2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Felina


Tai - šešioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

I did it for me. I liked it. I was good at it. And I was really... I was alive. - Walt

Paskutinės serialų serijos yra menas, kurį, kaip ir daugelį kitų dalykų, populiariu padarė „Sopranai“. Nėra daug žmonių, kurie net jeigu ir nėra matę viso serialo apie Tonį Soprano, nė karto nežiūrėjo žymiosios paskutinės „Sopranų“ scenos. Aš ją prieš žiūrėdamas patį serialą buvau matęs ne vieną kartą vien dėl to, kad ji buvo sukėlusi tiek daug kalbų dėl paskutiniojo savo kadro. Diskusijos apie ją ir toliau netyla, nors dabar aiški dauguma pritaria, kad ją interpretuoti galima tik vienu būdu. Ir tai yra menas: „Sopranai“ buvo serialas apie mafijos vadą prieš ir po šio serialo, ir iš to nebuvo galima išspausti įspūdingos pabaigos, kuri nuostabiai atitiktų pagrindinio veikėjo gyvenimą, kadangi jo mes tiesiog nematėm, todėl pasirinktas drąsus variantas kalbų sukėlimui, kuri veikia iki šiol.

Iš didžiųjų dramų tą patį galima pasakyti ir apie „Mad Men“, ir apie „The Wire“. Tai serialai, kurių pirmasis yra apie jau seniai reklamos agentūroje dirbantį vyrą, antrasis - apie kaip gyvenusią, taip gyvenančią Baltimorės policiją, nusikaltėlius ir apskritai visą miestą. Šie serialai prasidėjo neapibrėžtoje jų veikėjų gyvenimo vietoje, jie taip pat neapibrėžtai ir privalo baigtis.

Žinau, kad jūs čia atėjot pasiskaityti ne apie šiuos serialus, bet jie yra šių dienų televizijos kokybės priežastis. Jie labai dažnai remiasi kartais netgi perspaustu simbolizmu, kuris ilgainiui gali tapti nuspėjamas. Ir šiuo atveju kiekvienas rimtas serialas savo paskutinį sezoną nori sukurti labai panašų į pirmąjį, būtent dėl to paties simbolizmo. Ne tik mėtant frazes, prisimenant scenas ar kuriant analogiškus debiutiniam sezonui įvykius, ką „Breaking Bad“ per šias aštuonias savaites ir darė, bet ir užbaigiant tuo pačiu, kuo ir pradėjo. Šiuo atveju „Breaking Bad“ savo gyvenimą pradėjo tiksliai tuo momentu, kuomet Voltas pirmą kartą nusprendė gaminti savo stebuklingą produktą, todėl serialas neabejotinai turėjo pasibaigti Voltui išsižadėjus šio užsiėmimo. To jis savanoriškai niekada nebūtų atsisakęs, todėl jo mirtis čia buvo tiesiog neišvengiama.

2013 m. rugsėjo 29 d., sekmadienis

Naujųjų 2013/14 m. televizijos sezono serialų apžvalga. Dramos

Šiandien iš ryto bloge pasirodė naujų šio sezono komedijų apžvalga. Dabar atėjo metas tam, kas kasmet yra labai laukiama, nors visi žino, kad nieko naujo pademonstruota nebus. Kalbu apie dramas, kurių dauguma šiais metais ir vėl neišsiskiria, tačiau apie dvi naujienas dabar kalbama žymiai dažniau nei apie kitas. Viena jų gali susieti didžiulę filmų frančizę su televizija, kita gali sukelti revoliuciją tarp kabelinėse rodomų serialų, ir abi jos yra vertos jūsų dėmesio.

Apačioje aprašytų serialų apžvalgos yra mano nuomonė apie tuos serialus po pirmųjų (pilotinių) jų serijų. Pasitaiko atvejų, kai serialai po prastos pradžios perauga į nuostabius projektus, bet tai yra didžiulė retenybė. Apačioje nėra atskleidžiamos svarbiausios šių serialų detalės ar įvykiai, todėl skaityti apžvalgas yra saugu visiems.

Agents of S.H.I.E.L.D. (YouTube, IMDb)
Jeigu prieš šį televizijos sezoną jūs nebūtumėte ėję iš proto dėl „Agents of SHIELD“ (dabar didžiausi nesutarimai tarp JAV TV kritikų kyla dėl to, ar dėti taškus tarp raidžių, ar ne. Aš pastarojoj stovykloj), aš būčiau jūsų nesupratęs. Juk tai MARVEL, padovanoję daugybę komiksų ir, pastaruoju metu, nuostabių ir vienodų superherojų filmų.. Tai Jossas Whedonas, padovanojęs „The Avengers“ filmų gerbėjams ir „Buffy“ su „Firefly“ televizijos maniakams. Tai Clarkas Greggas, vaidinęs nuostabųjį agentą Kolsoną, mirusį „The Avengers“.

Dabar, žinoma, aš jus palaikyčiau protingu žmogumi, nes visgi geriau laukti kažko atsargiai, nei vėliau nusivilti. „Agents of SHIELD“ jokiu būdu nėra nusivylimas, tačiau ne toks dalykas, kurio tikėjausi prieš serialui pasirodant. Josso Whedono pagrindinė stiprybė visuomet buvo puikūs veikėjai nuo pat pradžių, ir paties serialo pagrindinis tikslas yra žmonės, gyvenantys dievų ir superherojų pasaulyje, tačiau iš pirmos serijos tai visai nesijaučia. Pagrinde dėl to, kad ji buvo apie nieką: parodyta daugybė veikėjų, per daug, jei klausit manęs, kurie sudarys serialą, bet nei Kolsonas, nei jo jaunas kolega, nei superherojus netampa centru ir susikoncentravimo stoka čia pakenkia, nors bent jau parodoma, kad tai yra įprasta, ne stebuklingoji pasaulio dalis. Aišku, reference'ų į Niujorko mūšį, kurių Whedonas žadėjo nemėtyti, čia jūs nespėsit skaičiuoti ir suprasit, kad viskas vyksta tame pačiame Thoro ir Hulko pasaulyje, tačiau veikėjai čia kol kas yra tiesiog superherojai be galių (ir su ypatingais bondiškais prietaisais).

Judėti kur serialas tikrai turi, ir jis visą savo strategiją pirmojoje serijoje išaiškina, bet įsivažiavimui prireiks laiko. Nes potencialo čia pilna - stipriausia pilotinės serijos vieta yra superherojus, privalantis tvarkytis su žemiškomis problemomis, kas kartu yra ir daug veiksmo, ir padorios dramos. Bet mini superherojų filmo, nustebinančio kas savaitę, čia nesitikėkit. Ne vien dėl to, kad efektai čia nors ir minimalūs, bet vis tiek tragiški. Pirmojoje serijoje serialas su Kolsono stebuklingu prisikėlimu susitvarko logiškai, bet tokiu būdu, kad tai netaptų pagrindiniu serialo aspektu ir didesnis dėmesys būtų skiriamas veikėjams. Whedono serialams dažnai prireikia laiko ir įsivažiuoti galima tikėtis, kad šiam įsivažiavus viskas susitvarkys, tačiau kol kas „Agents of SHIELD“ yra tiesiog serialas, besimaitinantis iš didžiųjų filmų auditorijos ir linksmomis frazėmis po rimtų kalbų bandantis įrodyti, kad jeigu jis ir surimtės, žiūrovai pabėgti neturėtų. 6/10

Naujųjų 2013/14 m. televizijos sezono serialų apžvalga. Komedijos


Prieš kelias savaites kalbėjau apie būsimuosius keturių didžiųjų JAV kanalų - ABC, CBS, FOX ir NBC - sezonus ir apie tai, kokias naujienas jie gali būti mums paruošę. Televizijos sezonas jau prasidėjo, todėl atėjo laikas įvertinti tai, ką, sprendžiant iš pirmųjų serijų, jie mums iš tikrųjų paruošė. Įrašas apie dramas pasirodys kiek vėliau, tuo tarpu šiame straipsnyje aš apžvelgiu naująsias sezono komedijas.

Apačioje aprašytų serialų apžvalgos yra mano nuomonė apie tuos serialus po pirmųjų (pilotinių) jų serijų. Pasitaiko atvejų, kai serialai po prastos pradžios perauga į nuostabius projektus, bet tai yra didžiulė retenybė. Apačioje nėra atskleidžiamos svarbiausios šių serialų detalės ar įvykiai, todėl skaityti apžvalgas yra saugu visiems.

Back in the Game (YouTube, IMDb)
Jūs pabandykit sugalvoti didesnę klišę JAV kino pasaulyje nei sporto underdogai, ir aš jums statau virtualaus alaus. Tai jokiu būdu nėra tema, kuri būna prastai ar neįdomiai pateikiama 100 procentų, bet 99-iais - tikrai taip (į tą vieną procentą galėčiau įrašyti „Friday Night Lights“, apie kurį pasišnekėsim gana greitai). „Back in the Game“ drąsiai patenka į tą daugumą, bet gal ne taip beviltiškai.

Sakau gal, nes neįsivaizduoju, geras tai serialas ar ne. Kad jis yra ir bus nuspėjamas - faktas. Kiekvienos pradėtos mažos istorijos baigtį pirmojoje serijoje galima atspėti vos tik jai prasidėjus ir jokių staigmenų nebuvo. Bet serialas įprasta nevykėlių beisbolininkų komanda pavertė pradinukus, iš kurių ir šiaip negalima tikėtis kažkokių pergalių, ir tie vaikai tapo neabejotinai linksmiausia pirmosios serijos dalimi, kad ir kaip nuvalkiota būtų juoktis iš mažų vaikų pasaulio supratimo.

„Back in the Game“ pabando būti ir draminiu serialu ta prasme, kad yra nagrinėjami seno tėvo ir dukros santykiai, bet šioje vietoje yra stipriai suklumpama. Tėvas tampa stereotipiniu, prieš moteris ir kitataučius nusiteikusiu niurgzliu, vėliau atseit suminkštėjančiu dėl dukros, bet jau aišku, kokiu keliu šis vyras eis. Pilotinėje serijoje yra kelios šypsenos vertos akimirkos, kylančios iš tokių vietų, iš kurių jos gali kilti kiekvieną savaitę, santykiai tarp veikėjų, nors ir labai banguoti, yra pakankamai šilti, todėl kaip vakaro praleidimas visai šeimai tai tikrai gali sueiti. 5/10

2013 m. rugsėjo 28 d., šeštadienis

Dingę. Trečias sezonas. Šešta serija

'I need to get the hell off this island.' - Jack

Viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių aš labiau vertinu serialų žiūrėjimą po seriją per savaitę (kitaip sakant, žiūrėjimą realiu laiku) nei penkių sezonų suvalgymą per kelias bemieges dienas (nepaisant to, kad ir aš pats tai darau), yra tai, kad žiūrint su pertraukomis, galima geriau pajausti serialo nuotaiką. Idealus variantas yra serijos žiūrėjimas tuomet, kada ji originaliai išeina, nes tuomet galima apsvarstyti kiek dar liko iki serialo sezono pabaigos ir ar tempas nėra per didelis/mažas.

Nors dabar didelių pertraukų tarp serijų pasitaiko vis mažiau, anksčiau jos būdavo gana dažnos. "Dingę" buvo vienas tų serialų, kurie savo sezonus padalindavo į kelias dalis, kurias skirdavo bent kelios savaitės ar mėnesiai (dabar žymiausias tai darantis serialas yra "The Walking Dead"). Ši serija, pavadinimu "I Do", veikia kaip pirmosios trečiojo sezono dalies finalas, ir žiūrint šias serijas iš lėto, tai tikrai jaučiasi.

Ar įsivaizduojat situaciją, kai jūs savaitgalį nusprendžiant praleisti bežiūrint visą šį sezoną? Jūs atsisėdat prieš televizorių ir nuo ryto iki vakaro žiūrit šias serijas kaip ilgą filmą, žinodami, kad bet koks kabliukas jums bus atskleistas už kelių minučių.

Dabar įsivaizduokit situaciją, kad jūs esat žiūrovas 2006 metais, ir jūs pamatot šią seriją. Seriją, kurios intriga užkelta gal ir nelabai pagrįstai, bet tokia, kuri gali padaryti įtaką sezonui ar net visam serialui. Ir po to turit laukti 13 savaičių, kad pamatytumėt, kaip viskas išsisprendžia. Bet kentėjo visi, ir kentėti buvo verta. Aš kentėsiu tik kelias dienas, nors ir žinau, kaip viskas baigsis.

2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Telemano savaitė #44


Breaking Bad. 5 sezonas. 15 serija. Granite State
Jau žinau, kad prieš mane dabar atsisuks televizijos dievai, nes šios savaitės serijoje aš nesugebėjau įžvelgti įprasto tobulumo. Turbūt todėl, kad kaip atskiras darinys serija ideali ir nebuvo, tačiau ji vis tiek buvo geriau už bet ką šią savaitę. Juolab kad „Granite State“ atskleidė svarbiausią vieno veikėjo savybę, ir tai padarė nuostabiu būdu. Lygiai taip pat ji veikė ir kaip nepriekaištinga priešpaskutinė serialo serija, daugeliu atveju tampančia sunkiausia serialo valanda kūrėjams, todėl jokio blogumo čia tikrai nėra. 8/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 3 serija. Acres of Diamonds
Na va, sakiau, kad viskas po truputį pradės judėti į savo vietas. Ką šis sezonas kol kas kuria yra veikėjų pastatymas į jiems neįprastas pozicijas, kuriose jie, panašu, nepritaps ir privalės grįžti prie senų įpročių, bet to pateikimas nėra toks banalus. Pavyzdžiui, Ričardo pasitraukimas turėjo reikšti ramaus gyvenimo pradžią, ir net atsiradus užpuolikams jis laikosi tų sau duotų ramumo pažadų, kas parodo, kad šis žmogus situacijos adekvačiai vertinti nelabai sugeba ir privalo grįžti į sau įprastą aplinką. Po Nakio man tai buvo įdomiausia, nors ir itin trumpa istorija, kadangi tos visos taikos ar karo sutartys man kol kas yra panašios į „Išlikimą“, bet jų esmė man dar visai nėra aiški.

Tačiau serijos pažiba tikrai yra Nakio kelionė. Veikiausiai pasiskolinta iš „Mad Men“, ji nuveža Nakį pas visiškus nepažįstamus, ir būtent to prireikia, kad šis žmogus atsivertų. Jūs pabandykit atsimint, kada paskutinį kartą Nakis atskleidė savo praeitį ar netgi tuos pačius jausmus, ir jūs suprasit, kad tai buvo labai seniai. Ši kelionė, nors ir prasidėjusi dėl lygiai taip pat sumaniai įgyvendintų verslo reikalų, buvo didžiausias Nakio kaip veikėjo plėtojimas nuo bandymo atsigauti po Džimio nužudymo, ir tokį lėtą serialą už šį sprendimą galima tik pagirti. 8/10

2013 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis

„Under the Dome“: nes žmonių paslaptys visada yra įdomiau už paslaptingą kupolą

Kad ir kokiame pasaulio kampe bebūtumėte, vasaros televizija jums visada bus blogio sinonimas. Taip, tai yra pirmojo pasaulio problemos, bet kokios jos baisios. Žmonėms, kurie neturi jokios savigarbos ir vasarą leidžia prie televizoriaus, televizija dar drįsta įkišti senus pakartojimus ar itin prastas naujienas, kurias žiūrėti yra neįmanoma? Pasibaisėtina.

Bet čia išlenda JAV televizija CBS, pasižyminti tuo, jog yra atradusi stebuklingą formulę, kurią pasitelkus gali žiūrovus priversti žiūrėti bet ką. Net ir vasarinę televiziją. Paskutinis šios formulės panaudojimo pavyzdys yra serialas „Under the Dome“, savo premjeros metu prie ekranų sukvietęs didžiausią vasaros auditoriją nuo 1992 metų. Tokie pradiniai skaičiai stebinti neturėtų, nes žmonės dar nežinojo, kur papuolė (nors, sprendžiant iš reitingų, jie to nesuprato iki sezono galo). Tarp šių žmonių galit įrašyti ir mane. Nemeluosiu, nesu skaitęs nei vieno Stepheno Kingo kūrinio, tačiau žmogaus nepriekaištinga reputacija ir filmų bei serialų ekranizacijos, nors dauguma jų ir itin ypatingos, mane vertė tikėtis kažko tamsaus ir nebūdingo vasarai.

Serialo aprašymas tikrai suintriguotų kiekvieną. Tarsi iš „Simpsonų filmo“ pasiskolinta idėja miestelį uždaryti po milžinišku kupolu (Stepheno Kingo „Under the Dome“ buvo parašytas po „Simpsonų“ filmo, bet rašytojas įrodė, jog ši idėja yra jo paties sugalvota, todėl no hard feelings) leidžia tikėtis, kad tai bus mokslinė fantastika pilnu pajėgumu. Maža bendruomenė, priversta tvarkytis su mistine kupolo prigimtimi, bandymu pragyventi iš mažo likusių resursų skaičiaus ir išlaikyti sveiką protą iškart žada kažką neįprasto ir netikėto iš šio žanro.

Tokias mintis greitai išvaiko kiekvienos serijos pradžioje rodomas intro, kuriame graudžiu balsu kalba moteris, besiskundžianti, jog ant Chester's Mill miestelio nusileido kupolas ir kad didžiausia šių žmonių problema yra tai, jog jų paslaptys nebėra saugios. Taip, nebijoma mirties ar išprotėjimo, bet bijoma, kad bus atskleistos paslaptys.

2013 m. rugsėjo 25 d., trečiadienis

Dingę. Trečias sezonas. Penkta serija


'You speak to me as if I were your brother!' - Yemi

"Dingusių" mirtys visuomet privalėjo daryti kokią nors įtaką; ar ta įtaka bus pačiam serialui, ar žiūrovams, kažką prieš iškeliaudamas veikėjas padaryti privalo. Taip, tokią funkciją mirtis atlieka kone visuose serialuose, bet šis man visada buvo kažkuo kitoks. Čia scenaristai per daug nesistengdavo nužudyti veikėjus tuomet, kai jų istorija išsisemia ir jie jau pasidaro neįdomūs (nes veikėjų čia yra daug, ir istoriją paskirstyti tarp jų nėra sunku), tai dažniausiai buvo daroma ir ne dėl pašalinių priežasčių. Tiesa, pastaruoju atveju gali būti kiek kitaip.

Antrajame sezone Anos Liusijos ir Libės nužudymas buvo viena labiausiai šokiruojančių scenų seriale, bet kad ir kaip "Dingusių" kūrėjai gintųsi, šių veikėjų nužudymas nebuvo vien tam, kad serialas pradėtų kelionę pas Kitus. Aktorės Michelle Rodriguez ir Cynthia Watros Havajuose buvo pagautos neblaivios vairuojančios savo automobilius, ir nors ši teorija nėra oficialiai patvirtinta, bet serialo kūrėjai dėl prasto piaro nusprendė aktores numarinti.

Panašiai, tačiau savo noru, iš serialo pasitraukė ir Adewale Akinnuoye-Agbaje, ir aš neįsivaizduoju kuriuo vardu jį šaukia jo pažįstami. Jam Havajų aplinka sukėlė depresiją ir jis pareiškė, kad seriale būti daugiau nebegali. Kūrėjai laiko turėjo nelabai daug, ir iš šio veikėjo išėjimo išspaudė viską, ką galėjo. Ir būtent taip galima apibūdinti visą seriją (laikykit tai spoileriu, bet Eko seriale daugiau nepasirodė jokiu pavidalu, kas tikrai nėra faina).

Jau tapo šiokia tokia tradicija prieš mirštant kuriam nors veikėjui parodyti tokią jo priešistorę, kurioje yra parodomi rizikingiausi veikėjų priimti sprendimai. Taip buvo su Šenon, taip buvo su Ana Liusija, taip yra su Eko, kurio praeitis šiuo atveju man įspūdžio visiškai nepadarė.

2013 m. rugsėjo 24 d., antradienis

Justified. Antras sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios antrojo "Justified" sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Geriausi serialai visuomet buvo tie, kurie savo idėja ar istorija būdavo itin originalūs. Jie išsiskiria dėl to, kad jie turi pagrindinį bruožą, kuris yra nematytas kituose serialuose, bet juose šis bruožas yra nuostabiai ištobulintas ir visų mėgstamas. "The Wire" savo istoriją pasakojo kaip knygą, susidedančią iš daugelio mažų skyrių ir galiausiai pasibaigiančią jiems visiems suėjus į vieną krūvą. "Sopranai" pristatė vieną pirmųjų antiherojų televizijoje ir privertė žiūrovus jį pamėgti. "Breaking Bad" sukūrė niekam nematytą ir itin originalią istoriją, kuri ir vežė viską į priekį. "Mad Men" yra pats kruopščiausias kūrinys, kurio veiksmas vyksta praeityje, ir tai suteikia visai kitokį požiūrį į mums jau įprastus dalykus.

Kalbant apie "Justified", mane jau pirmajame sezone šokiravo vienas dalykas. Aš iš visų jėgų stengiausi atrasti bruožą, kurį turi šis serialas ir neturi joks kitas. Bent jau po dviejų sezonų galiu daryti išvadą, jog tokio dalyko tiesiog nėra, ir būtent čia slypi "Justified" sėkmė. Šis serialas paima daugelį jau matytų triukų, juos sumeta į vieną krūvą, atranda tarp jų kokią nors sąsają ir link jos stumia visą veiksmą. Negalima pasakyti, kad toks būdas nėra nematytas ar netikėtas, tačiau tai, kokiu lygiu jis yra įgyvendinamas, padaro "Justified" vienu geriausių ir kone labiausiai neteisingai nuvertinamu serialu dabartinėje televizijoje, kuris yra nepanašus į nieką kitą būtent dėl savo neoriginalumo.

Ir visgi jeigu tektų sulyginti "Justified" su kokiu nors serialu, tai veikiausiai būtų "Breaking Bad". Ne dėl kokio nors veikėjo ar detalės kuriame nors sezone, bet dėl bendros serialo atmosferos. Žiūrėdamas "Breaking Bad" aš visada stebiuosi serialo lengvumu. Ten yra daugybė sunkių psichologinių scenų, tačiau jos yra pateikiamos lengvai ir visiems suprantamai, dialogai ten yra ir linksmi, ir rimti vienu metu, todėl be nežmoniško susikaupimo ten išeina toks pats rezultatas kaip ir per "The Wire" ar "Sopranus". "Justified" žiūrisi lygiai taip pat lengvai, o antrajame sezone apsiėmęs dar daugiau tradicinių motyvų, serialas tapo dar stipresnis.

2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Granite State


Tai - penkioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

Things happened that I never intended. - Walt

Ne be reikalo yra pastoviai šnekama, jog antrieji dažnai būna pamirštami ar nepelnytai nuvertinami. Antras Mėnulyje nusileidęs žmogus - Bazas Oldrinas - yra atsimenamas labai retai, nes jis ant paviršiaus žengė po Armstrongo, o jį juk žinot visi. Vakar dienos rungtynės tarp Lietuvos ir Prancūzijos toli gražu nėra tragedija ar dalykas, dėl kurio nuo rinktinės sugebėtų nusisukti jos fanai (rašau šią apžvalgą kartu žiūrėdamas krepšininkų sutikimą, ir suprantu, jog nuo šių žmonių gerbėjai nenusisuks niekada), bet čempionatas buvo baigtas ne pergale, antroje vietoje, ir ji nebus atsimenama taip, kaip 2007 metų bronza (neužsipulkit: kiek iš jūsų pagalvoja apie 1995 metų sidabrą, kuris faktiškai turėjo būti auksas?).

Antros serijos serialuose man kuo toliau, tuo labiau taipogi man tampa žymiai svarbesnės nei pirmosios. Įprastai kalbant, pilotinė serija dažnai būna kūrinys, kuris yra sukurtas parodyti tai, kuo serialas gali tapti ir nedvejodamas meta visus kozirius į priekį. Antroji serija privalo drastiškai ir labai nesmagiai numušti tempą tam, kad parodytų, kokiu keliu link tokių nuostabių įvykių būtų einama. Tai yra menas, kuriuo yra pradedama ilga istorija ir kurią šioje vietoje reikia kruopščiai apgalvoti.

Bet serialui pasibaigus, dažniausiai yra prisimenama jo pabaiga. Tai yra valanda, kuri skiriama visų istorijų užbaigimui ir atsisveikinimui su veikėjais, ir apie ją mes kitą savaitę turėsim visą pasaulio laiką pakalbėti, tačiau čia apie antruosius. Šiuo atveju - antruosius nuo galo. Angliškai penultimate vadinamos serijos privalo viską sustatyti į vietas paskutiniam pasispardymui, ir tai yra ypatingai sunku, nesvarbu, kiek kartų tai jau yra matyta ir daryta. Naujausias pavyzdys: priešpaskutinė „Breaking Bad“ serija „Granite State“.

2013 m. rugsėjo 21 d., šeštadienis

Dingę. Trečias sezonas. Ketvirta serija

'I just wanted you to know there's nowhere to run.' - Ben

Nežiūrėkit į tai, kaip į gyrimąsi savimi (nors iš dalies tai turbūt yra tiesa), bet man patinka argumentuoti. Aš tai toli gražu darau ne visada ir aš nesu iš tų, kurie galvoja, jog kiekviena nuomonė turi būti tvirtai pagrįsta, tačiau kai tai padarau, apima kažkoks didvyriškumo jausmas. Noriu tikėti, jog aš nesu toks vienas, bet jeigu taip ir būtų, nieko blogo tame nematau.

Žmogui, kritikuojančiam kitų kūrinius, argumentavimas privalo būti viena pagrindinių savybių, nes antraip tai galiausiai liks tik tavo nuomonė, o, pripažinkim, kiekvienas ją turim, tad tai nebūtų kažkas ypatingo. Bet kai žmogus žino, kas yra blogai, bet nežino kaip tą dalyką ištaisyti, tuomet atvejis yra sunkesnis. Ir man jau kelintą kartą nuskyla: atsakymas yra pateikiamas paties kūrinio. Jei vis dar nesuprantat link ko einu, tai primenu, kad nuo pat antrojo sezono veikėjų praeities scenos buvo kone išskirtinai bereikšmės ir nedarydavusios jokios rimtesnės įtakos serialui, bet šitos problemos sprendimą man pačiam išmąstyti buvo tiesiog sunku. Sprendimas: ši serija, pavadinimu "Every Man for Himself".

Turbūt didžiausiu pakartotinės peržiūros atradimu aš galėčiau pavadinti Sojerį. Paviršutiniškam lygyje, jo serijos man anksčiau nekeldavo didelio susidomėjimo, tačiau dabar, nors ir visos jos yra kažkokio lygio apgavystės, man jos atrodo išskirtinai stiprios. Žvelgiant giliau, bent jau iki šio taško sunku būtų atrasti veikėją, kuris būtų toks įdomus savo dramine puse, ir ne vien todėl, kad jo istorija yra vežama atskleidžiamų paslapčių.

Ir tas atsakymas į praeities scenų prastumo klausimą mano paties jau yra minėtas ne kartą, bet turbūt prireikė puikaus jo įgyvendinimo, kad sugebėtų įrodyti, jog tai gali būti tinkamas sprendimas. Tai yra ne tiek praeities ir dabarties siejimas, kiek vienas kito papildymas. Leiskit paaiškinti.

2013 m. rugsėjo 20 d., penktadienis

Telemano savaitė #43


Breaking Bad. 5 sezonas. 14 serija. Ozymandias
Vieni tai vadina geriausia „Breaking Bad“ serija. Kiti sako, jog tai yra vienas didžiausių pasiekimų televizijoje. Treti vos ne visą savaitę bando paaiškinti vieną pokalbį tokiu pat būdu, kaip kad yra aiškinama paskutinė „Sopranų“ scena. Ir su šia serija jūs turit įrodymą, kad „Breaking Bad“ tikrai yra tarp geriausiųjų, nes liko dar dvi savaitės, o jau yra bandoma narplioti vieną sceną po kaulelį, pripažinimas, kurio sulaukia labai nedaug serialų. Savo apžvalgoje aš pripažįstu, jog tas pokalbis yra turbūt geriausia, ką aš esu matęs televizijoje, o jūs mane pažįstat - aš juk nemeluoju. 10/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 2 serija. Resignation
„Boardwalk Empire“ yra vienas tų serialų, kuomet aš džiaugiuosi darydamas pilnų sezonų apžvalgas. Jis susideda iš daug mažų detalių, kurių reikšmė paaiškėja negreitai, todėl matyti visumą visuomet yra labai svarbu. Tačiau šiame sezone ta visuma man atrodo labai nereali. Kad ir kokios smulkmenos anksčiau buvo reikšmingos, dabar jos yra žymiai mažesnės ir labai besiskiriančios viena nuo kitos.

Visos tokios istorijos gali susisieti, bet tam reikės labai daug laiko, kad jos nesijaustų pritemptos viena prie kitos. Nakio ir Čalkio bendros problemos turėtų būti kol kas rimčiausios, nes didžiojo blogiečio pristatymo dar nesulaukėme, tačiau jos egzistuoja tarsi visai kitame pasaulyje nei individualios šių veikėjų siužeto linijos. Čalkio susitikimas su Narcizu buvo stipriausia serijos vieta, ir vaidybos, ir dialogų reikšmės prasme, kas priminė, dėl ko man šis serialas taip patinka; Nakio ir Edžio santykiai man visuomet buvo neišžvalgyta teritorija, ir su trupučio humoro ji taipogi veikė puikiai, bet tai nėra tokios istorijos, kurios veiktų ar istorijos, ar veikėjų plėtojimo atžvilgiu.

Tiesa, pirmosios serijos gali pažadėti bent tai, jog šis sezonas bus labiau susikoncentravęs į veiksmą, ar bent jau jo sinonimą. Van Aldeno ir Al Kaponės duetas gali taip pat sėkmingai veikti ir kaip apjungianti istorija, ir kaip draminė linija, kas sėkmingai pademonstruota šią savaitę, todėl tai gali tapti viena sėkmingesnių „Boardwalk Empire“ kombinacijų. Tą patį galima pasakyti ir apie pasirodžiusį Edgarą Huverį, kurį - yay - net ir aš žinau, todėl serialo žaidimas su istorija vėl gali tapti pagrindine tema. „Boardwalk Empire“, panašiai kaip ir GoT, privalo skirti dvi ar tris serijas vien paprastam ir pakankamai neįdomiam įsivažiavimui, bet kol kas sezono kontūrai atrodo tikrai neblogai. 7/10

2013 m. rugsėjo 19 d., ketvirtadienis

JAV TV 2013/14. NBC: didžiausios pastangos, bet niekam nerūpi


JAV televizijoje labiausiai man gaila NBC kanalo. Bandau galvoti protu, jog gailėtis tikrai neturėčiau, tačiau nesiseka. Nes galvojant logiškai, NBC iš keturių didžiųjų kanalų pasižymi didžiausia kokybe savuose serialuose. Yra mažai žmonių, kurie pasakys ką nors blogo prieš „Parks and Recreation“, „Community“ ar „Hannibal“, o tarp kitų serialų taipogi nėra tokių, kurie sugebėtų sukelti pasipiktinimą apverktina jų kokybe, past and present (išskyrus „Revolution“). Ką jau kalbėti apie legendinę „Must See TV“ naktį, kurioje savu laiku pasirodė „The Cosby Show“, „Cheers“, „Seinfeld“, „Frasier“, „Scrubs“, „Will and Grace“ ir, be abejo, „Friends“.

Ir visgi NBC pasižymi tuo, kad reitingai šio kanalo vadovams yra svarbiausias dalykas. Žmonės lažinasi po kiek serijų NBC atšauks tam tikrą serialą ir tai jau yra tapę kasdienybe. Jūs tuo galėjot įsitikinti, kuomet NBC šiemet visiems kankino nervus su „Hannibal“ atnaujinimu.

Todėl įsitvirtinti šiame kanale šansą turi tik du dalykai: realybės šou ir NFL, sezono metu sutraukiantis prie ekranų dešimtis milijonų žmonių. Tuomet NBC gali pasigirti stebuklinga naktimi kartą per savaitę, o vėliau ir vėl lįsti į šešėlį. Ir kartu kasmet atšaukti visą krūvą serialų bei sukurti dar daugiau naujų tikintis, jog bent vienas jų prilips. Šie metai nėra išimtis.

Laukiamiausia naujiena

The Michael J. Fox Show (nuo rugsėjo 26 d., ketvirtadieniais, YouTube, IMDb)
Aš nesu toks didelis „Back to the Future“ gerbėjas koks galėčiau būti, bet Foxą aš gerbiu ne vien dėl jo legendinio pasirodymo, o tiesiog kaip aktorių. Aš negaliu nepasižiūrėjęs pasakyti visų filmų ar serialų, kuriuose šis žmogus yra vaidinęs, bet jau nuo vaikystės pamenu, jog jo pasirodymai visuomet būdavo linksmi ir netikėti, o tai mano akyse visada buvo pasiekimas.

Ką aš vertinu dar labiau nei šį žmogų yra sugebėjimas linksmai pažiūrėti į labai rimtus dalykus. Šioje vietoje slypi labai neryški riba tarp žiaurios beskonybės (a.k.a. „Dads“) ir subtiliai pateikto humoro, į ką ir taiko „Michael J. Fox Show“. Tai nėra biografija, tačiau tai yra serialas, kuriame pagrindinis veikėjas taipogi tvarkosi su Parkinsono liga ir bando grįžti į darbą ir šiaip mėgautis normaliu gyvenimu, todėl tokiu būdu jūs galite palaikyti šitai biografija ir aš nesupyksiu.

2013 m. rugsėjo 18 d., trečiadienis

2013 m. Emmy apdovanojimų prognozės

„Emmy“ apdovanojimai yra viena iš sunkiausiai paaiškinamų apdovanojimų ceremonijų, kadangi čia balsuotojai labiau vaikosi populiarumo, o ne kokybės, o kartais būna visai atvirkščiai. Todėl taip užtikrintai aš jums ir pristatau šį sekmadienį vyksiančios 65-osios „Emmy“ apdovanojimų ceremonijos prognozes. Jomis toli gražu nepasitikėkit - nenustebsiu, jei neatspėsiu nei vienos kategorijos, - tačiau kiekvieną savo pasirinkimą paaiškinsiu per kokybės ir balsuotojų logikos prizmę, todėl kai kur turiu galimybę pataikyti. Nors mano pagarbą „Emmy“ yra praradę jau seniai ir ceremoniją galima iškęsti tik dėka kasmet pateikiamo puikaus šou (kurį šiemet NPH tikrai užkurs).

Paryškinti yra mano prognozuojami nugalėtojai, girtu šriftu parašytieji - galimi konkurentai.

Geriausias serialas (drama)

Mad Men
Homeland
Breaking Bad
Downton Abbey
House of Cards
Game of Thrones

Šią kategoriją ir dar keletą kitų geriausia daryti atmetimo principu ir bandant galvoti taip, kaip galvoja „Emmy“ balsuotojas, kas yra praktiškai neįmanoma, bet bandyti reikia. Remiantis istorija ir sveiku protu, „Game of Thrones“ šansų neturi: „Emmy“ nėra ir niekada nebuvo ta ceremonija, kuri pripažintų fantastikos buvimą televizijoje. Su „Downton Abbey“ ta pati istorija - serialas tarp geriausiųjų nežinia dėl ko įtraukiamas tradiciškai, taip neleisdamas čia patekti to tikrai vertiems kūriniams

Likę keturi turi visiškai vienodas galimybes. „Mad Men“ pergalių serija buvo nutraukta tik pernai, ir pagal kokybę tai buvo teisinga, bet meilės šiam serialui yra likę. „Homeland“ antras sezonas buvo nepalyginamai prastesnis nei pirmas, tačiau inercija šiems rinkėjams nėra svetima. „Breaking Bad“, be jokios abejonės, yra labiausiai vertas šios statulėlės, net jeigu ir apdovanojamos praėjusių metų serijos. Dėl šio serialo pergalės visiškai neabejoju, nes prie to prisidės ir kokybė, ir dabar einantis paskutinis sezonas, nes „Emmy“ mėgsta būti populiarūs. Dėl to vienintelis priešininkas šiam serialui gali būti „House of Cards“, kurio lygis yra nepalyginamai žemesnis, tačiau kalbų daug ir toks sprendimas pasirodytų labai modernus, nors aš šiuos balsuotojus dėl tokio pasirinkimo užmėtyčiau akmenimis. Nuvažiuočiau ir užmėtyčiau.

Dingę. Trečias sezonas. Trečia serija

'You have to clean up your own mess' - Boone

"Dingę", kurdami veikėjų praeities scenas, be žiūrovams skirtų siurprizų dažniausiai siekdavo ir pabrėžti konkrečias veikėjų charakterio savybes. Kartais tai daroma siekiant parodyti jų nepastovumą, bet dažniausiai yra siekiama išryškinti vieną bruožą, dėl kurio veikėjo gyvenimas sugriuvo ir dėl ko jis yra toks, koks yra saloje. Kitaip tariant, tos praeities scenos kiekvienam veikėjui siekia pabrėžti vis tą pačią savybę tik per kitokią aplinką. Ir pirmus sezonus (arba net iki antrojo sezono vidurio) su tuo buvo galima susitaikyti, tačiau dabar, veikiausiai ne pagal kūrėjų norus, pradeda ryškėti viena veikėjų savybė, kuria pasižymi praktiškai visi: jie yra kvaili ir nesimoko iš savo klaidų.

Kol nepradėjau aiškinti teiginio, dėl kurio gali pasirodyti, jog aš šio serialo nebemėgstu (atsiminkit: kad ir kaip aš "Dingusius" sudirbsiu, kritikuosiu ir grasinsiu, jis man visada bus mylimiausias serialas), noriu atkreipti dėmesį į serijos ir sezono pradžios struktūrą. Kuri, pripažinkim, vėl kopijuoja antrąjį sezoną. Tik šiuo atveju tai ir vėl yra ne į naudą. Šioms serijoms būtų labai tikę rodyti scenas ir vienoje, ir kitoje salos pusėje, kuomet veiksmas būtų pasiskirstęs gana neblogai, tuo tarpu čia kol kas serijos kenčia nuo ištęsimo ir tai tikrai ne į naudą.

Grįžtant prie veikėjų kvailumo, tokį dalyką galima išmąstyti netgi galvojant teoriškai ir nemačius šio reiškinio pavyzdžių. Juk jeigu pastoviai yra bandoma parodyti pažeidžiamiausią veikėjo vietą, labai logiška yra galvoti, kad jis jos tiesiog netobulina. Tokios mintys mane lanko jau seniai, tačiau su Loku, kurio pagrindinė silpnybė yra viena aiškiausių, ši problema pasirodė visu gražumu.

2013 m. rugsėjo 17 d., antradienis

„Justified“: įrodymas, jog paprastumas seriale yra svarbiausia

Tai yra bendra serialo ir pirmojo jo sezono apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Justified" serijos.

Prieš kelias savaites rašiau apie "Suits" - labai vidutiniško lygio serialą, skirtą grynai pramogai ir per daug nesistengiantį plėtoti savo draminę pusę. Pirmajame to serialo sezone stebėjau man pačiam nelabai matytą procesą, kuris paliko gana dviprasmišką įspūdį. Ilgą laiką "Suits" praleido mėtydamiesi tarp procedūriniams ir visada į priekį keliaujantiems serialams būdingų bruožų, tik į sezono pabaigą atrasdami tinkamą jų balansą.

Aš jokiu būdu nelyginu "Suits" ir serialo, apie kurį kalbėsiu šioje apžvalgoje - "Justified" - kokybės. Tačiau aspektu, kurį apibūdinau pradžioje, šie du projektai yra labai panašūs. "Justified" visą savo pirmąjį sezoną praleidžia rinkdamasis tarp procedūrinio tipo bylų, trunkančių vieną seriją ir neturinčių jokios įtakos ateičiai, bei ilgos istorijos pasakojimo, kuris ir yra būdingas visiems geriausiems serialams. Tačiau kas vienam serialui yra pražūtis, tas "Justified" padaro tokiu unikaliu projektu šių dienų televizijoje.

Serialas yra sukurtas pagal kelis legendinio neseniai mirusio rašytojo Elmore'o Leonardo kūrinius. Kadangi man su knygomis yra labai prastai, aš šio rašytojo iki šiol nebuvau girdėjęs, bet jeigu jums tai padeda, tarp jo kūrinių ekranizacijų yra ir garsieji filmai "3:10 to Yuma", "Out of Sight" ir daugelis kitų.

Tuo tarpu "Justified" centre atsiduria JAV maršalas Reilanas Givensas, kuris yra perkeliamas dirbti į savo gimtąjį miestą Kentukio valstijoje. Be abejo, kaip ir su dauguma tokių atvejų, grįžimas ten, kur užaugai, visuomet reiškia ir tai, jog praeitis vienokiu ar kitokiu būdu pas tave sugrįš.

Visų pirma, aš visada labai skeptiškai žiūriu į tokius pasakymus, kad aktorius tiesiog tobulai atitiko veikėją (ar atvirkščiai), nes tokių atvejų aš tikrai nesu matęs daug. Geriausias pavyzdys man iki šiol buvo, kad ir kaip banaliai jums tai skambės, Robertas Downey Jr. iš "Iron Man", kuris tame filme tiesiog smaginasi. Bet dabar tokią nuomone man gali tekti permąstyti. Timothy Olyphantas, išgarsėjęs "Deadwood", kaip Reilanas yra tiesiog nepakartojamas.

2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Ozymandias


Tai - keturioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

We’re a family! - Walt


Televizijos apžvalgomis aš labai susidomėjau dėl to, kad jų pagrindinė užduotis, skirtingai nuo filmų apžvalgų, yra analizuoti tuos įvykius, kuriuos žiūrovai matė, o ne labai abstrakčiai kalbėti apie gerą/blogą veikėjo ar kūrėjo sprendimą. Tokia analizė, kurioje yra pasitelkiamos temos iš įvairiausių sričių, man atrodė itin platus ir įdomus dalykas, todėl beveik prieš metus aš sugalvojau tai bent jau pabandyti.

Ir mano pirmas rimtas bandymas daryti tokias serijų apžvalgas yra būtent šis „Breaking Bad“ sezonas („Dingusių“ apžvalgos veikia labiau mistikos, o ne dramos aptarimo prasme). Jam aš norėjau būti pasiruošęs. Laiko dar kartą peržiūrėti visą serialą neturėjau, tačiau skaičiau visus interviu, teorijas, pamąstymus ir šiaip daug ką.

Tačiau protingiausiai pasijaučiau, kai pradėjau nagrinėti serijų pavadinimus. O, galvoju, čia bus kabliukas, kažkas tuose žodžiuose bus apie seriją ar net visą sezoną. Ir ką jūs galvojat - priėjau prie pavadinimo „Ozymandias“, kuris yra pasiskolintas iš to paties pavadinimo soneto, parašyto Percy Bysshe Shelley. Tai kūrinys apie neišvengiamą imperijų ir jų lyderių žlugimą, ir aš pasijaučiau protingas. Va, Volto imperija žlunga, gyvenimas griūna, ir jau mintyse įsivaizdavau, kaip rašysiu šios serijos apžvalgą.

Ko aš tikrai negalvojau, nors turėjau tai padaryti visų pirma, yra faktas, jog „Breaking Bad“ mane paliks kvailio vietoje. Serialas toli gražu nedarys to, ko aš tikiuosi, ar ko tikisi kiekvienas žiūrovas, Gilliganas ir jo kompanija nesitaupys ir mes viską, ką jie yra sugalvoję, pamatysime iš karto. Suprasti, jog „Ozymandias“ pagrindinė mintis - imperijų žlugimas - tiesiogiai bus paliesta gerokai prieš šią seriją, nereikėjo per daug pastangų, tačiau ką jau ką, apkvailinti mane „Breaking Bad“ moka.

2013 m. rugsėjo 14 d., šeštadienis

Dingę. Trečias sezonas. Antra serija

'If you wanted me to believe this, you probably should have picked somebody else besides the Red Sox!' - Jack

Šito "Dingę" dar nedarė. Atsimenu, kad trečiasis šio serialo sezonas tikrai kentėjo nuo silpnų serijų, bet kad jo pradžia buvo tokio lygio aš tikrai negalvojau. Jau praėjusio sezono apžvalgose minėjau, kad praeities scenose "Dingusių" kūrėjai jautė pareigą žiūrovams parodyti bent po vieną papildomą netikėtumą susijusį su veikėjais, ir tai jiems nepadarius kokybė kentėdavo. Bet šito mes dar nematėm.

Vienas dalykas yra stengtis ir galutiniam rezultate nepadaryti nieko rimtesnio. Žinoma, tai yra nevykėlių mąstymas, bet tuomet bent jau matosi, kad šiokios tokios pastangos buvo įdėtos. Visai kitas dalykas yra net nebandyti sukurti nieko naujo, parodyti kone identiškas scenas į tas, kurios buvo kurtos anksčiau, ir tai pateikti žiūrovams kaip naujovę. Tai nėra paprasta tinginystė, tai negerbimas žiūrovų, kurių lūkesčiai yra labai dideli.

Ir kalbant apie Džiną ir San, net negalima pasakyti, jog kūrėjai neturėjo kur judėti. Paskutinėje serijoje apie šią porą juk buvo palikta kad ir netiesioginė, bet visgi intriga apie tai, ar San vaikas yra Džino, ar ne. Ir susukus seriją apie šią temą gal ir nebūtų buvęs blogiausias pasirinkimas. Tuo tarpu žiūrovams buvo numestas tik paprastas kabliukas, priverčiantis ir vėl be reikalo spėlioti apie gan nereikšmingą dalyką.

2013 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Telemano savaitė #42


Tai - 200-asis šio blogo straipsnis. Ir man pačiam toks kiekis atrodo labai nemažas, tačiau nei sunkumu, nei neįdomumu, nei baisiu laiko rijimu skųstis negaliu ir dėkoju visiems, kurie skaitot ir kurie priverčiat mane atsikratyti minčių, jog čia kalbuosi pats su savimi.

Breaking Bad. 5 sezonas. 13 serija. To'hajiilee
„Ir jūs galite drąsiai pasakyti, jog serija buvo nuostabiausias dalykas pasaulyje, kuomet scena, kurios kiekvienas serialo žiūrovas laukė nuo pirmųjų pilotinės serijos minučių, yra užgožiama scenos, apie kurią žiūrovai tik galimai pradėjo galvoti vos prieš porą savaičių. Jeigu tai nėra tinkamas pretekstas „Breaking Bad“ pavadinti vienu geriausių serialų istorijoje... Ne, tai yra argumentas, kurio ignoruoti neįmanoma, ir nors aš tikiu, kad serialas per tris savaites sugebės nustebinti dar labiau, tinkamesnė scena tokiam pareiškimui veikiausiai neatsiras.“

Matot, cituoju save kaip tikras žurnalistas. Bet ta scena - žinot, apie ką kalbu - vis tiek yra kažkas tokio. Apie ją ir apie pinigų svarbą „Breaking Bad“ daugiau rasite šios serijos apžvalgoje. Liko tik trys savaitės džiaugsmo. 10/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 1 serija. New York Sour
Tarp visų serialų, kuriuos mačiau per šiuos metus, „Boardwalk Empire“ mano mintyse kažkur pasimetė, tačiau po šios serijos supratau dėl ko mane čia taip viskas žavi. Nekalbu apie konkrečią istoriją ar priežastį, kalbu apie visumą, kuri čia yra puiki. „New York Sour“, kaip ir absoliučiai kiekvieno serialo sezono premjera, visą savo laiką praleidžia versdama senus veikėjus kalbėti apie tai, ką jie veikė per tą laiką, per kurį žiūrovai jų nematė. Tie dialogai man yra vieni šlykščiausių televizijoje, tačiau „Boardwalk Empire“ per daug laiko nešvaistė ir kartu paleido kelias naujas siužeto linijas.

Jau iškart aišku, jog šiame sezone žymiai daugiau laiko gaus Ričardas ir Čalkis, kas yra logiška, nes jie yra bene vieninteliai du veikėjai, kurie žiūrovams nuoširdžiai patinka. Ričardo atvykimas pas seserį labiau turėtų veikti kaip emocine prasme stipri istorija ir kraujo šioje vietoje galime matyti mažiau nei įprasta, bet Ričardas šiuo atveju yra universalus. Tuo tarpu Čalkis yra įkišamas į jam įprastą vietą ir šiame sezone bandys tapti badassišku verslininku (muzikiniai numeriai, arba tokios scenos, kurios būdingos tik trečiajam dešimtmečiui, man vis dar yra kažkas tokio, ši serija ne išimtis).

2013 m. rugsėjo 12 d., ketvirtadienis

JAV TV 2013/14. Fox: per daug MacFarlane'o gali būti blogai


Iš keturių didžiųjų kanalų, FOX yra vienintelis, kuris neturi aiškaus identiteto. ABC garsėja perdėtu savo serialų lengvumu, CBS garsėja atrasta serialų populiarumo formule, apie NBC dar pakalbėsim, o FOX yra neaiškus darinys, apsiimantis daug ir įvairių projektų. Jeigu jie pasiseka kokybės ir reitingų prasme, tame tikrai nėra nieko blogo, tačiau tai visgi yra ir didžiausia FOX problema - kanalo bandymas padaryti visko daug ir gerai nesugeba sukelti rimtesnių kalbų, kas reiškia, jog FOX yra atsimenamas sąlyginai retai.

Tačiau vienas žmogus iš šio kanalo išsiskiria. Sethas MacFarlane'as jau ilgą laiką yra užkariavęs FOX savo animaciniais serialais, kurie yra praktiškai neliečiami, nors vienas jų, ačiū dievui, šiemet jau nebus matomas. Bet šis žmogus nesustoja ir šiemet jums suteikia progą pasidžiaugti juo pusvalandžiu per savaitę ilgiau. Kad ir kaip man patiktų MacFarlane'as, seriously, dude, just stop.

Laukiamiausia naujiena

24: Live Another Day (2014 m. gegužė)
Jūs man sakysit, kad tai nėra naujiena, kad tai yra aštuonis sezonus tame pačiame FOX jau pragyvenęs serialas, kurio čia net minėt neverta, o jeigu ir verta, tai tik ne dabar, nes jis pasirodys tik beveik po metų. Visų pirma, jei jūs kalbatės su kompiuteriu, jums yra kažkas negerai. Visų antra, nors ir nenoriu, kad tai skambėtų kaip seno žmogaus nostalgiški prisiminimai, sentimentų, susijusių su „24 valandomis“, aš turiu.

Žiūrint iš objektyviosios pusės, tai yra geriausias veiksmo serialas, koks tik yra buvęs televizijoje. Jis niekad netaikė į gilią prasmę, tik kartais susilaukdavo musulmonų, politikų ar žmogaus teisių gynėjų nusiskundimų lendant į aktualias temas, todėl per daug galvos kvaršinimo čia nebuvo. „24 valandos“ buvo paprasčiausiai cool serialas su kabliuku kiekvienos serijos pabaigoje ir nuostabiais veikėjais.

2013 m. rugsėjo 11 d., trečiadienis

Dingę. Trečias sezonas. Pirma serija

Kate, the next 2 weeks... are going to be very unpleasant. - Ben

Niekam nematyta moteris kažkam ruošiasi. Paaiškėja, kad tas kažkas yra knygų klubas, kurio nariai renkasi tos moters namuose. Staiga prasideda žemės drebėjimas, žiūrovai pamato kelis tokius pačius namelius vienoje vietoje ir supranta, kad tai nėra paprastas užmiestis. Parodomas į dvi dalis skylantis lėktuvas ir pirmą kartą žiūrovai išvysta matytą veidą. Henris įsako Ethanui ir Gudvinui įsilieti į išsigelbėjusiųjų gretas ir sužinoti viską apie gyvuosius.

Aš esu ne kartą minėjęs, jog "Dingę" yra įvaldę sezono premjerų ir paskutiniųjų serijų meną. Visais atvejais jie sukurdavo serijas, kuriose buvo pilna siurprizų, įvairių atsakymų ir dar daugiau klausimų. Matematika nesunki - serialas sukūrė po šešias premjeras ir sezonų finalus ir vienintelis nusiskundimas iš šių dvylikos atvejų man yra pirmoji trečiojo sezono serija, "A Tale of Two Cities".

Tai buvo serija, kurią sugrįžo parašyti "Dingusių" valdovas, kūrėjas, dievas ir tiesiog puikus žmogus J.J. Abramsas. Tai asmuo, kuris televizijoje ir filmuose jau tuomet sukosi pakankamai ilgai, kad suprastų pagrindines šio verslo taisykles. Ir viena pagrindinių yra tai, jog kopija niekada nebus geresnė už originalą. Tokiu būdu atskleisti Kitų stovyklą tebūnie yra įdomu ir yra duodamas šioks toks bendros tų žmonių dvasios pateikimas, bet ar žiūrovus ta scena nustebino taip, kaip tai padarė pirmoji praėjusio sezono serija? Tikrai ne.

2013 m. rugsėjo 10 d., antradienis

„Revolution“: neeilinis pasityčiojimas iš mokslinės fantastikos


Tai yra bendra serialo ir jo pirmojo sezono apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „Revolution“ serijos.

Mokslinė fantastika pastaraisiais dešimtmečiais televizijoje ir kine išpopuliarėjo dėl dviejų priežasčių, kurios tikrai yra logiškos ir suprantamos. Pirmoji, be abejo, yra tai, kad žmonės visada norėjo pamatyti tai, ko tikrovėje nepamatys niekada. Ar ekrane jie matytų gražią ateitį su kosminiais laivais, ar pasaulį kontroliuojančias mašinas, tai žiūrovams visada buvo įdomu.

Antroji priežastis yra ta, kad neįprasta ir antgamtiška aplinka yra puikus būdas kalbėti apie žmogiškumą. Ekstremaliose situacijose atsiduriantys veikėjai gali būti puikūs įrankiai siekiant atkreipti dėmesį į vieną ar kitą žmones kankinančią problemą. Bet įtariu, kad už tai, kad pradėjau straipsnį apie „Revolution“ tokiais gražiais žodžiais, mane gali nubausti mokslinės fantastikos dievai, kadangi iki šių dviejų punktų serialas nėra prisiartinęs nė iš tolo.

NBC televizija dėl nelogiškų sprendimų JAV garsėja kaip keisčiausias iš keturių didžiųjų kanalų. Reitingais jie negali girtis - taip, NFL sezono metu auditorija yra protu nesuvokiama, tačiau kitu metu kažkas populiaresnio yra nebent realybės šou. Gerų serialų kokybės prasme kanalas turi labai daug - „Parks and Recreation“, „Community“, „Hannibal“, - tačiau beveik nesivargina jų reklamuoti.

Bet „Revolution“ turėjo būti kažkas tokio. NBC į vieną vietą suvedė "Dingusių" legendą J.J. Abramsą, pirmųjų „Iron Man“ dalių režisierių Joną Favreau ir „Supernatural“ kūrėją Ericą Kripke, o pradinis rezultatas buvo tiesiog įspūdingas. Serialo premjera, pritraukusi beveik 12 milijonų žiūrovų, tapo didžiausia premjera didžiuosiuose kanaluose nuo 2009 metų. Ir taip amerikiečiai dar kartą įrodė savo keistumą.

Galima sakyti, kad aš šį serialą žiūrėjau todėl, kad nereikėtų to daryti jums. Nes formulė su NBC visada yra ta pati - jų serialų reitingai yra atvirkščiai proporcingi jų kokybei. Geriausius projektus žiūri žiūrovų trupiniai, o prie šitokių dalykų susirenka milijonai. Psichozei ir aš pasidaviau vien dėl garsių vardų, man tarsi garantuojančių, jog blogo tikėtis neverta. Ir prodiuseriai, ir aktoriai (apie kuriuos kiek vėliau) čia yra aukščiausio lygio, bet tai tik parodo, ką gali padaryti bloga istorija.

2013 m. rugsėjo 9 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. To'hajiilee

Tai - tryliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

Jack! It's off! - Walt

Holy. Shit. - Telemanas

Dalykas, kuriuo bent jau kol kas labiausiai džiaugiuosi pradėjęs šį blogą, yra supratimas, jog žiūrėdamas puikų serialą aš galiu suprasti kiek gilesnes jo mintis, tuo pačiu metu mėgautis juo ir to serialo metu išvengti bereikalingų minčių apie serijos analizę. Panaši situacija yra ir su serialais, kurie man labai patinka, nors aš suprantu, kad jie tikrai yra prasti. „To'hajiilee“, tiesa, patenka į pirmąją grupę. Ir, pasikartosiu, holy shit.

Ši serija nėra tokia, kurios įvykiai būtų labai netikėti. Aš nesakau, kad žiūrėjau kiekvieną minutę žinodamas, jog gale laukia didelis susišaudymas, bet tai yra vienas tų įvykių, prie kurių buvo vedama per daug logiškai, kad tai būtų netiesa. Prieš kelias serijas parodytas Todo dėdės darbas ir paskutinis Volto skambutis praėjusioje serijoje buvo pakankamas įrodymas, kad Džekas pademonstruos ką sugeba.

Bet nepasiduodant vien tik akloms emocijoms ir bandant galvoti logiškai, šio sezono pagrindinė tema yra praeities veiksmų pasekmės. Ir blogos, ir geros, nors pastarųjų čia yra žymiai mažiau, jeigu iš viso yra. Ir negi yra kas nors, kas geriau simbolizuoja darbų pasekmes negu pinigai? Iš pradžių jums gali pasirodyti, kad serialas, kuris yra pripažįstamas vienu giliausių istorijoje, svarbiausias savo paskutinio sezono istorijas gimdo, gan tiesiogine prasme, iš pinigų, tačiau „Breaking Bad“ visuomet pasižymėjo sugebėjimu iš paprastų temų išspausti itin įdomias, stiprias ir gilias siužeto linijas. Šįkart tokių buvo trys, ir nei viena nebuvo menkesnė už kitą.

Serija prasidėjo su Todo, Džeko ir co susitikimu su Lidija, kas šiuo atveju yra aiškiausiai su pinigais susijusi istorija. Viskas yra labai paprasta - Lidijai reikia produkto, Džekui reikia pinigų, tačiau, skirtingai nei su Voltu, šįkart produktas nėra tinkamas. Na, bent jau netinkamos spalvos, bet kažkas kužda, kad jo kokybė taipogi nėra ypatinga. Būtent dėl to, kad dabartinių gamintojų pagrindinis tikslas yra pardavimas, o ne gaminimas, todėl kokybė dėl tokių dalykų nukenčia visuomet. Vienintelis padrąsinantis aspektas čia yra nebent Todas, kuris stropiai mokėsi iš Volto ir nors ir ne viską, bet perėmė iš jo pagrindinę informaciją apie mėlynąjį meną.

2013 m. rugsėjo 7 d., šeštadienis

Dingę. Antras sezonas. Dvidešimt trečia serija (2)

„Empire 500“ apžvalgose jau turbūt pastebėjote, kad filmai, kuriuose pagrindinę vietą užima romantika, man, švelniai tariant, nepatinka. To priežastis nėra tai, kad aš esu piktas ir vienišas žmogus, nemėgstantis kai kitiems pasiseka ar nekenčiantis meilės istorijų. Tiesiog jos per daugybę metų buvo taip nuvalkiotos ir tapo tokiomis banaliomis, kad į tas istorijas žiūrėti yra tiesiog visiška kankynė ir jos filmų kokybei dažniausiai nepadeda. Aš pripažįstu, kad kūrinių, kuriuose meilės tema yra plėtojama tikrai gerai, yra ir jų nėra tik penki, bet tai yra mažuma. Kodėl aš apie tai užsiminiau prie įspūdingos antro "Dingusių" sezono pabaigos? Todėl, kad čia prasideda viena tų puikių meilės istorijų, kurios yra toje mažumoje.

Aš smulkintis nenoriu ir galiu atskleisti jums iš karto: „Dingę“ yra serialas, kuris sukūrė dvi romantines siužeto linijas, kurios bent jau man kokybe yra absoliuti šios temos viršūnė. Viena tų istorijų pasirodys vėliau, ir emocine prasme ji man įtakos turės daugiau negu ši, bet Desmondas ir Penė irgi yra neįtikėtino lygio romantika. Ir tai yra būtent dėl to, kad ją sugebėta įpaišyti į bendrą serialo istoriją tokiu būdu, kad ilgainiui šie du žmonės darė didžiulę įtaką "Dingusių" eigai.

Tiesą sakant, aš nežinau, ar yra daug žmonių, kuriuos labai žavi Desmondo ir Penės meilė, ir tai greičiausiai yra subjektyvus dalykas. Galbūt man ji taip patinka dėl to, kad ji yra mano mėgstamiausiame seriale ir dėl jos jame atsirado keli didžiulio masto siurprizai, bet aš tam neprieštarauju. Turbūt tai vienintelis logiškas paaiškinimas mano atžvilgiu, kadangi, pripažinkim, šitoje meilėje kažko per daug originalaus nėra. Turtinga dukra įsimyli vargšą, tarp jų atsiduria merginos tėvas, o vyrukas bando įrodyti, jog jis yra tinkamas jaunikis.

Bet tai veikiausiai yra istorija, kuri negali būti sukurta banaliai ar blogai. Čia pakeri meilės trikampio nuoširdumas. Kaip jau pamatėme šioje serijoje, Desmondas ir Penė daro viską, kad galėtų būti vienas su kitu, ir kaip pamatysime ateityje, Čarlzas Vidmoras darys dar didesnius dalykus tam sutrukdyti.

2013 m. rugsėjo 6 d., penktadienis

Telemano savaitė #41


Breaking Bad. 5 sezonas. 12 serija. Rabid Dog
Ir taip mes pagaliau turime serialą, kuris po truputį pradeda uždarinėti visas savo svarbiausias siužeto linijas. Šios savaitės „Breaking Bad“ pažymėjo pabaigos pradžią ir jau dabar galima numanyti su kokiu trenksmu viskas baigsis. Aišku, numanyti čia kažką yra labai sunku ir viskas bus ne taip, kaip jūs tikitės, o būtent apie šį dalyką aš ir kalbu šios serijos apžvalgoje. 10/10

Under the Dome. 1 sezonas. 11 serija. Speak of the Devil
Aš stengiuosi mylėti kiekvieną serialą be išimčių (nors tai, kad šią savaitę nebuvo „Deksterio“, yra palengvėjimas) ir nors „Under the Dome“ aš peikiau nuo pat pradžių, dėl paties serialo potencialo aš noriu, kad jam sektųsi. Tačiau jo kūrėjai to nenori. Šįkart jie susiduria su problema, su kuria susidūrė ir „Dingę“, serialas, su kuriuo nepelnytai lyginau „Under the Dome“ ir tai darau vėl. „Dingę“ savo silpniausiame etape - trečiajame sezone - labiausiai kentėjo nuo logikos trūkumo. Ne įvykiuose, o veikėjų veiksmuose ir klausimuose. Čia situacija yra daugmaž analogiška - niekam absoliučiai nerūpi, jog ant jų yra užgriuvęs didžiulis nematomas kupolas, kuris neturi jokio pagrindo pasitraukti. Ne, visiems, o tai įtraukia pagrinde vaikus, rūpi, kad kupolas jiems nėra davęs atsakymų, kam tas išsigelbėjimas ir rūpi. Galima suprasti, kad serialas bando mums parodyti vaikų svarbumą ir jų tarpusavio susitaikymą aukštesniam tikslui, bet kai jau vienuoliktą savaitę yra žaidžiama tuo pačiu Džimo sūnaus ir Endžės susipykimu/susitaikymu, vaikų istorijai tai absoliučiai nepadeda. Su ta pačia logika yra susijęs ir nusistatymas, jog norint, kad kupolas dingtų, Džimas turi mirti; jūs man pasakykit, kokiu būdu tokį dalyką galima išmąstyti vien pamačius mirštantį žmogų? Kalbant apie mirtį, bent jau Džimo ir Barbės istorijoje yra šiek tiek įdomiau. Labai mažai, bet įdomiau. Prisipažįstu, jog tokios greitos šio konflikto kulminacijos (ar kažko arti to) aš nesitikėjau, o čia viskas įvyko tiesiog žaibiškai. Logikos trūkumas, savaime suprantama, prie to prisidėjo. Džimo paaiškinimas, dėl ko jis melavo žmonėms, ir išsisukimas iš žmogžudysčių yra ir serialo, ir policininkų kvailumo pavyzdys, ypač pastarųjų. Taip, CBS, žiūrovai nori, kad veikėjai susidurtų su savo sprendimų pasekmėmis, bet ne susitikdami su policija ir gražiai pasišnekėdami bei numesdami savo istoriją kitam sezonui. Bet „Under the Dome“ šįkart galima pagirti už tai, jog viskas daryta turint planą ir nemėtant atsitiktinių paslapčių žiūrovams bei nors ir negražiu, bet efektyviu būdu žengta link sezono galo. 6/10

Savaitės serialas - Breaking Bad

Savaitės scena - Breaking Bad. Džesio ir Volto susitikimas


Savaitės citata - Breaking Bad. 'Whatever you think is supposed to happen, I’m telling you the exact reverse opposite of that is going to happen.'

2013 m. rugsėjo 5 d., ketvirtadienis

JAV TV 2013/14. CBS: konservatoriai nieko nekeičia, ir jiems gerai


Pirma oficiali taisyklė, kurią kiekvienas žmogus sužino pradėjęs žiūrėti JAV televiziją, yra tai, jog jeigu koks nors serialas patenka į CBS, jis iš ten nedings tol, kol nebus išsunktas iki paskutiniųjų. Tai, plius minus, reiškia garantuotus bent penkis sezonus. Todėl kasmet, kai CBS paskelbia savo naujų serialų pavadinimus, pasižymėkit tai kalendoriuose, nes po penkiolikos metų šiems serialams besibaigiant galėsit girtis, jog buvot šalia nuo jų pradėjimo.

Šią taisyklė, kuri turbūt turi būti paslaptis, jums atskleidžiau ne todėl, kad aš ar daugybė kitų amerikiečių iš šio dalyko šaiposi. Aš, iki tam tikro lygio, ja žaviuosi. CBS yra atradusi formulę, kuri į kanalo gretas priima tokius serialus, kuriuos sugeba pamilti žiūrovai ir kurių kokybė niekada nebūna pati žemiausia. Būtent dėl šios priežasties CBS praktiškai be konkurencijos karaliauja JAV ir didžiausių savo hitų niekuomet neskuba atsisakyti.

Tuo tarpu šie metai CBS gali tapti, bet nebūtinai taps, permainų laikotarpiu. Na, bent jau bus pradėta ruoštis kažkokiems pasikeitimams. Ne stiliaus, o pavadinimų prasme. Daugelis didžiųjų serialų jau baigiasi ar persirito į antrąją pusę, todėl reikia pradėti ieškoti jų pakeitimo. Apie potencialius kandidatus, kritikų reakciją į juos bei didžiausią ne tik CBS, bet ir turbūt viso TV sezono intrigą skaitykite apačioje.

Laukiamiausia naujiena

Hostages (nuo rugsėjo 23 d., pirmadieniais, YouTube, IMDb)
Be „Agents of SHIELD“ šį sezoną kažko tikrai laukiamo tiesiog nėra, todėl tenka kliautis nebent aprašymais ir išankstinėmis nuomonėmis. O iš šių komponentų CBS gretose išsiskiria nebent „Hostages“. Nebūtinai dėl to, kad idėja yra originali, nors įkaitų dramos tokios populiarios kaip atrodytų tikrai nėra. Pagrindinė to priežastis yra tai, jog serialu įkaitų pagrobimo paversti yra praktiškai neįmanoma, nes kalbant apie šią temą yra plona linija tarp realybės ir visiškos fantastikos.

2013 m. rugsėjo 4 d., trečiadienis

Antrasis Telemano sezonas


Telemano BLOGo gimtadienis bus vėliau šį rudenį ir ačiū, kad jo dar nepamiršot. Čia ne apie jį.

Kad ir kaip dievinčiau JAV televiziją, gyvenu Lietuvoje, kur televizijos sezonas prasideda sulig vasaros pabaiga, nes būtent tada visi grįžta iš atostogų ir versdamiesi vienas per kitą nekantrauja pamatyti naujo šokių projekto. Todėl šis blogas, laikydamasis lietuviškų tradicijų, į kurias neįeina šiaudinės skrybėlės, naują sezoną pradeda rugsėjį.

Kuo šis sezonas bus ypatingas? Niekuo. Pradžia nebloga, ane?

Pagal vieną mano nenugalimų teorijų, kurias išvedžiau tik intensyviai jau kelintus metus gadindamas akis prieš TV ar kompiuterio ekraną, antras serialų sezonas dažniausiai būna jo silpniausias. Tam jūsų nuteikti nenoriu, nes iš kitų klaidų bandau mokytis. Ir bandydamas jų išvengti bei pirmajame sezone, kaip ir priklauso kiekvienam serialui, šiek tiek paeksperimentavęs, atsistojau į kiek pastovesnį kelią (nes tik tokiomis klišėmis aš moku šnekėti).

Todėl neapsimetinėju taip, kaip mūsų televizijos, ir nebandau slėpti tų pačių dalykų po kitais pavadinimais. Viskas kol kas liks taip pat, bent jau iki Naujųjų. Per vasarą, neatsisakydamas gyvenimo džiaugsmų, sugebėjau šiek tiek pasistūmėti į priekį su serialų žiūrėjimu, todėl iki gruodžio pabaigos sezoninių apžvalgų iš mano pusės turėtumėte sulaukti. Vėliau, kažkada žiemą, planuoju dar vieną oskarinių filmų maratoną, kuris šiemet nusimato ypatingai geras.

Kalbant apie ilgalaikius projektus - „Empire 500 iššūkį“ ir „Dingusių“ apžvalgas, - lieku optimistiškas ir planuoju juos baigti kažkada iki vasaros ar jos metu. Šie dalykai suryja nemažai laiko ir pastangų, tačiau net šeštojo dešimtmečio romantinės komedijos iš 500-tuko nesugeba numušti entuziazmo bei kažkokiu būdu verčia galvoti apie tolesnius projektus, kurie jau tikrai laukia (nors su filmais, įtariu, daugiau neprasidėsiu).

Ir visgi šio blogo pagrindinis tikslas yra televizija, kuriai, atsižvelgiant į laiką, norėčiau skirti daugiau dėmesio. Naujojo sezono pradžiai žadu skirti ypatingą dėmesį, o kai viskas nurims, galite tikėtis ir daugiau „Breaking Bad“ penkto sezono tipo apžvalgų (nors, žinoma, joks serialas po to neatrodys taip pat). Savo akiratį nuo blogo pradžios praplėčiau stipriai ir nuo šiol didelį dėmesį skiriu visiems naujiems serialams.

Sakysit, kam čia tas straipsnis, jei nieko naujo nepasakiau. Šiaip. Prieš kašę. Prastumt laiką. Nebijokit, taip nuobodu, kaip jums galėjo pasirodyti iš visų metų tvarkaraščio, nebus. Ką aš čia jums visas paslaptis atskleisiu. Ypač tuomet, kada aš dar nesu jų sugalvojęs...

O dabar marš krepšinio žiūrėt, ir kad kašės dėl serialų neaukotumėt. Čia mano darbas.

Dingę. Antras sezonas. Dvidešimt trečia serija (1)


Vienas baugiausių momentų gyvenime būna tuomet, kai mirusieji sugrįžta į jūsų gyvenimą. Žinoma, netiesiogiai, kadangi tuomet problema jau būtų iš jūsų pusės. Bet nėra daug žmonių, kurie vienokiu ar kitokiu būdu nėra susidūrę su tokiu atveju. Galbūt dar būdami gyvi jie norėjo kažką nuslėpti, gal kažko tiesiog nespėjo pasakyti, bet efektas, sužinojus tuos dalykus - svarbūs jie ar ne - po mirties,visuomet būna stiprus.

Ir toks efektas kultūroje yra naudojamas labai dažnai. Kadangi čia bandau koncentruotis tik į filmus ar serialus, vienas pavyzdys iš šių sferų yra nepralenkiamas. Niekas net negali ginčytis, jog "Sopranams" didžiulę įtaką padarė Tonio motina. Ir jai dar esant gyvai, kuomet ji nervino savo sūnų, ir jai mirus, kuomet Tonis negalėjo susitaikyti su mintimi, kad motina su juo taip baisiai elgėsi, ji kenkė sūnui ir vertė jį priimti neracionalius sprendimus. "Dingusių" pasaulyje tokių mažesnę įtaką padariusių žmonių turėjo kiekvienas veikėjas, bet kol kas ryškiausias jų, be abejo, yra Libė.

Žinoma, serijoje, pilnoje įvairių siurprizų, pirmasis jų buvo Desmondo pasirodymas. Galbūt aš tokio didelio dėmesio atplaukiančiai jachtai neskyriau, nepaisant to, kad tai galėjo būti gelbėtojai, bet jie visas problemas veikiausiai tik pasunkintų (Džekas ir draugai tikrai nesutiktų išsigelbėti nesusitikę su Kitais, nes, matot, čia principo reikalas). Tuo tarpu tai, kad jachtoje buvo Desmondas, buvo ir gana simboliška, ir naudinga visai istorijai. Dėl pastarojo elemento pakalbėsim vėliau, o žmogui paskirti pirmą ir paskutinę seriją, tarp kurių jis buvo pasirodęs vos kartą ar du, yra gan netikėta ir linksma.

Apie Desmondo meilę taipogi norėčiau kiek patylėti. Žinau, jog kitoje serijoje (arba antroje šios serijos dalyje, kaip jums patogiau) ši tema bus paliesta dar stipriau (net jei jums taip neatrodo), todėl ten bus galima padiskutuoti plačiau. Bet pagrindinius šios istorijos veikėjus jau supratote. Penės ir Desmondo meilė yra neįtikėtino lygio, tokio, kokio šis serialas nebuvo matęs, bet tarp jų stovi pinigais aptekęs merginos tėvas Čarlzas Vidmoras  (paslaptis menka - jo pavardę galėjot matyti ant San nėštumo testo). Princesė ir varguolis, bet nėra viskas taip banalu.

2013 m. rugsėjo 3 d., antradienis

Arrow. Pirmas sezonas

Tai apžvalga, skirta susipažinimui su serialu. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos "Arrow" serijos.

Superherojai sudaro labai didelę populiariosios kultūros dalį. Didžiojoje pasaulio dalyje, ypač JAV, nuo praėjusio amžiaus vidurio jau kelios kartos skaito komiksus apie tuos pačius veikėjus ir jie niekada nenusibosta. Tai man yra viena nuostabiausių kultūros istorijų, kadangi dėmesys jai niekuomet nekrenta ir sėkmė bet kam, kas yra susiję su superherojais, yra praktiškai garantuota. Tai jau seniai išsiaiškino filmų kūrėjai, kurie, sukūrę juostą, kurios centre yra Supermenas ar Betmenas, užkala daugybę pinigų.

Tai jau ilgokai žino ir televizijoje dirbantys žmonės, tačiau rimtesnio lygio serialai su komiksų veikėjais pasirodė palyginus neseniai. Prieš porą metų pasibaigęs ir 10 sezonų trukęs projektas su jaunuoju Klarku Kentu-Supermenu, pavadinimu "Smallville", buvo gan rimta šio žanro pradžia. Paskutiniajame sezone tas pats CW kanalas pristatė dar vieną superherojų serialą - "Arrow".

Nenustebčiau, kad apie Žaliąją strėlę girdėję nesate (bent jau mano komiksų veikėjų žinios ir apsiriboja filmais), kadangi šis veikėjas nėra plačiai žinomas. Tai dar vienas "DC Comics" (didžiausių "Marvel" priešų, savo pusėje turinčių Geležinį žmogų, Halką, Thorą, Kapitoną Ameriką ir kitus) produktas, ryškiai nublankstantis prieš tokius kolegas kaip Betmenas ar Supermenas. Ir sprendimas apie jį kurti serialą yra geras - veikėją pažįsta ne tokia plati auditorija, todėl, priešingai nei su prieš tai paminėtomis superžvaigždėmis, laisvės įvairiems pakeitimams veikėjų prasme yra nemažai, tačiau šioje vietoje nebuvo padaryta stebuklų.

Pati istorija sukasi apie Oliverį Kviną, penkis metus praleidusį (ne)gyvenamoje saloje, ten visiškai pakeitusį savo gyvenimą ir, kai jis buvo išgelbėtas, nusprendusį padėti kitiems žmonėms. Prieš atsiduriant saloje, Oliveris buvo išpuikęs milijardierių vaikas, bet po tėvo mirties jis nusprendė atkeršyti visiems tėvo skriaudėjams. Pastarasis buvo palikęs knygelę su visais savo priešais ir pagrindinė serialo mintis tapo Oliverio persirengimas drabužiu su gobtuvu ir keršijimas žmonėms, esantiems sąraše.

2013 m. rugsėjo 2 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Rabid Dog

Tai - dvyliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

Whatever you think is supposed to happen, I’m telling you the exact reverse opposite of that is going to happen. - Jesse

Pirmuosius keturis „Breaking Bad“ sezonus aš įveikiau maratonu per maždaug savaitę laiko. Kaip nuo to nukentėjo mano savijauta ir išvaizda yra kita tema, tačiau tokio maratono su šiuo serialu aš tikrai nepatariu - jis privalo būti žiūrimas iš lėto, nes tik tokiu būdu galima pagauti visą jo genialumą. Bet čia ne apie tai.

Pradžioje galvojęs, kad taip yra dėl didelio mano žiūrėjimo tempo, ilgainiui supratau, jog priežastis, dėl kurios aš nelabai matau didžiosios šio serialo temos, yra tai, jog ji po keturių sezonų dar neegzistavo. Nesupraskit klaidingai: prieš du metus aš nebuvau matęs „Sopranų“, „The Wire“ ar „Mad Men“ ir tai man neabejotinai buvo geriausias matytas serialas. Tačiau aš supratau, kad didžiąja dalimi „Breaking Bad“ buvo itin originalus ir rimtas popsas, kuris pasakojo istoriją apie pasikeitusį chemijos mokytoją ir tokia pagrindinė tema tokiam serialui tiesiog atrodo per maža.

Iš dalies mano spėjimai pasitvirtino. Volto tapimas vienu juodžiausių visų laikų veikėjų televizijoje yra neišvengiama „Breaking Bad“ dalis, tačiau serialo, niekad netaikančio į labai siauras temas vinimi nuo penkto sezono pradžios tapo Volto ir Džesio konfliktas. Šiuo atveju pirmi keturi sezonai buvo savotiškas paruošimas šiai akistatai, kuri veikiausiai buvo neišvengiama nuo pirmųjų serijų ir aš buvau tiesiog per kvailas ją pastebėti.

Nes visgi visas penktas sezonas palaipsniui tapo Volto silpnėjimo laikotarpiu. Pirmojoje šio sezono pusėje tą silpnėjimą pastebėjo Džesis ir Skailer, dabar tai pastebėjo visi Volto artimieji.