2013 m. rugpjūčio 27 d., antradienis

Suits. Antras sezonas

Žmogui, kuris dažnai žiūri serialus, nėra geresnio jausmo nei supratimas, kad tavo mėgstamas serialas vis gerėja. Tiesa, žymiai stipresnį įspūdį padaro tie projektai, iš kurių to tikiesi mažiausiai. Žiūrėdamas „The Wire“ ar „Mad Men“ aš žinojau, kad tai yra aukščiausio lygio projektai ir jiems yra tiesiog privaloma savo kokybę kelti kone su kiekviena serija. Žiūrovai tiesiog būna matę aukščiausius šių serialų taškus ir žino, kad jie gali dar geriau.

Tuo tarpu kūriniai, kurie televizijoje kurį laiką jau buvo ir ten niekuo kokybišku nepasižymėjo, yra tiesiog smagus laiko praleidimo būdas, kurio auditorija iš jo nieko stebuklingo nesitiki. Ir, tiesą sakant, daugumai serialų tai patinka, nes kuo mažiau kokybės, tuo didesni reitingai, todėl išlošia visi. Tačiau antruoju sezonu „Suits“ nusprendė, kad jie gali sukurti dramą ir tai jie įgyvendino ganėtinai gerai.

Šiame sezone serialas tarsi transformavosi. „Suits“ pasistengė dar giliau paslėpti procedūrines savo savybes (kas gan nesėkmingai buvo bandyta padaryti jau pirmojo sezono pabaigoje) ir žymiai didesnį dėmesį skirti savo veikėjams ir santykiams tarp jų. Aš negaliu sakyti, kad viskas jiems pasisekė - toli gražu, - tačiau "Suits" nebijojo rizikuoti (ar, kai kuriais atvejais, daryti tai, ko tikisi visi, bet padaryti tai netikėtu būdu) ir tai jiems atsipirko.

Pirmuoju sezonu visi serialai bando bent paviršutiniškai supažindinti žiūrovus su pagrindiniais savo veikėjais ir bent iš dalies parodyti kuria linkme viskas judės toliau. Ir jeigu debiutinis sezonas daugiau ar mažiau buvo skirtas lindimui į Maiko gyvenimą, šįkart didžiąją dalį laiko praleidžiame su Harviu.

Dramine prasme šis sprendimas buvo tikrai sumanus. Kad ir kaip vartytumėte Maiką, jis yra labiau linksmas jaunuolis, kurio istorija nėra jau tokia intriguojanti, o nuo pat pirmųjų serijų buvo aišku, kad Harvis yra žymiai giliau užsisklendęs veikėjas, kas serialams dažnai ir duoda peno. Tiesa, šio veikėjo nagrinėjimas šįkart nelabai nusisekė.

Esmė tame, kad viskas iš pradžių buvo daroma neblogai. Buvo pristatoma nemažai naujų veikėjų iš Harvio praeities, kurie vis atskleisdavo kokią nors jo paslaptį. Bet būtent tai vėliau ir pakišo koją. Scenaristai nebesiėmė galvoti naujų idėjų Harvio istorijai ir darydavo vis tą patį. Vyras ką nors susitinka ar atsimena, bando tai nuslėpti nuo savo bendradarbių ir apsimeta, kad viskas yra gerai, o serijos pabaigoje tarsi jaučia pareigą išsikalbėti ar pratrūkti.

Tai nebuvo visose serijose, kadangi dėmesys nebuvo vien šiam veikėjui (jei taip būtų atsitikę, serialas būtų labai prašovęs), tačiau visuomet, kai centre atsidurdavo Harvis, viskas atrodydavo daugmaž taip pat. Visgi pirmas planas susidėjo ne vien iš Harvio, kas serialo ir nenuskandino.

Šį kartą sezono centre buvo pagrindinis blogietis, kuris pastoviai stengėsi pakenkti „Pearson Hardman“ kolektyvui. Įdomiau yra tai, kad šis blogietis yra vienas šios kompanijos valdytojų - kuriam laikui iš valdžios pasitraukęs Danielis Hardmanas (kurį puikiai suvaidino „Breaking Bad“ pasižymėjęs David Costabile). Šis teigia, kad žmonos mirtis jį pakeitė ir jis nuo šiol bus visai kitoks žmogus. Tiesa ta, kad jis nepasikeitė ir sugebėjo supriešinti savo kompanijos darbuotojus. Tiesioginė šio žmogaus istorija vėlgi nebuvo kažkuo ypatinga - nors ir bandyta lįsti į jo asmeninį gyvenimą ar net užčiuopti kažkokį jame slypintį gerumą, ilgainiui jis tapo visišku kenkėju, o su jo istorija vėliau buvo elgiamasi tiesiog absurdiškai ir jis buvo mėtomas iš vienos vietos į kitą.

Visgi Danielis privertė ekranuose ilgesnį laiką rodytis mažiau matytus veikėjus. Pirmajame sezone tik epizodiškai pasirodydavusi Džesika šįkart ėmėsi rimtesnio vaidmens. Ji stojo už savo pavaldinius, kuriems bandė kenkti Danielis, tačiau kartu su jais ir pykosi. Bet ir šioje vietoje buvo susidurta su labai didele "Suits" problema, matyta daugeliu atvejų. Brendęs Džesikos ir Harvio konfliktas žadėjo nemažai intrigos. Jis būtų išgelbėjęs ir monotonišką Harvio istoriją, ir būtų tapęs šio sezono centru, tačiau pasiekus konflikto piką ši porelę susivienijo bendrai kovai prieš Danielį. Tai tikrai nebuvo įdomu, juolab kad vykstant tai kovai serijos pradžioje į priekį išsiverždavo Hardmanas, o serijos pabaigoje Džesika ir Harvis sugalvodavo genialų planą. Galbūt šia prasme serialas įgavo dar daugiau procedūrinių požymių, nei turėjo anksčiau, ir jie jam tikrai nepadėjo.

Visgi absoliuti sezono pažiba buvo Luisas. Jis netruko tapti mano mėgstamiausiu veikėju jau pirmajame sezone ir buvo aišku, kad potencialo jis turi nemažai ir juo buvo pasinaudota. Sudarius vaizdą, kad jis yra pastumdėlis ir nesugebantis už save pakovoti žmogus, Luisas šiame sezone ėmėsi rimtesnių veiksmų prieš artimiausius žmones. Tai buvo puiki istorija, kurioje buvo aišku, jog Luisas myli „Pearson Hardman“ ir visus jame dirbančius žmones (kad ir kaip jis su jais elgiasi), tačiau kartu supranta, kad ten su juo niekas nesielgia taip, kaip turėtų elgtis, todėl maištavimas nusisekė.

Luiso nebe draugiški santykiai su Harviu, šiokia tokia neapykanta Maiko atžvilgiu dėl to, kad šis naujokas gauna didesnį dėmesį už jį patį bei bandymai susitaikyti su žmonėmis, kuriems jis padarė skriaudas, buvo vienintelis nusisekęs serialo kūrėjų bandymas kiek giliau įlįsti į veikėjų vidų. Luisą vaidinantis Rickas Hoffmanas įrodė, kad gali imtis ir kvailelio, ir rimto vaidmens, kas tokiuose vasariniuose serialuose aktoriams yra būtina.

Kaip ir būdinga panašios struktūros serialams, mažesnių istorijų buvo apstu, bet nei viena jų per daug neišsiskyrė. Maiko paslaptis man vis dar yra labai keistas motyvas, apie kurį tarsi turėtų suktis visas serialo veiksmas, bet jis primenamas tik sezono pradžioje ir pabaigoje, neturint kažkokių rimtesnių pasekmių. Šįkart Maikas apsiribojo keliomis jam skirtomis serijomis (kurių viena buvo dramine prasme labai palanki siekiant parodyti Patricko Adamso talentą), bet pastovus pabrėžimas, kad jis yra naujokas ar myli/nemyli istorija su Reičel nepasirodė kažkuo ypatingi.

Donos ir Harvio santykiai, kuriuos aš vis dar matau kaip bent vieno sezono, jeigu ne viso serialo pagrindine tema, kurį laiką vėl buvo plėtojami labai gerai, tačiau pasibaigus šių veikėjų konfliktams viskas tiesiog per greitai atsistojo į savo vietas.

Būtent taip ir buvo su visu sezonu. Nesu vienintelis, kuris pastebėjo, jog dvi šio sezono pusės skyrėsi nepalyginamai. Pirmosios serijos dramine prasme buvo nuostabios, paruošusios ne tik puikų pagrindą ateinantiems įvykiams, bet ir turėjusios labai gerų „čia ir dabar“ serijų. Tačiau antrojoje dalyje visas šis pranašumas išgaravo, originalumas baigėsi ir nuo tada vos porą serijų galima įvardyti kaip kiek geresnėmis.

Tam daugiausiai įtakos turėjo gan keista serialo struktūra (kuri yra būtina, siekiant bent kiek pakovoti su didžiaisiais kanalais) - pusė sezono pasirodo vasarą, pusė - žiemą, taip išvengiant rudens, kai JAV televizijose vyksta tikri reitingų karai. Visgi žiūrint bendrai, „Suits“ nuo savo debiuto padarė labai didelį žingsnį į priekį ir parodė, kad gali sukurti gerą dramą. Kad ir pusei sezono.

Vertinimas: 6/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą