2013 m. rugsėjo 30 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Felina


Tai - šešioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

I did it for me. I liked it. I was good at it. And I was really... I was alive. - Walt

Paskutinės serialų serijos yra menas, kurį, kaip ir daugelį kitų dalykų, populiariu padarė „Sopranai“. Nėra daug žmonių, kurie net jeigu ir nėra matę viso serialo apie Tonį Soprano, nė karto nežiūrėjo žymiosios paskutinės „Sopranų“ scenos. Aš ją prieš žiūrėdamas patį serialą buvau matęs ne vieną kartą vien dėl to, kad ji buvo sukėlusi tiek daug kalbų dėl paskutiniojo savo kadro. Diskusijos apie ją ir toliau netyla, nors dabar aiški dauguma pritaria, kad ją interpretuoti galima tik vienu būdu. Ir tai yra menas: „Sopranai“ buvo serialas apie mafijos vadą prieš ir po šio serialo, ir iš to nebuvo galima išspausti įspūdingos pabaigos, kuri nuostabiai atitiktų pagrindinio veikėjo gyvenimą, kadangi jo mes tiesiog nematėm, todėl pasirinktas drąsus variantas kalbų sukėlimui, kuri veikia iki šiol.

Iš didžiųjų dramų tą patį galima pasakyti ir apie „Mad Men“, ir apie „The Wire“. Tai serialai, kurių pirmasis yra apie jau seniai reklamos agentūroje dirbantį vyrą, antrasis - apie kaip gyvenusią, taip gyvenančią Baltimorės policiją, nusikaltėlius ir apskritai visą miestą. Šie serialai prasidėjo neapibrėžtoje jų veikėjų gyvenimo vietoje, jie taip pat neapibrėžtai ir privalo baigtis.

Žinau, kad jūs čia atėjot pasiskaityti ne apie šiuos serialus, bet jie yra šių dienų televizijos kokybės priežastis. Jie labai dažnai remiasi kartais netgi perspaustu simbolizmu, kuris ilgainiui gali tapti nuspėjamas. Ir šiuo atveju kiekvienas rimtas serialas savo paskutinį sezoną nori sukurti labai panašų į pirmąjį, būtent dėl to paties simbolizmo. Ne tik mėtant frazes, prisimenant scenas ar kuriant analogiškus debiutiniam sezonui įvykius, ką „Breaking Bad“ per šias aštuonias savaites ir darė, bet ir užbaigiant tuo pačiu, kuo ir pradėjo. Šiuo atveju „Breaking Bad“ savo gyvenimą pradėjo tiksliai tuo momentu, kuomet Voltas pirmą kartą nusprendė gaminti savo stebuklingą produktą, todėl serialas neabejotinai turėjo pasibaigti Voltui išsižadėjus šio užsiėmimo. To jis savanoriškai niekada nebūtų atsisakęs, todėl jo mirtis čia buvo tiesiog neišvengiama.

Kitas tris didžiąsias dramas minėjau todėl, kad „Breaking Bad“ nuo jų skiriasi savo struktūra. Tai visada turėjo būti serialas su aiškia pradžia ir pabaiga. Tai, kaip pats Vince'as Gilliganas yra pasakęs, turėjo būti uždaras serialas ta prasme, kad jo palikimas būtų tiesiog nuostabus kūrinys, o ne metų metus nesibaigiančios diskusijos dėl jo paslapčių. Todėl natūralu buvo tikėtis, kad nebus palikta jokių kabliukų, dėl kurių būtų galima interpretuoti šį meno kūrinį skirtingai, nei buvo sumanę jo kūrėjai.

Kaip minėjau praėjusios savaitės apžvalgoje, paskutiniojoje serijoje man pirmą kartą iškilo klausimas dėl to, ar „Breaking Bad“ tikrai yra reikalingas toks paranojiškas kiekvienos istorijos užbaigimas (vienintelės paliktos istorijos, kiek suprantu, buvo tik Guso draugystės Pietų Amerikoje, konflikto priežastis tarp Volto ir Elioto su Grečen bei vargšas iš kambario turbūt nedrįstantis išeiti Huelis). „Granite State“ įvykdytas Andrėjos nužudymas ir taip palūžusiam ir paklusniam Džesiui emocine prasme nebuvo per daug ypatingas įvykis, kadangi jo labiau palaužti daugiau tiesiog nebuvo galima, tačiau serialas privalėjo grįžti prie paliktos veikėjos.

Savo nuomonę apie paskutiniąją seriją jūs visi turite, bet manau, kad dauguma jūsų esate tokioje būsenoje, kokioje esu aš, kai negaliu normaliai įvertinti nei serijos atskirai, nei kaip valandos, kuri užbaigia visą serialą. Tai galėsiu objektyviai padaryti tik po ilgo laikotarpio, nes „Sopranų“ ar „Dingusių“ pabaigos mane paveikė tik po mėnesių. Bet jūs atėjot į šį blogą norėdami sužinoti mano nuomonę ir ji yra tokia, kad man nei kaip serija, nei kaip pabaiga „Felina“ nepatiko.

Ji, ir tai galiu sakyti neabejodamas, yra puikus meno kūrinys jeigu jį skelsim dalimis, tačiau dėl šios priežasties (nepaisant didžiulių serijos metu man sukilusių emocijų) „Felina“ man neveikia kaip serija (ką aš dar galiu objektyviai pasakyti yra faktas, jog „Ozymandias“ yra neabejotina „Breaking Bad“ ir televizijos viršūnė, ir „Felina“ nei turėtų tokia būti, nei kada nors bus). Volto kelionė namo yra patogus būdas viskam pateikti rimtą užbaigimą ir to nepaneigsi, tačiau ši kelionė buvo sudaryta iš atskirų ir tarpusavyje visiškai nesusijusių scenų. Jos vėlgi pasitarnavo kaip istorijų užbaigimas, tačiau žymiai grubesnis ir stilistine prasme visiškai kitoks nuo kitokių serialo serijų.

Bet ne serijos struktūra, o būtent jos tema ir stilistika mane šitaip veikia. Penkis pilnus sezonus mes stebėjome lėtą, bet tolygią ir aiškią žmogaus transformaciją, kuri, kaip Voltas pats pripažino šioje serijoje, buvo jį gyvu privertęs pasijausti dalykas. Voltas buvo baisus žmogus, jis kenkė ir žudė kitus, ir dėl jo darbų mirė dar daugiau žmonių, savo baisybes jis pripažino pats, ir šiame sezone mes matėme tolygų jo žlugimą. Volto laukė žiauri pabaiga, kurią jis pats užsidirbo, ir „Ozymandias“, žemiausias šio žmogaus gyvenimo taškas, tai tik užtvirtino: Voltas susilauks tinkamo atpildo.

Ką „Felina“ pateikia yra ne kas kita kaip laiminga pabaiga Voltui. Ji toli gražu nėra nelaiminga dėl to, kad jis mirė, nes ta mirtis, vienokiu ar kitokiu būdu, jam buvo neišvengiama, juolab kad važiuodamas pas Džeką jis žinojo, jog gyvas iš ten išeiti negali. Bet pakeliui į ten jis sugeba savo jau seniai neveikusiais triukais įbauginti amžinus savo priešus Grečen ir Eliotą iki tokio lygio (kartu ir jaučiant, jog pagalbos prašo savo didžiausių priešų), kad per aštuonioliktą jo sūnaus gimtadienį jie pastarajam padovanotų iš Volto gautus milijonus. Manipuliacijos triukas, kuris prieš nieką neveikė praktiškai visą sezoną, dabar čia veikia pilnu pajėgumu, ir suteikia Eliotui ir Grečen jų trumpos istorijos pabaigą, kurios čia buvo galima drąsiai nedėti ir „Granite State“ Voltą paveikusią sceną nurašyti tik kaip motyvaciją sugrįžti į pergalių kelią.

Scena su Skailer Voltui kaip pergalė veikiausiai negali būti nurašyta, kadangi jis čia atvyko ne kariauti. Galbūt jis atvyko tik tam, kad paskutinį kartą galėtų pamatyti savo šeimą. Galbūt tam, kad pasakytų Henko mirties vietą. Vienaip ar kitaip, jis tikrai neatvyko siekdamas sužlugdyti savo šeimą. Nieko tikresnio kaip pasakymas, jog viską Voltas darė tik dėl savęs, iš jo negirdėjom, bet tai nereiškia, kad jis savo šeimos nemylėjo ar ji jam buvo nereikalinga. Pamatyti juos ir galbūt numesti nuo jų naštą, jog šeima buvo tokio didelio mirčių skaičiaus priežastis, yra tarsi padėka jiems, nors šią vietą jūs interpretuokit kaip norit, teisingo atsakymo tiesiog nėra.

Ir žinoma, viską kulminavo didžioji Volto pergalė prieš nacius. Į šią siužeto liniją suėjo viskas, kuo Voltas per penkis sezonus ir pagarsėjo. Ginklas, kurį buvo galima aktyvuoti per nuotolį ir sušaudyti visus blogiukus, yra šio žmogaus proto produktas. Grasinimai net ir bejėgiškiausioje vietoje, tiesa, šįkart bevaisiai, yra dalykas, kurį jis tiek daug kartų naudojo siekdamas ir gaudamas tai, ko nori. Mirtis pasigėrėjus cheminiais prietaisais, scena, kuri galutinai užtvirtina diskusijas apie virimą dėl savęs/šeimos, yra įgyvendintas jo troškimas mirti ten, kur yra visas jo gyvenimas.

Voltas miršta laimingas ir pasiekęs viską, ko siekė šioje serijoje, ir tai, jeigu žiūriu iš viso serialo perspektyvos, nėra teisinga, bet taip, teisybės gyvenime juk nėra. Ir visgi, Volto mirtis yra turbūt vienintelė laiminga pabaiga veikėjui. Naciai ir nuo ricino galiausiai mirusi Lidija, kurios užnuodytos arbatos gėrimas buvo turbūt labiausiai nuspėjamas serijos momentas, yra aiškiai tragiškos istorijos. Eliotas ir Grečen, net jeigu ir galiausiai atiduos pinigus Flinui, visuomet gyvens su savotiška baime, kurią sukėlė meistriškai Volto panaudoti Bedžeris ir Pytas. Marie, Skailer ir pačiam Flinui atsigauti po taip juos paveikusių įvykių yra tiesiog neįmanoma, arba juos iki to skiria velniškai daug laiko.

Bet labiausiai jaudinantis veikėjas čia yra Džesis, prieš kelias serijas duotą pažadą niekada nebeklausyti Volto nurodymų ištesėjęs pilnai. Vėlgi, jo likimo normaliai įvertinti aš negaliu, bet bent jau visiškai laimingas jis nėra ir nebus. Nekalbu apie tai, kad jam daugiau nebereiks susitikti su Voltu, žmogumi, sugriovusiu jam gyvenimą. Tas ištrūkimo džiaugsmas man labiau primena nesveiką isterišką juoką, kuris nėra visiškai adekvatus šiai situacijai ir, kaip aš jį interpretuoju, yra sukeltas emocinio šoko, po kurio Džesis daugiau negalės atsigauti.

Vidury serijos parodyta nuostabi scena, kurioje Džesis sukuria gražią medinę dėžutę, yra išprotėjimo pavyzdys, parodytas čia ne veltui ir reiškiantis, jog bent jau šiuo metu visi priimami Džesio sprendimai nėra absoliučiai aiškūs (jeigu ne vėliau parodytas išsunktas Džesio veidas, sceną galima būtų interpretuoti ir kaip jo galvojimą apie mėlynojo produkto virimą kaip apie meną, kas reikštų, jog jis pradėjo mąstyti panašiai kaip Voltas, bet to Džesis nedarys niekada).

Ši ir Skailer siužeto linijos dabar gali būti kaip vienintelės, kurios man atrodė tinkamos šioje serijoje, bet tai nereiškia, kad „Felina“ buvo kažkoks blogis, privertęs mane nekęsti „Breaking Bad“. To niekada nebus, pasižadu drąsiai, jau vien dėl to, kad „Ozymandias“ man yra tikroji serialo pabaiga, ir viskas, kas sekė po jos, man buvo tiesiog priedas.

Priedas ne be emocinės vertės, nes paskutinėje scenoje, kad ir kaip dėčiausi nekenčiąs Volto, man žiauriai suspaudė gerklę. Net jeigu tai nėra išėjimas, kurio aš norėjau, ir kurio vis kitokio norėjo milijonai žmonių, tai vis tiek yra valanda, kuri privertė mane suvokti, kad viena nuostabiausių mano regėtų kelionių televizijoje baigėsi, ir kad ji man padovanojo tiek džiaugsmo ir skausmo, kad jos smerkti dėl tokių žiauriai subjektyvių priežasčių aš tiesiog negaliu.



O ką apie „Felina“ ir kaip apie atskirą seriją, ir kaip apie serialo pabaigą galvojate jūs?

4 komentarai:

  1. Breaking Bad visada, o ypač šiam sezone žavėjo soundtrack'u. Keistas jausmas apima, kai atrodytų rimtose scenose užgroja linksma muzika, suteikianti kitą prasmę įvykiams. Finale muzika irgi tobulai parinkta, My Baby Blue dar ilgai iš galvos neišeis.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Gera apzvalga, taciau prie visu tu objektyviu priezasciu vistiek jauciasi subjektyvumas, kuri issaukia tai, kad nekenti wolto. Kaip sakei nera teisybes, tai dekui kurejams, kad jie stengesi jos nedeti, kas buvo vienas is dalyku kurie padare si serijala idomiu.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Labiau gal nemėgstu nei nekenčiu, kadangi kai kuriais momentais už Voltą sirgau ir per šias savaites. Bet taip, šioje serijoje supykdė faktas, kad Voltas laimėjo, nors šiandien dėl šio dalyko visai nepergyvenu ir serija dabar man atrodo kiek geresnė.

      Panaikinti
  3. Apie serialų pabaigas daug neišmanau, pilnai esu žiūrėjęs tik Lost ir Dexter, bet šio pabaiga man patiko. Daug buvo tikėtasi, kad Džesis pribaigs Voltą, kad Skylar su Jr bus nužudyti, Grečen su vyru, o užbaigta visai paprastai ir patenkinamai. Sakyčiau, kad suveikė tas "the best surprise is no surprise". Užbaigtos pagrindinės siužeto linijos, aišku, kaip baigėsi istorija pagrindiniams veikėjams.

    Šiaip, serija geriausiai veikia grynai tik kaip paskutinė. Voltas per visą laikotarpį, kaip pripažino, darė viską dėl savęs, o štai pabaigoje tarsi suvokė kiek blogo pridarė ir pasistengė situaciją pagerinti. Tad Lidijos ir Džeko chebros pašalinimas sukėlė tik teigiamas emocijas ir pasitenkinimą vaizdu ekrane. Na o Džesis, pamačius jį paskutinėmis minutėmis ir pagalvojus kiek prisikentėjo, jo mirtis būtų buvusi sakyčiau žiauri pabaiga.

    Dabar man išties viskas patiko ir prikibti mažai prie ko yra. Gal po kurio laiko bus kita nuomonė, kad tikrai per gerai viskas pasibaigė. Bet dėl ko tikrai džiaugiuosi, tai kad žiūrėjau šį serialą realiu jo išleidimo metu. Tas naujų serijų ir pabaigos laukimas intriguoja, jaudina. Dar nebaigusieji ir nepradėjusieji žiūrėti to efekto nepatirs, spoilų turbūt neįmanoma išvengti :)

    AtsakytiPanaikinti