2013 m. rugsėjo 16 d., pirmadienis

Breaking Bad. Penktas sezonas. Ozymandias


Tai - keturioliktosios penktojo „Breaking Bad“ sezono serijos apžvalga. Joje yra aptariami svarbiausi iki šios serijos ir jos metu įvykę įvykiai, todėl skaitykite savo nuožiūra.

We’re a family! - Walt


Televizijos apžvalgomis aš labai susidomėjau dėl to, kad jų pagrindinė užduotis, skirtingai nuo filmų apžvalgų, yra analizuoti tuos įvykius, kuriuos žiūrovai matė, o ne labai abstrakčiai kalbėti apie gerą/blogą veikėjo ar kūrėjo sprendimą. Tokia analizė, kurioje yra pasitelkiamos temos iš įvairiausių sričių, man atrodė itin platus ir įdomus dalykas, todėl beveik prieš metus aš sugalvojau tai bent jau pabandyti.

Ir mano pirmas rimtas bandymas daryti tokias serijų apžvalgas yra būtent šis „Breaking Bad“ sezonas („Dingusių“ apžvalgos veikia labiau mistikos, o ne dramos aptarimo prasme). Jam aš norėjau būti pasiruošęs. Laiko dar kartą peržiūrėti visą serialą neturėjau, tačiau skaičiau visus interviu, teorijas, pamąstymus ir šiaip daug ką.

Tačiau protingiausiai pasijaučiau, kai pradėjau nagrinėti serijų pavadinimus. O, galvoju, čia bus kabliukas, kažkas tuose žodžiuose bus apie seriją ar net visą sezoną. Ir ką jūs galvojat - priėjau prie pavadinimo „Ozymandias“, kuris yra pasiskolintas iš to paties pavadinimo soneto, parašyto Percy Bysshe Shelley. Tai kūrinys apie neišvengiamą imperijų ir jų lyderių žlugimą, ir aš pasijaučiau protingas. Va, Volto imperija žlunga, gyvenimas griūna, ir jau mintyse įsivaizdavau, kaip rašysiu šios serijos apžvalgą.

Ko aš tikrai negalvojau, nors turėjau tai padaryti visų pirma, yra faktas, jog „Breaking Bad“ mane paliks kvailio vietoje. Serialas toli gražu nedarys to, ko aš tikiuosi, ar ko tikisi kiekvienas žiūrovas, Gilliganas ir jo kompanija nesitaupys ir mes viską, ką jie yra sugalvoję, pamatysime iš karto. Suprasti, jog „Ozymandias“ pagrindinė mintis - imperijų žlugimas - tiesiogiai bus paliesta gerokai prieš šią seriją, nereikėjo per daug pastangų, tačiau ką jau ką, apkvailinti mane „Breaking Bad“ moka.

Bet ši serija ir poema tikrai ne be reikalo turi tą patį pavadinimą. Šiandien „Ozymandias“ privalėjau perskaityti dar bent penkis kartus ir supratau, jog tai yra nuostabiausiai pastarųjų sezonų Volto gyvenimą atspindintis kūrinys. Tai galima suprasti net iš atskirų šios serijos scenų, kai sonete yra kalbama apie dvi kojas dykumoje, kas, kaip internetai mano (ir serijos režisierius patvirtino, jog tai tiesa), yra pilotinėje serijoje skraidžiusios Volto kelnės. Dykumos tema yra lygiai taip pat ryški ir seriale, ir Shelley kūrinyje.

Ir kai pasižiūri giliau, ši serija kartu pažymi ir kitos Volto imperijos griuvimą kalbant apie jo šeimą, ir jums tai gali pasirodyti kaip pritempta tema, bet hear me out, kadangi tai yra itin glaudžiai susiję dalykai. Nes kai pagalvoji, Voltas savo imperiją sukūrė būtent per šeimą. Ne vien todėl, kad narkotikų gamyba prasidėjo iš reikalo aprūpinti žmoną ir vaikus. Ta gamyba laikėsi būtent dėl to, kad Voltas artimiausius jam žmones, susijusius su verslu ar ne, gimines ar ne, privertė verstis pilnaverčiais šeimos nariais. Tai buvo didelis planas: pamaloninti artimuosius taip, kad jis pats ir prieš juos, ir prieš nesuprantančius žiūrovus iškiltų kaip nieko bloga nedarantis žmogus.

O šis planas veikia į abi puses. Kol tu neišduodi manęs, aš tau nieko blogo nedarau, jei tu man kenki, susilauksi atpildo. Adekvataus.

Būtent todėl Voltas ir nenorėjo žudyti Henko. Voltas, kad ir koks paskutinis šiknius ir garbės neturintis žmogus bebūtų, laikosi bent kažkokių savo nusistatytų moralės normų. Ir šiuo atveju Henkas nieko blogo dar nebuvo padaręs. Jis turėjo ketinimų, grasino ir gąsdino, į ką Voltas atsakė absoliučiai tuo pačiu sukurdamas legendinį prisipažinimą. Henkas Volto akimis nebuvo visiškas išdavikas dėl to, kad jis nebuvo su svainiu sudaręs to įsivaizduojamo ryšio ar sutarties, kurią sulaužęs pajauti Heisenbergo kumštį.

Ir būtent todėl Henkas Volto ir supratingų žiūrovų akyse neturėjo mirti. Ir būtent todėl aš bukai žiūrėjau į ekraną ir man kažkas užstrigo gerklėj.

Tai buvo dar vienas „Ozymandias“ pavyzdys kaip nereikia nuvertinti „Breaking Bad“. Aš nieku gyvu nesitikėjau Henko mirties ir manęs visai neguodžia, jog žinojau, kad Gomezas mirs. Aš save apgaudinėjau tikėdamasis, jog šūvis buvo skirtas kam nors kitam, o kai Voltas suklupo net savotiškai apsidžiaugiau, bet lavonų įmetimas į duobę man buvo praktiškai nepakeliamas. „Red Wedding“ mane veikė kaip žiauriai netikėtas posūkis. „Ozymandias“ man sukėlė emocinį šoką, po kurio mano mintys tiesiog aptemo dvidešimčiai minučių ir aš privalėjau atsukti seriją atgal. Ir tai sukėlė vos kelios minutės. „Breaking Bad“, everybody!

Tai buvo juodžiausia serialo serija praėjus vos mažai daliai jos pačios, o vėlesni įvykiai ją taip žiauriai užtamsino, kad tokios spalvos tiesiog nėra. Tam įrodyti pakanka tiesiog dviejų vėlesnių įvykių, kurių pirmasis yra tarp Džesio ir Todo užsimezgusi draugystė. Na, bent jau per kankinimo įrankius.

Šiuo atveju tik Volto, bet ne žiūrovų akyse Džesis gauna ko nusipelnė. Skirtumas tarp Henko ir Džesio yra tas, kad pirmasis grasino daugiau žodžiu ir nebuvo įklimpęs iki tokio lygio, kuriame Voltas jo nesugebėtų bent jau teoriškai perkalbėti. Džesis, kol tik švaistėsi kalbomis, buvo įkalbinėjamas Volto. Tačiau jis tapo išdaviku, išpasakojusiu Henkui viską, ką žino. Nesvarbu, kad Džesis neįvykdė savo plano iki galo ir Voltas nesėdo už grotų; jis to visa esybe siekė ir Voltas suprato, jog tai yra riba.

Peržengus šią ribą nenuostabu, jog Voltas išduoda praktiškai sūnumi tapusio žmogaus buvimo vietą tam, kad pastarasis mirtų. Tai jis toli gražu daro ne su šypsena ar pasitenkinimu, tai jis daro dėl paties susigalvotų taisyklių, kas padaro jį tokiu žmogumi, kurio mėgti niekas tiesiog negali. Tačiau jis pajunta šiokį tokį palengvėjimą kuomet Todas su dėde pasisiūlo perimti Džesį į savo rankas, kadangi Voltas nesugebėtų ištverti dviejų jam artimų žmonių mirčių per kelias minutes.

Bet jis sugeba išvysti jų skausmą, kada tikrinis Heisenbergas išduoda, jog matė mirštančią Džeinę. Būsiu turbūt absoliučioje mažumoje ir galbūt vienintelis toks, bet čia yra pirmas ir turbūt paskutinis mano nusiskundimas šia serija. Džesio pasimetimas yra maksimalus, įtampa taipogi ir net Volto bandymas padaryti kažką blogo man nepaaiškina šio prisipažinimo, kadangi ir „Breaking Bad“ pasaulyje, ir už ekrano visi supranta, jog įtakos ar neapykantos toks dalykas praktiškai neturės (ir tai kol kas galiu paaiškinti tik Volto noru nusimesti naštą, kas reiškia, jog šios vietos aš visiškai nesupratau. Nes come on, šis serialas tokių banalybių nesiima). Džesis daugiau nekęsti Volto daugiau nebegali.

Nors... fiziniai kankinimai prie to gali prisidėti. Voltas Džesį perdavė į Todo rankas, kurį aš anksčiau vertinau kaip savotišką Džesio pakaitalą, tačiau dabar matau kaip bejausmę ir beprotę būtybę, žymiai kvailiau nei Voltas siekiančią savųjų tikslų. Nes tik per kankinimus priversi Džesį gaminti produktą, kaipgi kitaip. Ir nors ši teorija nėra originali, apie ją spėjau pagalvoti dar prieš pasineriant į internetus: ateities scenose Voltas veikiausiai keliauja pas Todą ir Džeką, ką paaiškintų Volto apmąstymai būnant po priedanga ir supratimas, jog jo nuostatos buvo visiškai neteisingos. Tai scenarijus, kurį matydamas aš linksėčiau galvą ir kuris man atrodytų logiškas, bet taip turbūt nebus, nes pastarosiomis savaitėmis aš visad klystu.

Bet iki to dar toli (arba, geriausiu atveju, viena savaitė), o kol kas karaliauja tos pačios taisyklės apie šeimą. Ir šeima dingsta iškart, kai ji išduoda savo narį. Tai prasideda Marie pokalbiu su Skailer, ir vėlesniu dviejų sesių pokalbiu su Flinu, kuris reaguoja taip, kaip reaguotu paauglys sužinojęs, jog jo tėvas yra narkotikų imperijos imperatorius ir žudo žmones ir kenkia savo šeimai. Čia buvo puiku dialogo prasme, nes sakykit ką norit, RJ Mitte vaidybą man čia buvo sunkoka žiūrėti. Vaikis moka vaidinti lengvesnes scenas, tik ne tokias. Bet tai tikslui nepakenkė.

O tikslas buvo telefono pokalbis, kuris mano akyse yra stipriausia scena, kurią šis serialas yra sukūręs ir bent jau kol kas, praėjus kelioms valandoms po to, kai pamačiau ją pirmą kartą ir veikiausiai dar iki galo galvoje neiškračius visų geriausių televizijos momentų, tobuliausia mano matyta scena bet kokiame seriale. Vaidyba, dialogas, itin smulkūs balso virptelėjimai ir režisūra sukūrė tai, nuo ko niekada neatsigausiu.

Ir visgi kad ir kaip mane pribloškė šis pokalbis, ir kad ir kaip visi galvotų, jog tai yra vienintelę prasmę turinti scena, aš patenku į 50 ant 50 grupę. Viešoji nuomonė yra praktiškai vieninga: Voltas, skambindamas Skailer, puikiai suprato, jog jų klausysis policininkai ir viską įrašinės. Tai buvo puikiausia pasitaikiusi proga: Voltas prisiėmė visą kaltę ir nepaliko nieko, dėl ko Skailer galėtų nukentėti, taip paskutinį kartą apsaugodamas savo šeimą. Panašiai kaip ir su Holės pagrobimu bei palikimu, jis nenorėjo kenkti savo šeimai iki tokio lygio, po kurio jis nebegalėtų grįžti atgal savo moralės prasme, nes kad nelaukiamas jis bus tai čia yra faktas (beje, pradžioje serijos parodytas palaimingas flashbackas man yra tiesiog puikiai panaudotas kontrastas. Nuostabus, primenantis, kaip serialas pasikeitė, dar labiau daužantis širdį serijos gale ir žavintis paprastumu).

Esmė tame, kad tai nėra Voltas, kurį aš pažinau. Aš absoliučiai šimtu procentu pripažįstu, jog šiuo pokalbiu jis stengėsi apsaugoti šeimą. Tačiau kiekvienas jo poelgis turi dvi puses (a.k.a. Didysis Planas), o šiuo atveju antra pusė buvo Skailer įžeidimas. Ji išdavė jo kodą, nesugriaunamą kodą, ant kurio Voltas pasistatė imperiją, ir ši moteris privalo sužinoti, ką ji padarė. Kiekvienas įžeidimas buvo nuoširdus, bet kartu ir protingas, kadangi Voltas kaip visada galvojo apie ilgalaikį efektą, o ne vien apie tą, kuris veiktų tik čia ir dabar. Čia yra žmogus, kurį aš ir jūs per ilgą laiką pažinom ir daugeliu atveju nekenčiam, bet žavimės jo protu.

Čia kartu yra ir kiekvienas kitų metų „Emmy“ apdovanojimas. Po kelių dienų aš paskelbsiu savo prognozes sekmadienio ceremonijai, tačiau kitų metų nugalėtojai jau aiškūs. Be skrupulų keliavusi serija, kurios kulminacija yra stipriausias televizijos istorijoje pasirodymas vaidybos prasme, yra viskas, ko televizijos žiūrovas kada nors gali norėti. Nuo šio tamsumo aš negalėsiu atsigauti dar ilgai ir tam tikra prasme džiaugsiuosi, jog toks emociškai sunkus serialas baigėsi, tačiau aš absoliučiai nenustebsiu, jeigu po dviejų savaičių susisukęs kamputyje verksiu kaip maža mergaitė, nes daugiau nieko tokio mes niekada nepamatysime.

Vertinimas: 10/10

O ką apie šią seriją manote jūs?

3 komentarai:

  1. Be komentarų, geriausia serija, kol kas. Ačiū už Ozymandias sonetą, perskaitęs prisiminiau, kad jį naudojo ir paskutinių serijų teaser'iui http://www.youtube.com/watch?v=zRTSxJwq5dA

    AtsakytiPanaikinti
  2. Yep, kai pamačiau šitą tyzerį prieš pirmą sezono seriją, tai net nupurtė. Minutės trukmės meno kūrinys aukščiausiam lygy.

    AtsakytiPanaikinti
  3. Jo, ką čia gali manyti daugiau, šedevrinė serija ir tiek :) Įdomu tai, kad šitos serijos Imdb balas yra 10 kolkas, kas yra tiesiog neįtikėtina.

    AtsakytiPanaikinti