2013 m. rugpjūčio 3 d., šeštadienis

Kino akademija gerinasi reputaciją tikėdamasi, kad jūs pastebit


Vakar kino pasaulį gana staigiai ir netikėtai apskriejo žinia, kad Ellen DeGeneres, populiarios pokalbių laidos "Ellen" vedėja ir šiaip nuostabus žmogus (ne, man nėra gėda, kad aš jos laidas per "YouTube" žiūriu, bet galvokit ką norit), ves 86-ąją Oskarų teikimo ceremoniją, vyksiančią 2014 metų kovą.

Akademijos sprendimas, žiūrint tik iš paviršutiniškos pusės ir lyginant su praėjusiomis ceremonijomis, yra labai logiškas ir pagirtinas (bent jau vertinimų prasme). Ellen ceremoniją jau vedė, ir tai padarė visai neblogai - reitingai nebuvo patys nuostabiausi, bet visi ją priėmė tikrai šiltai. Po šių metų MacFarlane'o, kuris man labai patiko, bet amerikiečiai žino geriau, tai yra labai suprantamas sprendimas, kadangi Ellen garsėja juokingais, bet nieko neįžeidžiančiais sąmojais, todėl Setho atvejo čia nebus.

Bet čia yra paviršutiniški dalykai, o amerikiečiai su savo PR'ais visada mąsto giliau. Kartais netgi per giliai, kaip kad atsitiko dabar.

Šios savaitės pradžioje Akademija savo prezidente išrinko Cheryl Boone Isaacs. Taip, tai juodaodė moteris, žodžių kombinacija, kuri net ir šiame amžiuje kelia nuostabą tokiose aukštose pareigose.

Birželio pabaigoje prie Akademijos buvo pakviesti prisijungti nauji 276 nariai, iš kurių išsiskiria tai, jog absoliuti dauguma jų - jauni, populiarūs ir daugelis jų yra iš tų vis dar mažumomis laikomų grupių. Daugybė juodaodžių, daugybė Lotynų amerikiečių ir kitų užsieniečių bando parodyti, kad mažumos čia nėra diskriminuojamos.

Ir netgi ta pati Ellen. Moterys per kone 90 metų Oskarų istorijoje vedėjomis buvo labai mažai kartų (žymiausia jų, be abejo, yra 4 kartus ceremoniją vedusi Whoopi), todėl 2014 metais ceremonija labiau orientuosis į moteris. Ir nepamirškit, kad Ellen niekuomet neslėpė savo homoseksualumo ir yra labai žymi žmogaus teisių aktyvistė.

Dabar nesupraskit, kad man dėl šių dalykų kyla kokia nors problema. Aš visuomet buvau liberalas, ir odos spalva, lytis ar tautybė šiose vietose man rūpi mažiausiai. Ir aš neabejoju, kad mes gyvenam tokiais laikais, kai panašią nuomonę turi dauguma vakarų pasaulio gyventojų; žiūrėdami Oskarus žmonės nori ceremonijos ir šou, kas tai jiems pateiks, skirtumo didelio tikrai nėra.

Bet vakar (ir pripažįstu, kad šitas straipsnis nekilo vien iš mano idėjos, o būtent iš tų diskusijų, kurias mačiau paskelbus apie Ellen sugrįžimą) vėl į paviršių išlindo tema, kuri paprastiems kino mėgėjams turi būti labai aktuali ar kažkas tokio: Akademijos sudėtį didžiąja dalimi sudaro baltieji vyrai, kurių kilmė neretai yra žydiška. Ir visi tie trys anksčiau išvardyti komponentai, kurių Akademija ėmėsi pastaruoju metu, bando tokią nuomonę pakeisti.

Aš žinau, kad daugelis nemėgsta pasakymo paprastas žmogus, bet Akademijos akimis mes tokie esam. Mes niekad nebūsim tokie gražūs, blizgantys ir turtingi, kaip svarbiausi žmonės pasaulyje: aktoriai ir režisieriai. Kad toks dalykas kaip Kino Akademija egzistuoja, paprasti žmonės išgirsta maždaug lapkričio mėnesį ir pamiršta kovą. Kalbu ne vien apie lietuvius ar europiečius - taip, visur yra kinomanų, besidominčių kiekvienu Akademijos nariu, tačiau jie sudaro absoliučią mažumą.

Nesvarbu, amerikietis jūs ar lietuvis, Akademija jums aktuali tik dėl Oskarų. Ir Oskarai niekuomet nebuvo "Emmy" ar Auksiniai gaubliai, kur yra balsuojama neaišku už ką. Čia kiekvienas profesionalas yra paskiriamas prie tam tikros kategorijos, kurioje jis nusimano, ir balsuoja už labiausiai ten nusipelniusius kūrinius ar kūrėjus. Akademija savo profesionalumu pasižymėjo visuomet.

Tai sakau todėl, kad rasizmo ar diskriminacijos čia jei ir buvo ar yra, tai labai mažai. Akademijos tuo apkaltinti negalima, tai kodėl mums turi rūpėti kas tokie joje yra? Kas mums iš to? Buvimas Akademijoje nėra didžiausias pasiekimas kino pasaulyje; didžiausias pasiekimas yra laimėti jos suteikiamą Oskarą ir tai nepriklauso nuo to, ar esi Akademijos narys, ar ne.

Šis dalykas gali būti suprantamas kaip kritikų (profesionalių, ne sėdinčių ant sofos ar tokių kaip aš) pamaloninimas, kadangi jie yra vieninteliai žmonės, stebintys rasinę Akademijos sudėtį. Ir net ir jie pastaruoju metu pradėjo šaipytis iš tokių desperatiškų organizacijos mėginimų pataisyti savo tariamai sugadintą reputaciją, todėl jeigu tai yra dalykas, kurio Akademija siekė, pasisekė jai neypatingai.

Bet bent jau 99 procentams mūsų tokie užkulisiai yra neįdomūs. Man yra įdomu vieną vasario ar kovo mėnesio pirmadienį keltis anksti ryte ir apie keturias valandas žiūrėti puikų šou, dalyką, kurį Akademija visuomet sugebėjo surengti. Su Ellen ar su MacFarlane'u, Oskarai žmonėms, kurie yra šios ceremonijos gerbėjai, savo reputacijos nesusigadins niekada.

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą