2013 m. rugsėjo 23 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Granite State


Tai - penkioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

Things happened that I never intended. - Walt

Ne be reikalo yra pastoviai šnekama, jog antrieji dažnai būna pamirštami ar nepelnytai nuvertinami. Antras Mėnulyje nusileidęs žmogus - Bazas Oldrinas - yra atsimenamas labai retai, nes jis ant paviršiaus žengė po Armstrongo, o jį juk žinot visi. Vakar dienos rungtynės tarp Lietuvos ir Prancūzijos toli gražu nėra tragedija ar dalykas, dėl kurio nuo rinktinės sugebėtų nusisukti jos fanai (rašau šią apžvalgą kartu žiūrėdamas krepšininkų sutikimą, ir suprantu, jog nuo šių žmonių gerbėjai nenusisuks niekada), bet čempionatas buvo baigtas ne pergale, antroje vietoje, ir ji nebus atsimenama taip, kaip 2007 metų bronza (neužsipulkit: kiek iš jūsų pagalvoja apie 1995 metų sidabrą, kuris faktiškai turėjo būti auksas?).

Antros serijos serialuose man kuo toliau, tuo labiau taipogi man tampa žymiai svarbesnės nei pirmosios. Įprastai kalbant, pilotinė serija dažnai būna kūrinys, kuris yra sukurtas parodyti tai, kuo serialas gali tapti ir nedvejodamas meta visus kozirius į priekį. Antroji serija privalo drastiškai ir labai nesmagiai numušti tempą tam, kad parodytų, kokiu keliu link tokių nuostabių įvykių būtų einama. Tai yra menas, kuriuo yra pradedama ilga istorija ir kurią šioje vietoje reikia kruopščiai apgalvoti.

Bet serialui pasibaigus, dažniausiai yra prisimenama jo pabaiga. Tai yra valanda, kuri skiriama visų istorijų užbaigimui ir atsisveikinimui su veikėjais, ir apie ją mes kitą savaitę turėsim visą pasaulio laiką pakalbėti, tačiau čia apie antruosius. Šiuo atveju - antruosius nuo galo. Angliškai penultimate vadinamos serijos privalo viską sustatyti į vietas paskutiniam pasispardymui, ir tai yra ypatingai sunku, nesvarbu, kiek kartų tai jau yra matyta ir daryta. Naujausias pavyzdys: priešpaskutinė „Breaking Bad“ serija „Granite State“.

Būdų, kuriais galima pasiekti serialo galą, yra daug, tarp kurių yra ir dažniausiai HBO dramų naudojama technika visą veiksmą sukišti į priešpaskutinę seriją ir paskutiniojoje tvarkytis su to veiksmo padariniais, bet Vince'as Gilliganas pasirinko labiau tradicinį variantą. Šis žmogus ir visi jo pagalbininkai surezgė neįtikėtiną planą, kurio kulminaciją mes dabar stebime. Jis buvo sujungtas tobulai, jo dalys viena su kita buvo susijusios tobulai ir dabar jos veda turbūt į vienintelę logišką pabaigą, kurios mes nei vienas nežinom. Ši stiprybė dabar atsisuko prieš patį serialą.

Aš šiose apžvalgose be atvangos giriu - ir tai darau pelnytai - „Breaking Bad“ sugebėjimą nepalikti nei vienos detalės ir visą serialo istoriją sukurti taip, kad ji turėtų aiškią pradžią ir pabaigą. Tai yra nuostabiausias bet kokio meno kūrinio bruožas, tačiau jį visuomet reikia vertinti pagal situaciją. Kažką visuomet galima palikti nepakenkus kokybei, ir užsispyrimas ne visada padeda.

Tas kažkas yra Džesio istorija šioje serijoje, kuri veikia ne kaip istorijų sustūmimas į vietą, kurioje jos galėtų būti užbaigtos paskutinėje serijoje, o kaip nelabai reikalingų istorijų užbaigimas dabar pat. Didžiausias minusas čia, kaip ir „Ozymandias“, buvo susijęs su Džesio draugėmis. Na nepatiko man tas Volto pasakymas, jog jis matė mirštančią Džeinę, nes jis nepridėjo nieko bendrai istorijai, bet iš nusivylusio žmogaus tai išgirsti nebuvo per daug netikėta.

Šiuo atveju jokios prasmės nėra. Broko šeima buvo atsiminta prieš kelias serijas, ir to būtų užtekę, bet nužudyti turbūt paskutinį žmogų, kurį Džesis mylėjo, yra nors ir labai drąsus, bet nieko nepasiekiantis sprendimas. Jis dar kartą sukelia begalines Džesio kančias, ir dar kartą parodo, jog „Emmy“ kitais metais dominuos BB aktoriai su Paulu priešaky (nors kas tą ceremoniją dabar supras), tačiau tai yra tarsi desperatiškas serialo noras ir vėl parodyti, jog jokios geros pabaigos niekam jūs čia neatrasit.

Prieš tai, žinoma, tai buvo parodyta Džesiui bandant pabėgti nuo žiauriųjų nacių, kas buvo dar viena jautri akimirka, bet jos reikalingumas yra visiškai kita tema. Ne, aš niekad iš jokio serialo nereikalavau, kad kiekviena scena turėtų prasmę, tačiau „Breaking Bad“ patys tai pademonstravo. Niekas čia nelieka nuošaly, ir Džesio bandymas pabėgti rimtą prasmę irgi turėtų turėti, tačiau tai yra tokia savyje užsidariusi istorija apie jau prieš kelias serijas gyvenimo prasmę praradusį žmogų, kad ji tiesiog neturi galimybės tapti kažkuo daugiau, nei dar vienu pasikartojimu apie vienodą Džesio nuotaiką.

Jeigu Džesio istorija nebūtų užėmusi tiek daug laiko ir pasakiusi tiek mažai, būčiau drąsiai nusiteikęs ją priskirti prie teigiamų siužeto linijų, kurios geriau atskleidžia kitus veikėjus. Šiuo atveju tai buvo naciai su Todu priešaky, bet ir vėl galima ginčytis, ar ši istorija parodė kažką naujo. Na taip, Džeko ir parankinių žiaurumas yra protu neišmatuojamas, bet Henko mirtis tai bent iš dalies įrodo. Kažkas gilesnio čia yra kapstoma su Todo ir Lidijos istorija, kuri yra tradicinė istorijos pastatymo į vietą prieš paskutinę seriją siužeto linija, bet kartu ir dar labiau sustiprina Todo susižavėjimą Lidija šiai, veikiausiai, to netgi nežinant. Maniakiškas Todas, dar kartą pasirodęs kaip garbės neturintis įrankis, kuriuo serialo kūrėjai dabar specialiai žaidžia žiūrovais, kurie galvoja, kad vyruko meilė atperka visus žudymus, įkalba Lidiją pasiruošti paskutiniam pasispardymui mėlynojo stebuklo virimo versle, ir juos gali sustabdyti tik vienas žmogus...

...nors jis gali nebūti Volteris Vaitas, stipriausia serijos grandis, nors čia kaip visada. Šitas žmogus yra mano kiekvienas argumentas prieš jūsų prieštaravimus, kad su Džesio istorija nebuvo nieko blogo, nes veikėjų plėtojimas yra ne begalinis. Sutinku, bet to plėtojimo paskirstymas per visą serialą yra pagrindinis dramos koziris. Žinoma, tai tobulai įgyvendino labai, labai mažai kas, bet „Breaking Bad“ į šią kategoriją pakliūna.

Pagrindinė Volto savybė, tuo pačiu ir gera, ir bloga, paaiškėja tik šiam persikėlus gyventi naująjį gyvenimą. Prieš tai dar laukia paskutinis Heisenbergo pasispardymas prieš Saulą, bandant šį žmogų įkalbėti į Voltui naudingų dalykų darymą, tačiau tai, be siurprizų, nepasiseka (ir kai pradedi galvoti, kada paskutinį kartą Voltas sėkmingai panaudojo manipuliaciją? Vartau šį sezoną visaip, ir sustabdyti jis nesugebėjo nieko, net ir policininkų, kuriems pagrinde ir buvo adresuotas „Ozymandias“ skambutis, bet kurie Skailer neapleis niekada), prie ko prisideda ir tokie žemiški dalykai kaip Volto liga.

Viskas. Saulas, turbūt iki jo nuosavo serialo pasirodymo, dingsta iš mūsų akiračio į Nebraską, lygiai taip pat, kaip Volteris Vaitas išnyksta į Naująjį Hampšyrą.

Ten prasideda kitas Volto gyvenimo etapas, kad ir kaip jis norėtų apsimesti Heisenbergu. Ne be reikalo jis yra apgyvendinamas nuošaliame namelyje, kur aplink nė gyvos dvasios. Visų pirma, žinoma, tai yra tik Volto pasislėpimui skirta vieta, bet jūs atsimenat, jog kiekvienas žemiškas „Breaking Bad“ veiksmas yra kartu ir simbolizmo apraiška. Ir vieniša trobelė miške, ar ant kalno, ar bet kur kitur, kur ji būtų pastatyta, yra ne tik siaubo filmų siužetas, bet ir vienišas žmogus, gyvenantis po tuo stogu. Tik čia ne pasaka, nes pasakoje Henkas, nuo kurio mirties vis dar negaliu atsigauti, nemirtų, ir vienišius savo viengungišku gyvenimu džiaugtųsi.

Čia ir išryškėja Volto didžiausia stiprybė ir silpnybė: jis negali be žmonių. Jis negali būti tas laimingas vienišius, nes šis žodis jam yra tarsi keiksmažodis. Jam reikia žmogiško kontakto, tokio, kad jis pajaustų, jog nėra vienas ir nėra visiškai apgailėtinas. Ir čia vėlgi jūs atrasit iš dviejų pusių, dvasinės ir žemiškosios, einančius momentus. Psichologiškai, Voltas visuomet buvo tarp žmonių, ar tai buvo jo labai artima šeima, ar jo mokiniai (seriously, kaip jo buvusiems mokiniams dabar jaustis? Buvęs mokytojas kaip narkobaronas ir žudikas visai gali tapti paauglių pasididžiavimo objektu). Tai teikė jam dvasinės ir fizinės stiprybės, kurią, toldamas nuo artimųjų, jis prarado, nes ne veltui Volto liga atsinaujino lygiai tuo pat metu, kai nuo jo vienas po kito traukėsi aplinkiniai žmonės.

Bet čia jautrusis Voltas, kuris šiaip pagrinde serijoje ir dominuoja. Jo heisenbergiška pusė žmonių reikalauja tam, kad galėtų pademonstruoti šio žmogaus genialumą. Voltas nėra iš tų, kurie gali misti vien pagyromis. Jis viską darė tam, kad būtų įvertintas aplinkinių, gerąja ar blogąja prasme. Ir narkotikų virimas, ir pinigų krovimasis, ir grasinimai artimiems ar svetimiems buvo tam, kad į Voltą būtų žiūrima su pagarba. Čia ir išlenda faktas, jog pinigai Voltui yra beverčiai, jis nori pajusti veiksmą ir nori gauti dar vieną progą būti įvertintas.

Ta proga kyla iš vietos, kurią šioje serijoje jau minėjau kaip „Breaking Bad“ silpnybę: nieko nepamiršti. Ir jūs man dabar pasakykit, ar yra daug istorijai kažkokią įtaką padariusių veikėjų, vis dar likusių šiame seriale be Elioto ir Grečen? Teisingai, atsiminti sunku, ir būtent tai tampa Volto paskata veikti, nes, ponai ir ponios, tai yra „Breaking Bad“. Galbūt jis važiuoja pas senus savo draugus siekdamas atkeršyti, galbūt jis vis dar siekia atgauti pinigus ir Džesį, o galbūt visa tai susisies. Bet Voltas, kad ir kur važiuotų, važiuoja dėl to, kad jį į mašiną pasodino tai, nuo ko „Breaking Bad“ ir prasidėjo, ir tokios sąsajos su serialo istorijos pradžia aš dar nesu matęs niekur kitur, nors čia jums vėl nėra staigmena.

Ir būtent dėl tokio momento, o tiksliau dėl visos šios Volto linijos, yra verta užsimerkti prieš visus serialo kluptelėjimus. Tai tik dar kartą parodo, jog tai yra gyvas darinys, ir kad ir kaip norėtųsi jį pamatyti tobulą, taip nėra. Nors, jeigu jūs būsit optimistai ir šio būdo bruožo paskutiniosios serijos iš jūsų neišmušė, galit į šią seriją žiūrėti kaip į genialią sąsają tarp serialo kaip bendro darinio ir jo veikėjo. Ir vienam, ir kitam jo stipriausios savybės atsisuko prieš jį patį, ir privertė milijonus žiūrovų dabar spėlioti, geras tai dalykas ar blogas. Bet jūs „Breaking Bad“ pažįstat, ir aš jums galiu pažadėti, kad nusivylimo jūsų veiduose po septynių dienų tikrai nebus. Nebent ašaros, bet čia jau filosofija ir poezija, ir man gal jau reikia eiti nuo kompo.

Vertinimas: 8/10

O ką apie šią serija manote jūs? Kaip galvojate, pas ką Voltas važiuos paskutinėje serijoje? Ir šiaip, kokios jūsų prognozės serialo pabaigai?

1 komentaras:

  1. Sunku prognozuoti....tikrai nukeps nacius ir dar manyciau nukeps elliota ir grecen....jo vietoje tikrai nukepciau :)...lb patiko sio episodo pabaiga...kai Voltas pakalbejo su sunumi atrode kad prarado vilti...tada paskambino farams ir ju lauke guksnodamas viski ir pamate senus draugus kurie ji pavadino nk nors kartu ikure imone...ir tada atejo tas momentas ikvepimas pyktis kad turi paskutini karta suvesti visus galus...stai kas lb patiko.

    AtsakytiPanaikinti