2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Keturiolikta serija

Serialai yra ypatingi tuo, kad su jais galima susigyventi. Jeigu serialas yra sukurtas su didžiulėmis pastangomis ir jo veikėjai nėra labai vienpusiški, galiausiai tu juos pradedi suprasti ir galbūt net galvoti panašiai kaip jie.

Aš nenoriu, kad jūs pagalvotumėt, jog aš gyvenu kažkokiam pasakų pasauly, kur visą dieną su Toniu Sopranu lošiu kortom, bet ilgai stebėdamas veikėjus aš tikrai galiu bent jau pagalvoti apie tai, kaip jie tam tikroje situacijoje jaučiasi. Ką "Dingę" pateikia geriau negu kiti yra ne tai, kaip jaučiasi atskiri veikėjai (nors ir tai jie sugeba pateikti gana neblogai), bet bendrą visos išsigelbėjusiųjų grupės nuotaiką, kuri yra puikiai parodoma šioje serijoje, pavadintoje "One of Them".

Ši serija parodo ne tik žmonių savijautą konkrečiu atveju, bet tai, kaip jie jaučiasi bendrai šioje saloje. Į kiekvieno jų pasąmonę yra prasiskverbęs atsargumas ir, iki tam tikro lygio, baimė. Įtariu, kad apie tai, ką aš jums pasakiau, pagalvojote, jog tai yra savaime suprantama. Bet kai tokie dalykai yra parodomi tiesiogiai, jie palieka žymiai didesnį efektą negu tuomet, kai jūs žinojote, jog visi jie bijo. Atrodytų "Dingę" šia serija nepasako nieko naujo, bet jie pasako gana daug.

Dabar atmintyje greitai ir nesėkmingai pabandžiau surasti jau apžvelgtą seriją, kuri savo struktūra būtų panaši į šią. Kalbu apie tai, kad nors praeities scenos yra rodomos apie Saidą, pagrindinis dėmesys serijoje krinta tikrai ne jam, o naujokėliui Henriui. Kažkas panašaus gal buvo tada, kai buvo vaikomasi Ethano, bet dabar situacija yra kiek rimtesnė. Taip, Saido istorija pagal tradiciją tikrai buvo reikalinga, tačiau ji smukdė visą seriją.

Galbūt ši serija būtų buvusi puiki, jeigu "Dingę" imtųsi tik vienos temos, kuri galėjo būti Saidas kaip kankintojas. Praėjo jau nemažai laiko nuo to, kai Šenon buvo nušauta ir jausmai nebėra tokie švieži, todėl tai būtų galima daugmaž pamiršti (seriją vėl buvo galima sukti apie Nadią, bet jos atsiradimo istorijų jau būtų tiesiog per daug). Ir ilgą laiką viskas ėjo tinkama linkme ir vienoje, ir kitoje pusėje.

Irake Saidas privalėjo priimti sunkų sprendimą, kuris yra nukreiptas prieš jo valstybę. Jis, kaip jau gana ilgai buvo aišku, į kariuomenę pateko tik dėl kol kas aiškiai neapibrėžtų aplinkybių ir nelabai ryžtingo noro vedamas (arba bent jau negalvodamas, kad teks kariauti taip ilgai), todėl sprendimas kankinti tautietį buvo gana logiškas. Aišku, grasinimai jo šeimai prie to irgi prisidėjo, bet kadangi "Dingusių" kūrėjai kažkodėl tokį už mylimuosius kovojantį žmogų pirmiausia stato patriotu, aš bandau galvoti pagal tai, ką mačiau. Saidui šis kankinimas buvo tarsi barjero peržengimas, kuris jam palankių rezultatų atnešė tik tuo metu.

Henrio kankinimas irgi buvo iš tikslas pateisina priemones kategorijos. Taip, Saidas buvo pasižadėjęs daugiau niekada taip nedaryti, tačiau į jį viltis deda visi aplinkiniai. Be kankinimo, dėl kurio nukentės vienas žmogus, jis negalės būti tikras, kad bus saugūs jo bendražygiai (ar, pirmuoju atveju, šeima ar valstybė).

Bet ne, scenaristai kažkodėl paskutinę minutę sugalvojo, kad viską reikia padaryti apie meilę; juk išsikalbėjimas apie Šenon dar nebuvo vykęs, ane? Tai man iš dalies sugriovė šią seriją. Pastovumas - ar serijoje, ar visame seriale - yra pats svarbiausias dalykas, ir jeigu galvojat, kad sumetus porą temų į krūvą gausis kažkas gero, labai klystat.

Apie Henrį, jo atsiradimą ir tapatybę kalbėti vengiu ir vengsiu dar kurį laiką, vien todėl, kad tai yra turbūt pagrindinė šio sezono linija. Ir nors šis žmogelis su visa savo istorija tapo serijos centru, trijulės pokalbis ir yra tas atsargumas, apie kurį kalbėjau.

Beje, net neabejoju, kad Saidas, Džekas ir Lokas vienoje vietoje atsidūrė neatsitiktinai. Nekalbu apie tai, kad juos siuntė sala, bet apie tai, kada buvo atskleistas (ne susprogdintas) liukas. Tuomet tikintysis Lokas, pagal faktus gyvenantis Džekas ir viską pasverti sugebantis Saidas diskutavo apie liuko kilmę ir pirmieji du nusprendė, kad jį reikia atidaryti. Šiuo atveju pralaimėtoju lieka daktaras, bet vien todėl, kad dauguma palaiko sprendimą uždaryti ir tardyti Henrį. Taip, dauguma - statistika visada imama iš saujelės žmonių, todėl pagal proporcijas saloje, trijų žmogelių užtenka bendram sprendimui. Filosofiška, ane?

Tuo tarpu nieko nenutuokiančioje salos pusėje, naujasis šerifas Sojeris (kurio karaliavimas, kaip matote, yra absoliučiai pamirštas) ir kažkokį-tai-ten padažą valgantis Harlis ieško varlės. Aišku, kažkas su simbolizmu čia turėjo būti susiję - Sojeris yra blogiausias salos gyventojas, Harlis - geriausias, ir blogiukas laimi, bet man tuo nerimtumu viskas panašėjo į laiko užkimšimą, nesusijusį su bendra tematika.

Visgi serijos pabaiga tikrai yra gera - tai, ką Kiti padarė mūsų matytiems herojams, niekada negali būti pamiršta. Tik va tai reikia sakyti ne Čarliui, kuris dabar turbūt sėdi apsinešęs, o Džekui, kuris yra pagatavas tave suspardyti už tai, kad esi atsargus ir tylus.

Citatos

  • 'Yeah, well, you've got a spot of nothing on your chin there.'
  • 'Hell, the fact that you know what formally means, you're good.'
  • 'If this was a scary movie I'd be with a hot chick. Not you Barbar.'
  • 'There's only one reason to raise an army Jack, and that's because we're at war. And like it or not, whatever Sayid has to do behind that door, that's a part of it too.'
  • 'I hear with a little ranch they taste just like chicken.'

Veteranų kampelis

  • Įsivaizduojat, strėlė būtų pataikiusi kiek į šoną, ir būtume privalėję gyventi be didingojo Beno, tapusio geriausiu serialo veikėju. Baisu net pagalvot.








Namų darbai: s02e15 - Maternity Leave

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą