2013 m. rugpjūčio 21 d., trečiadienis

Dingę. Antras sezonas. Devyniolikta serija

Kiekvieno serialo gyvenime ateina momentas, kai jo kūrėjai nusprendžia bent kiek nors nukrypti nuo įprastinio serijų formato ir pabandyti ką nors naujo. Tokie sprendimai įneša šiek tiek šviežio kraujo į patį serialą ir parodo viską iš kitos pusės. Tačiau tokių eksperimentų bent jau pirmajame sezone nepasitaiko. O jei ir pasitaiko, viskas yra pavadinama paprastu savęs ieškojimu (serialų terminais).

Tokius nukrypimus galima bandyti tuomet, kai serialas jau turi aiškų formatą ir aiškią auditoriją, kurią ir galėtų sužavėti nauja struktūra. Visgi tos struktūros nebūna naujos (ar bent jau niekur nematytos) ir dažniausiai būna dviejų rūšių: arba tai yra serija, kurioje yra pilna praeities scenų (kas man yra turbūt nemėgstamiausias dalykas serialuose), arba yra suteikiamas didesnis dėmesys antraeiliam veikėjui. Šioje "Dingusių" serijoje, "S.O.S.", naudojamasi būtent pastarąja struktūra.

Tiesą sakant, "Dingę" antraeilių veikėjų turi velniškai mažai, tačiau man tai visuomet patiko. Visus kiekvienoje serijoje matomus veidus bendrai galima būtų pagrindiniais veikėjais, nes nei vienas iš jų per daug neišsiskiria ir kiekvienas gauna savų serijų (Džekas, bent jau dabar, iš lyderiavimo yra kažkur pasitraukęs). Taigi antrą planą galima suskaičiuoti turbūt ant pirštų. Tarp jų šiuo metu būtų šiame sezone prisijungęs ketvertukas (galbūt išskyrus Aną Liusiją), Ruso ir Rouz, apie kurią ir yra ši serija. Ir nors aš kelis kartus esu sakęs, jog ši veikėja man yra viena mėgstamiausių per visą serialą, taip yra tikrai ne dėl šios serijos.

Aš "Dingusius" ir daugumą panašaus tipo serialų pirmiausia visgi žiūriu dėl paslaptingumo. Man patiko, kad daugelis paslapčių buvo nutylėta, o net jeigu jos buvo atskleidžiamos, tai buvo padaroma tiesiog puikiai. Ir bent jau man Rouz buvo viena paslaptingiausių veikėjų vien todėl, kad ji nedaug šnekėjo, bet pažinę mes ją buvome pakankamai gerai.

Juk gana greitai išsiaiškinome, kad ji yra tikintis žmogus. Ir kas svarbiausia, iš visų tų kraštutinumų, kurie yra saloje, ji išsiskiria tuo, kad į viską žiūri realistiškai. Ji nėra išprotėjusi močiutė, kiekvieną vakarą cituojanti bibliją ir galvojanti, kad ją dievas tuoj pat išskraidins iš salos. Taip, ji galvoja, kad sala yra stebuklinga, tačiau taip bent jau bandoma ieškoti atsakymų į keistus iškylančius klausimus.

O Rouz praeities scenos įdomumą apie ją ne tai, kad numuša; jos viską sujaukia. Bernardo mes dar nepažinome visiškai ir apie jo charakterį nežinojome nieko, bet jis su žiūrovais buvo supažindintas gana greitai. Pagrindinė jo savybė yra tai, kad ką nors padarytų, šis vyras gali imtis bet kokių priemonių ir tikėjimas jam nėra kažkokia kliūtis. Tad su juo buvo viskas aišku - žmonai jis stengsis padėti bet kokiu atveju.

Dabar, jeigu Rouz būtų tikėjusi stebuklais prieš salą, scenarijus būtų atvirkštinis - ji norėtų patekti pas vėžio užkalbėtoją. Bet ji tam priešinasi, kas reikalus tikrai sujaukia - jautimas, kad jos kūne nebėra vėžio, yra tiesiog absurdiškas paaiškinimas moteriai, kuri taip staigiai pradėjo tikėti stebuklais. Man serialo scenaristai, be abejo, įrodė, jog Rouz tiki daug kuo, bet tai jau buvo aišku seniai.

Jos priešistorė buvo tikrai nereikalinga (aš mintyse visada rėkdavau ne ne ne, kai būdavo pristatomas dar vienas žiaurus kokio nors veikėjo gyvenimo momentas - come on, kiek galima?), ir jeigu viskas buvo daroma tik tam, kad ji taptų Loko likimo drauge, tai, mano manymu, nenusisekė. Kojų jautimas yra kiek didesnis stebuklas negu viduje tavęs išnykęs dalykas (bent jau vizualiąja prasme).

Paties Bernardo nuotykiai buvo kiek įdomesni ir vėl privertė pažiūrėti viską iš kitos pusės. Ir net man šioje vietoje norėtųsi logikos - juk išsigelbėti nori visi, ane? Išsigelbėti, jeigu nepamatė pro šalį skrendantis lėktuvas, irgi neįmanoma, ane? Tai reikia statyti ženklą. Bet niekas to nenori daryti. Tai ką jūs ... geresnio darot, a? Maisto pilna, vietos gyventi yra, statykit ženklą bent po truputį.

Beje, ar buvo anksčiau paminėta, kad Eko su Čarliu stato bažnyčią? Jie stato bažnyčią. Nes išsigelbėti iš salos yra nesąmonė, o bažnyčios juk reikia.

Vietoje, kur visiems įdomiau yra paslaptys, Džonas vis dar kovoja su savimi ir su Henriu. Ir abi šios kovos yra netiesioginės. Pirmoji, aišku, yra bandymas atkartoti ant sienos matytą vaizdinį, kas jam galiausiai pasiseka, bet iki galo nepaaiškėja, kas ten pavaizduota.

Kova su Henriu yra kiek rimtesnė. Pastarasis jau pasiekė savo ir tais pasiekimais jis didžiuojasi (kas buvo aišku kraupiausiame šios serijos kadre), o Lokas, vis dar tikėdamas nebūtais dalykais, vis tiek galvoja, kad Henris yra jo draugas. Tačiau šis juo tik pasinaudojo (per daug apie tai anksčiau nekalbėjau, bet Michaelo Emersono vaidyba yra tiesiog neįtikėtina; bet nebijokit, bus geriau).

Džeko ir Keitės istorija, kaip ir buvo galima tikėtis, buvo bevaisė. Apie jų galutinį tikslą aš nekalbu, bet jų kelionė kartu buvo absoliuti kankynė. Jie tikrai yra kaip maži vaikai - vengia šnekėti apie tai, kas nutiko, bijo prisiliesti vienas prie kito, o prakalbus apie jų santykius, vyrukas išstoja kaip tikras nieko nebijantis didvyris. Ir, aišku, kaip ir kiekvienoje vaikų meilės istorijoje, galiausiai iš krūmų išlenda juodukas, apie kurį buvo pamiršę visi. Kelia asociacijų su Kler istorija? Be reikalo. Šito dalyko kulminacija bus žymiai rimtesnė. Brace yourselves.

Citatos

  • 'Aren't you remotely curious as to where all this came from? You're acting like we just got back from the supermarket.'
  • 'Well, I was raised to question piles of food with weird labels that just fall out of the sky.'
  • 'What, you got union trouble down at the sand factory, Norma Rae?'
  • 'I guess your sense of humor got trapped under that door with your leg.'
  • 'You are a dentist!'
  • 'You bunk with a guy for forty-eight days and now he doesn't call or write.'
  • 'But honey, you and I both know it's not gonna take that long.'
  • 'I think I liked you better when you just hit people with your stick.' 'I like you just the way you are.'

Veteranų kampelis

  • Aš atsimenu, kad Isaacas dar kažkur išlįs, bet tiksliai kur - tikrai nežinau.
  • Iš antrojo sezono pabaigos aš atsimenu tik Anos Liusijos ir Libės nužudymą, kuo, supratau, tikrai nesididžiuoju. Visa tai įvyks kitoje serijoje, ir vėliau bus kažkas susiję su kelių veikėjų atvedimu į spąstus, bet man galvoje yra tiesiog tamsu. Nieko, vėl pasijausiu kaip naujokas.





Namų darbai: s02e20 - Two for the Road

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą