tikrai šią seriją atsimenu tik dėl to momento (apie kurį vėliau), tačiau aš ir puikiai atsimenu savo minčių eigą pirmą kartą matant šią seriją (kuri yra labai panaši ir dabar).

2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Dingę. Antras sezonas. Devyniolikta serija

Kiekvieno serialo gyvenime ateina momentas, kai jo kūrėjai nusprendžia bent kiek nors nukrypti nuo įprastinio serijų formato ir pabandyti ką nors naujo. Tokie sprendimai įneša šiek tiek šviežio kraujo į patį serialą ir parodo viską iš kitos pusės. Tačiau tokių eksperimentų bent jau pirmajame sezone nepasitaiko. O jei ir pasitaiko, viskas yra pavadinama paprastu savęs ieškojimu (serialų terminais).

Tokius nukrypimus galima bandyti tuomet, kai serialas jau turi aiškų formatą ir aiškią auditoriją, kurią ir galėtų sužavėti nauja struktūra. Visgi tos struktūros nebūna naujos (ar bent jau niekur nematytos) ir dažniausiai būna dviejų rūšių: arba tai yra serija, kurioje yra pilna praeities scenų (kas man yra turbūt nemėgstamiausias dalykas serialuose), arba yra suteikiamas didesnis dėmesys antraeiliam veikėjui. Šioje "Dingusių" serijoje, "S.O.S.", naudojamasi būtent pastarąja struktūra.

Tiesą sakant, "Dingę" antraeilių veikėjų turi velniškai mažai, tačiau man tai visuomet patiko. Visus kiekvienoje serijoje matomus veidus bendrai galima būtų pagrindiniais veikėjais, nes nei vienas iš jų per daug neišsiskiria ir kiekvienas gauna savų serijų (Džekas, bent jau dabar, iš lyderiavimo yra kažkur pasitraukęs). Taigi antrą planą galima suskaičiuoti turbūt ant pirštų. Tarp jų šiuo metu būtų šiame sezone prisijungęs ketvertukas (galbūt išskyrus Aną Liusiją), Ruso ir Rouz, apie kurią ir yra ši serija. Ir nors aš kelis kartus esu sakęs, jog ši veikėja man yra viena mėgstamiausių per visą serialą, taip yra tikrai ne dėl šios serijos.

2013 m. rugpjūčio 20 d., antradienis

Suits. Pirmas sezonas

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Suits" serijos.

Procedūrinio tipo serialai yra vertinami gana dviprasmiškai ir nėra sunku suprasti kodėl. Iš vienos pusės, tai yra neįpareigojantys projektai, kuriuos galima žiūrėti bet kada. Jūs galit būt matę pirmojo sezono seriją ir dabar pažiūrėti septintąjį sezoną ir yra didelė tikimybė, kad jūs puikiai suprasite kas vyksta. Procedūriniai serialai, tokie kaip CSI frančizė, nesikeičia arba keičiasi labai lėtai, tačiau jų reitingai visuomet būna stulbinantys (šiuo metu populiariausias serialas JAV be konkurencijos yra NCIS).

Iš kitos pusės, tokie projektai iškreipia žmonių supratimą apie televiziją. Prisižiūrėję "Hauso" ar dar ko nors, žiūrovai bando atsipalaidavę žiūrėti "Mad Men" ar kitą į priekį pastoviai judantį kūrinį ir tai jiems tiesiog nesiseka. Procedūriniai ir vietoje nestovintys serialai skiriasi labai stipriai, bet viename projekte buvo pabandyta juos abu tiesiog sumaišyti.

USA kanalas JAV yra garsus dėl savo lengvai žiūrimų serialų, kurie dažniausiai būna dramų ir komedijų mišiniai. Tie, kurie matė ir Lietuvoje rodytus "Psych", "Monk" ar "Burn Notice" su manimi tikrai sutiks. Todėl prieš žiūrėdamas "Suits" žinojau, kad nepamatysiu jokių draminių aukštumų, bet bent iš girdėtų atsiliepimų tikėjausi, jog šis serialas bus šiek tiek geresnis už kanalo vidurkį. Norėčiau tai pasakyti ir jums, bet atrasti pagirtinų dalykų iš draminės pusės čia sunkoka.

Pagrindinė istorija seriale tikrai nėra originali ir tai yra aišku jau nuo pat pirmųjų serijų. Jaunas vyrukas Maikas Rosas užsidirba pragyvenimui laikydamas testus už žmones, norinčius studijuoti teisę. Šia nelegalia veikla jis gali užsiimti dėl to, kad yra genijus. Na, bent jau teisėje. Maikas turi stulbinančią atmintį ir sugeba atsiminti kiekvieną detalę, kurią kada nors yra perskaitęs ar matęs. Vieną dieną jis netyčiomis pakliūva į atranką, kurią, bandydamas išsirinkti naują partnerį (su teisiniais terminais nesu tinkamai susipažinęs, bet angliškai tai skamba associate), rengia jau daug pasiekęs teisininkas Harvis Spekteris. Problema ta, kad firma, kurioje jis dirba - "Pearson Hardman" - priima tik Harvardą baigusius jaunuolius, tačiau matydamas Maiko potencialą Harvis priima šį vyruką į darbą ir jie kartu privalo saugoti didelę paslaptį.

2013 m. rugpjūčio 19 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Buried


Tai - dešimtosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

It’s an option that’s worked very well for you in the recent past. - Saul

Viena iš pagrindinių „Breaking Bad“ genialumo priežasčių visuomet buvo mažas veikėjų skaičius. Aš neslepiu, kad esu didesnis kokybės nei kiekybės šalininkas, ir todėl man ir šis serialas, ir „Sopranai“ padarė tokį didelį įspūdį. Ir dėl tos pačios priežasties aš nesu „The Wire“ fanas: aš pripažįstu šio serialo tobulumą, bet žiūrint jį aš nejutau didelio malonumo. Nes visgi man geri serialai asocijuojasi su gerais veikėjais, o kuo jų yra mažiau, tuo didesnė tikimybė, kad jie bus išplėtoti visais įmanomais būdais.

Žinoma, šis faktas, priklausomai nuo to, kaip į jį pažiūrėsit, gali būti ir neigiamas aspektas. Jeigu serialas turi labai nedaug veikėjų ir kiekvienoje serijoje jų naudoja apie pusę, galima net neabejoti, jog antro plano herojai anksčiau ar vėliau įgaus rimtesnį vaidmenį. Tokio tipo serialuose nauji veikėjai nebūna pristatomi be reikalo ir būna tik laiko klausimas, kuomet išaiškės tikroji jų atsiradimo prasmė, todėl netikėtumo faktorius čia gali ir nesuveikti, tačiau tai yra veikiau išimtis nei taisyklė.

„Breaking Bad“ yra klasikinis mažų veikėjų su dideliais tikslais pavyzdys. Geilas kurį laiką buvo tik moksliukas Volto asistentas, bet ir prieš pat savo mirtį, ir po jos jis teisėsaugos akyse buvo Heisenbergas, taip nukreipdamas dėmesį nuo tikrojo serialo blogiečio. Maikas karjerą pradėjo tik kaip paprastas Guso apsauginis, bet galiausiai įsiliejo į Volto ir Džesio kompaniją bei tapo savotišku jos vedliu (ar bent jau vieninteliu šviesiu protu joje). Pavyzdžių, tokių kaip Skailer viršininkas Tedas ar Džesio mergina Džeinė, yra nemažai, o ši serija prie jų tik prisideda.

Ilgą laiką kažkur kampe buvusi Skailer sesuo Marie, rimčiau išlindusi tik su savo kleptomaniškais potraukiais, kurie buvo vienas keistesnių serialo elementų, dabar atlieka tokį vaidmenį, kokiam ji čia ir yra skirta: ji suteikia kitokį požiūrį į vykstančius įvykius. Abiejose šeimose ji yra vienintelė, kuri Heisenbergo istorijos buvo nepaliesta, todėl jos pastebėjimai yra švieži ir šališki, bet teisingi.

2013 m. rugpjūčio 17 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Aštuoniolikta serija

Savo praeitos serijos apžvalgoje kalbėjau apie tai, kad viskas, ką mes matome ekranuose (ar bet kurioje meno srityje), yra netikra. Tai yra istorijos, sukurtos žmonių kitiems žmonėms apie žmones, kurie neegzistuoja. Bet tame straipsnyje aš kalbėjau apie serialuose pateikiamų vertybių netikrumą, kurį galima pastebėti tik lendant giliau į patį kūrinį, o pirmas dalykas, kurį visuose kūriniuose pastebi žiūrovas, yra jo struktūra. Ir "Dingę" šioje serijoje, pavadinimu "Dave", pateikia mums didžiausią populiariosios kultūros klišę, kuri yra tikrai pasibaisėtina.

Sapnavimas televizijoje visuomet buvo viena dažniausiai naudojamų temų, ar tai buvo Tonio Soprano vidinis pasaulis, ar tai buvo paprastas sitcomų bandymas parodyti tai, apie ką žmogus svajoja tuo metu. Kodėl ši tema yra tokia populiari irgi yra gana paprasta paaiškinti. Juk tikrame gyvenime viskas, ką mes matome, girdime, liečiame ar dar kokiu nors būdu jaučiame yra tikra; išskyrus tuomet, kada mes sapnuojame. Todėl, jeigu apibendrintume serialų kūrėjų mąstymą, sapnavimas į istorijas yra tarsi įtraukiamas tam, kad kūriniuose galėtume pamatyti tikro gyvenimo netikrų bruožų, kuriuos patys patiriam kiekvieną naktį.

Prie sapnavimo mes dar sugrįšime, kadangi tai buvo priežastis, dėl kurios buvo sugriauta ši, ilgą laiką labai gerai į priekį ėjusi serija. Visgi ji grįžo prie tradicinio serialo formato, kai praeities scenose yra pateikiami didžiuliai siurprizai.

2013 m. rugpjūčio 15 d., ketvirtadienis

Orange is the New Black. Pirmas sezonas

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Orange is the New Black“ serijos.

Nedaug yra žmonių, prieštaraujančių teiginiui, kad žiūrint daug serialų (ar filmų, ar skaitant daug knygų, ar tiesiog pasisemiant daug iš kurios nors kultūros srities) tavo pasąmonė, nori ar ne, pradeda juos lyginti su kitais serialais. Tai yra neišvengiamas dalykas ir tai mums duoda gilesnį supratimą apie šią kultūros šaką. Toks mąstymas parodo, kad kas veikia viename seriale, nebūtinai veiks kitame, ir atvirkščiai, nes visgi dabar ką nors naujo sukurti yra labai sunku ir viskas televizijoje yra kažkokio lygio praeities kūrinių perdirbiniai. Ne išimtis yra ir „Orange is the New Black“, naujasis ir kol kas neabejotinai geriausias „Netflix“ kūrinys, esantis trijų televiziją pakeitusių serialų - „Oz“, „Lost“ ir „Louie“ - mišinys ir veikiantis stebėtinai gerai.

Jau vien pagal patį serialo aprašymą galima spręsti, kad „Orange is the New Black“ bus bent kažkiek panašus į „Oz“. Kaip ir pastarajame seriale, „Orange is the New Black“ veiksmas vyksta kalėjime, tiesa, šiuo atveju jame bausmes atlieka išskirtinai moterys. Pagal Piper Kerman tokio paties pavadinimo memuarus sukurto serialo centre atsiduria - taip, atspėjot - moteris, vardu Piper Kerman, kuri nusprendžia prisipažinti gabenusi narkotikus per sieną. Kiek visame seriale yra autentiškumo su tikrąja istorija sunku pasakyti, tačiau bent ši istorija yra tikra.

Piper nusprendžia pasiduoti teisėsaugai tuomet, kai ji jau susitvarko gyvenimą. Dabar ji yra susižadėjusi su Lariu, kuris palaiko sužadėtinę visais gyvenimo klausimais. Tačiau nepaisant jų ypatingo artumo, jis nežino visko apie Piper praeitį, o į šią kategoriją įeina ir tai, kad narkotikus ji gabeno tuometinei savo draugei, su kuria, švelniai pasakius, bendravo itin artimai. Nenustebkit kai sužinosit, kad toji draugė - Aleks - sėdi tame pačiame kalėjime.

2013 m. rugpjūčio 14 d., trečiadienis

Dingę. Antras sezonas. Septyniolikta serija

Esminis dalykas, skiriantis serialus ar filmus ir tikrą gyvenimą, yra tai, jog viskas, ką mes matome ekranuose, yra netikra. Viskas, be abejo, prasideda nuo išgalvotų veikėjų, išgalvotų gyvenimų ir išgalvotų istorijų, ir net biografiniuose pasakojimuose ilgainiui nebus išvengta nebūtų elementų.

Tiesa, tai, kad šie kūriniai yra išgalvoti, nereiškia, kad jie nėra pateikti realistiškai - taip dažnai būna, bet į tikroviškumą taiko labai mažų kūrinių. O tie, kurie į jį per daug netaiko, mėgsta sutirštinti spalvas ir kiek kitaip pasižiūrėti į daugumos žmonių vertybes. Būtent tas kitas požiūris į mums įprastus dalykus puikiai atsiskleidžia šioje "Dingusių" serijoje, pavadinimu "Lockdown".

Tokią įžangą daviau todėl, kad aš nenoriu, jog jūs galvotumėt, kad aš tokį scenaristų mąstymą palaikau. Tikrovėje į tokius dalykus aš žiūrėčiau absoliučiai kitaip ir apie tai nė nedvejočiau, bet serialuose veikia kitoks mąstymas. Čia galima pasitelkti jeigu ne visas, tai labai daug priemonių, norint pasakyti tai, kas tau atrodo tinkama. Todėl Loko tėvo pateikimas šiame seriale galbūt ir yra suprantamas, tačiau nuo tikroviškumo jį skiria labai daug.

Neslėpsiu, kad Džono tėvas man visuomet buvo vienas nemėgstamiausių veikėjų. Vėlgi, aš nesu iš tų žmonių, kurie prijaučia kokiam nors herojui, tačiau man jie gali patikti ar nepatikti pagal tai, kokią rolę jie atlieka ekrane. O šio tėvuko rolė yra viena beprasmiškiausių.

2013 m. rugpjūčio 13 d., antradienis

House of Cards. Pirmas sezonas

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "House of Cards" serijos.

Jau ilgą laiką televizijos serialai yra viena iš didžiausių populiariosios kultūros dalių. Dešimtmečius šeimos renkasi prie televizoriaus kiekvieną vakarą ir žiūri mėgiamiausius projektus. Tačiau amerikiečių tradicijos po truputį pradeda keistis į moderniąją pusę. Šiame amžiuje JAV televizijų reitingai krenta kiekvienais metais, kadangi atsiranda kitokių priemonių, skirtų mėgiamiausių serialų žiūrėjimui.

Jeigu anksčiau kai kurie projektai reguliariai prie ekranų sutraukdavo dešimtis milijonų žiūrovų, dabar didžiausiais hitais vadinami serialai vos viršija septynių nulių ribą. Įvairios laidų įrašymo priemonės ir panašūs dalykai reiškė, jog žmonės prie televizoriaus praleidžia nemažai laiko. Tačiau šiais metais vienas projektas užsibrėžė keisti mūsų požiūrį į tai, kaip mes žiūrime serialus.

Netflix.com jau keliolika metų užsiima ambicingais planais, susijusiais su televizija ir internetu. Ši svetainė talpina įvairius filmus ir serialus, o vėliau iš savo prenumeratorių (kurių yra apie 30 milijonų) uždirba neįtikėtinus pinigus. Šiais metais "Netflix" žengė kol kas patį rimčiausią savo žingsnį - kompanija sukūrė serialą "House of Cards", prieinamą tik jos prenumeratoriams.

Tai nėra pirmas jų projektas - "Arrested Development" atgaivinimas, apie kurį jau rašiau, nuskambėjo labai plačiai, o anksčiau pasirodęs "Lilyhammer" su "Sopranų" aktoriumi Steve'u van Zandtu pradėjo šios kompanijos originalių serialų kūrimą, tačiau jis toli gražu nesulaukė tokio dėmesio, kaip drama apie politikos reikalus Vašingtone (panašiai kaip neseniai pasirodęs "Orange is the New Black"). Reklamos kiekis pirmiesiems dviems serialams buvo žymiai didesnis, tačiau tai suprantama - į juos įdėtos pastangos ir pinigai rodė, kad jų lygis turėjo būti nepalyginamai aukštesnis.

2013 m. rugpjūčio 12 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Blood Money

Tai - devintosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

If you don't know who I am, then maybe your best course would be to tread lightly. - Walter

Kuomet pirmojoje penktojo sezono serijoje „Breaking Bad“ mums parodė sugniuždytą, vienišą ir nuo kažko bėgantį Volterį, ta trumpa scena uždavė daugybę klausimų. Ta scena ilgą laiką buvo vienintelis žiūrovų raktas į Volterio likimą. Jos dėka buvo aišku, kad šiam, kažkada jaunimą mokiusiam ir jiems gyvenimo kelią rodžiusiam vyrui, gyvenimas pasibaigs liūdnai ir toli gražu ne taip, kaip jis įsivaizdavo. Tačiau nepaisant to rakto, visas neaiškumas buvo tame, kokiu būdu savo imperiją kuriantis ir ką tik didžiausią savo priešą nužudęs žmogus nusirito iki tokių žemumų.

Ir paskutiniosiose pirmosios šio sezono dalies serijose tai pradėjo dėliotis į vietas. Maiko nužudymas Voltui buvo pirmasis, padarytas ne iš reikalo: anksčiau jis atimdavo gyvybę tik tam, kad pasiektų tai, ko nori; šiuo atveju žudymas buvo tik įsiteikti sau pačiam ir nieko daugiau. Susipykimas su Džesiu ir verslo pradėjimas su Todu bei Lidija reiškė tik pinigų darymą ir susikoncentravimą į save, o tokie dalykai visuomet atsiliepia tik bloguoju. Ir nors Voltas galiausiai suprato, jog įklimpo labai giliai ir baigė savo šakojimąsi, jau buvo per vėlu: jo darbai jau buvo padaryti, ir apie juos sužinojo Henkas.

2013 m. rugpjūčio 10 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Šešiolikta serija


Žiūrint paskutiniąsias "Dingusių" serijas, galvoje man buvo įstrigusi mintis - serialo kūrėjai suprato, kad per ilgai trypė toj pačioj vietoj, ir pagaliau ėmėsi rimtesnių veiksmų.

Aš turiu man pačiam toli gražu nepadedančią savybę. Ji man dar labiau netinka kalbant apie tai, kad aš esu bent kažkokio lygio apžvalgininkas, o tuo užsiimantiems žmonėms tai nėra geriausias bruožas. Aš tikrą dalyko kokybę objektyviai galiu įvertinti tik praėjus kuriam laikui nuo tada, kai aš turėjau tai padaryti. Pavyzdys - bet kokio serialo, o šiuo atveju "Dingusių", serijos. Antrojo sezono pradžia, jį žiūrint prieš kelias savaites, labai prasta nebuvo, bet kai pagalvoju dabar, flashbackai ten buvo žemiausio lygio ir viską į priekį traukė nebent nauji veikėjai. Kitos serijos, neskaitant susipažinimo su Kitais ir legendinės "The Other 48 Days", buvo visai neblogos paėmus atskirai, tačiau į bendrą kontekstą jos neatnešė.

Dabar mes pagaliau judam į priekį. Praėjusi serija puikiai užpildė Kler pagrobimo spragą ir atskleidė daugiau informacijos apie Kitus ir paslaptingus bunkerius. Henrio Geilo atsiradimas irgi yra netikėtai daug įtampos atnešęs įvykis. Ši serija, "The Whole Truth", irgi atneša dvi intrigas, kurios bus išnaudotos ir labai greitai, ir ne visai.

2013 m. rugpjūčio 7 d., trečiadienis

Dingę. Antras sezonas. Penkiolikta serija

Jau ne kartą atkreipiau dėmesį, kad nors kalbų apie jį buvo daug, tačiau pirmasis "Dingusių" sezonas turėjo turbūt mažiausiai paslapčių visame seriale. Jis tiek dėmesio sulaukė ne dėl daugybės užduodamų klausimų (nors nesakau, kad jų ten nebuvo, bet pagal vėlesnius standartus, pirmas sezonas buvo vanduo), bet dėl labai neįprasto formato ir didžiulio potencialo žiūrint į ateitį. Žinoma, norint žiūrovus užkabinti, su sala buvo supažindinta gana neblogai ir pora neaiškumų buvo kilę. Ir be paslaptingojo liuko atradimo, Kler dingimas buvo neaiškiausia siužeto linija.

Pirmojo sezono apžvalgose aš šią tema kritikavau gana stipriai. Bet patikėkit manimi, jeigu aš nebūčiau žinojęs, kas mūsų laukia ateityje, būčiau sudirbęs viską, kas buvo susiję su Kler, kadangi man tai vis dar atrodo kaip per daug pigus triukas. Pagalvokit - veikėjas dingsta ir sunerimstama tik vienai serijai. Vėliau porą serijų apie jį niekas nekalba ir galiausiai išsiunčia keturis žmones jo ieškoti. O kai tas veikėjas atsiranda, jis nieko neatsimena. Pigu, patogu ir paprasta, bet tik ne žiūrovams. Visgi ši istorija buvo prikelta ir praeities nuodėmes bent kiek sušvelnino.

Reikia pripažinti, kad šią seriją buvo galima pagaminti ir greitai po Kler grįžimo. Be abejo, tai būtų pats paprasčiausias ir nuspėjamiausias būdas, bet aš nemanau, kad tikrame gyvenime praėjus maždaug metams po Kler nuotykių yra tinkamas metas apie juos priminti. Netikėta, bet čia yra tiesiog dirbtinis įtampos sukėlimas.

2013 m. rugpjūčio 5 d., pirmadienis

Deadwood. Trečias sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo "Deadwood" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Daugybė geriausiais vadinamų serialų turi vieną savybę, kuri yra dažnai sutinkama dviprasmiškai. Daugelis šių kūrinių, kad ir kiek laiko jie būtų besitęsę, galiausiai prieidavo prie vienos išvados - niekas šių veikėjų gyvenimuose nepasikeitė. Geriausiais tokio fenomeno pavyzdžiais galima būtų įvardinti "The Wire" bei "Sopranus" (kadangi nemanau, jog yra prieštaraujančių šių projektų tobulumui).

Pirmuoju atveju, per penkis sezonus Baltimorė buvo apžvelgta iš visų įmanomų pusių, bet nepaisant visų rinkimų, narkomanų atsivertimų į gerą gyvenimą ar policininkų gudrybių, viskas galiausiai liko ten, kur ir prasidėjo. Tonio Soprano atveju buvo panašiai - jį nuo serialo pradžios kamavo nesibaigianti kova su motina ir nesvarbu, buvo ji šalia ar ne, tos kovos pabaigos mes taip ir nepamatėme. Tuose serialuose žymiai didesnį įspūdį darė ne galutinis rezultatas, o ėjimas link jo. Tačiau yra serialų, kurių nueita kelionė ir jos tikslas yra lygiai tokie pat nuostabus.

"Deadwood" genialumas būtent šia savybe ir pasireiškė. Nors per tris sezonus mes matėme žmones, kurių kraujyje yra tiesiog įaugęs pasipriešinimas civilizacijos priėmimui, ilgainiui buvo galima suprasti, jog Dedvudas privalės susitaikyti su naujomis taisyklėmis. Tai, kas pradžioje buvo tiesiog purvina, netvarkinga ir įstatymų nepaisanti stovykla, per ilgą laiką transformavosi į vietą, kuri yra tinkama priėmimui į tikrąją Ameriką. Ir trečiasis "Deadwood" sezonas būtent tai ir pabrėžia.

2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Keturiolikta serija

Serialai yra ypatingi tuo, kad su jais galima susigyventi. Jeigu serialas yra sukurtas su didžiulėmis pastangomis ir jo veikėjai nėra labai vienpusiški, galiausiai tu juos pradedi suprasti ir galbūt net galvoti panašiai kaip jie.

Aš nenoriu, kad jūs pagalvotumėt, jog aš gyvenu kažkokiam pasakų pasauly, kur visą dieną su Toniu Sopranu lošiu kortom, bet ilgai stebėdamas veikėjus aš tikrai galiu bent jau pagalvoti apie tai, kaip jie tam tikroje situacijoje jaučiasi. Ką "Dingę" pateikia geriau negu kiti yra ne tai, kaip jaučiasi atskiri veikėjai (nors ir tai jie sugeba pateikti gana neblogai), bet bendrą visos išsigelbėjusiųjų grupės nuotaiką, kuri yra puikiai parodoma šioje serijoje, pavadintoje "One of Them".

Ši serija parodo ne tik žmonių savijautą konkrečiu atveju, bet tai, kaip jie jaučiasi bendrai šioje saloje. Į kiekvieno jų pasąmonę yra prasiskverbęs atsargumas ir, iki tam tikro lygio, baimė. Įtariu, kad apie tai, ką aš jums pasakiau, pagalvojote, jog tai yra savaime suprantama. Bet kai tokie dalykai yra parodomi tiesiogiai, jie palieka žymiai didesnį efektą negu tuomet, kai jūs žinojote, jog visi jie bijo. Atrodytų "Dingę" šia serija nepasako nieko naujo, bet jie pasako gana daug.

Dabar atmintyje greitai ir nesėkmingai pabandžiau surasti jau apžvelgtą seriją, kuri savo struktūra būtų panaši į šią. Kalbu apie tai, kad nors praeities scenos yra rodomos apie Saidą, pagrindinis dėmesys serijoje krinta tikrai ne jam, o naujokėliui Henriui. Kažkas panašaus gal buvo tada, kai buvo vaikomasi Ethano, bet dabar situacija yra kiek rimtesnė. Taip, Saido istorija pagal tradiciją tikrai buvo reikalinga, tačiau ji smukdė visą seriją.

Kino akademija gerinasi reputaciją tikėdamasi, kad jūs pastebit


Vakar kino pasaulį gana staigiai ir netikėtai apskriejo žinia, kad Ellen DeGeneres, populiarios pokalbių laidos "Ellen" vedėja ir šiaip nuostabus žmogus (ne, man nėra gėda, kad aš jos laidas per "YouTube" žiūriu, bet galvokit ką norit), ves 86-ąją Oskarų teikimo ceremoniją, vyksiančią 2014 metų kovą.

Akademijos sprendimas, žiūrint tik iš paviršutiniškos pusės ir lyginant su praėjusiomis ceremonijomis, yra labai logiškas ir pagirtinas (bent jau vertinimų prasme). Ellen ceremoniją jau vedė, ir tai padarė visai neblogai - reitingai nebuvo patys nuostabiausi, bet visi ją priėmė tikrai šiltai. Po šių metų MacFarlane'o, kuris man labai patiko, bet amerikiečiai žino geriau, tai yra labai suprantamas sprendimas, kadangi Ellen garsėja juokingais, bet nieko neįžeidžiančiais sąmojais, todėl Setho atvejo čia nebus.

Bet čia yra paviršutiniški dalykai, o amerikiečiai su savo PR'ais visada mąsto giliau. Kartais netgi per giliai, kaip kad atsitiko dabar.

Šios savaitės pradžioje Akademija savo prezidente išrinko Cheryl Boone Isaacs. Taip, tai juodaodė moteris, žodžių kombinacija, kuri net ir šiame amžiuje kelia nuostabą tokiose aukštose pareigose.

Birželio pabaigoje prie Akademijos buvo pakviesti prisijungti nauji 276 nariai, iš kurių išsiskiria tai, jog absoliuti dauguma jų - jauni, populiarūs ir daugelis jų yra iš tų vis dar mažumomis laikomų grupių. Daugybė juodaodžių, daugybė Lotynų amerikiečių ir kitų užsieniečių bando parodyti, kad mažumos čia nėra diskriminuojamos.

Ir netgi ta pati Ellen. Moterys per kone 90 metų Oskarų istorijoje vedėjomis buvo labai mažai kartų (žymiausia jų, be abejo, yra 4 kartus ceremoniją vedusi Whoopi), todėl 2014 metais ceremonija labiau orientuosis į moteris. Ir nepamirškit, kad Ellen niekuomet neslėpė savo homoseksualumo ir yra labai žymi žmogaus teisių aktyvistė.