2013 m. rugsėjo 13 d., penktadienis

Telemano savaitė #42


Tai - 200-asis šio blogo straipsnis. Ir man pačiam toks kiekis atrodo labai nemažas, tačiau nei sunkumu, nei neįdomumu, nei baisiu laiko rijimu skųstis negaliu ir dėkoju visiems, kurie skaitot ir kurie priverčiat mane atsikratyti minčių, jog čia kalbuosi pats su savimi.

Breaking Bad. 5 sezonas. 13 serija. To'hajiilee
„Ir jūs galite drąsiai pasakyti, jog serija buvo nuostabiausias dalykas pasaulyje, kuomet scena, kurios kiekvienas serialo žiūrovas laukė nuo pirmųjų pilotinės serijos minučių, yra užgožiama scenos, apie kurią žiūrovai tik galimai pradėjo galvoti vos prieš porą savaičių. Jeigu tai nėra tinkamas pretekstas „Breaking Bad“ pavadinti vienu geriausių serialų istorijoje... Ne, tai yra argumentas, kurio ignoruoti neįmanoma, ir nors aš tikiu, kad serialas per tris savaites sugebės nustebinti dar labiau, tinkamesnė scena tokiam pareiškimui veikiausiai neatsiras.“

Matot, cituoju save kaip tikras žurnalistas. Bet ta scena - žinot, apie ką kalbu - vis tiek yra kažkas tokio. Apie ją ir apie pinigų svarbą „Breaking Bad“ daugiau rasite šios serijos apžvalgoje. Liko tik trys savaitės džiaugsmo. 10/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 1 serija. New York Sour
Tarp visų serialų, kuriuos mačiau per šiuos metus, „Boardwalk Empire“ mano mintyse kažkur pasimetė, tačiau po šios serijos supratau dėl ko mane čia taip viskas žavi. Nekalbu apie konkrečią istoriją ar priežastį, kalbu apie visumą, kuri čia yra puiki. „New York Sour“, kaip ir absoliučiai kiekvieno serialo sezono premjera, visą savo laiką praleidžia versdama senus veikėjus kalbėti apie tai, ką jie veikė per tą laiką, per kurį žiūrovai jų nematė. Tie dialogai man yra vieni šlykščiausių televizijoje, tačiau „Boardwalk Empire“ per daug laiko nešvaistė ir kartu paleido kelias naujas siužeto linijas.

Jau iškart aišku, jog šiame sezone žymiai daugiau laiko gaus Ričardas ir Čalkis, kas yra logiška, nes jie yra bene vieninteliai du veikėjai, kurie žiūrovams nuoširdžiai patinka. Ričardo atvykimas pas seserį labiau turėtų veikti kaip emocine prasme stipri istorija ir kraujo šioje vietoje galime matyti mažiau nei įprasta, bet Ričardas šiuo atveju yra universalus. Tuo tarpu Čalkis yra įkišamas į jam įprastą vietą ir šiame sezone bandys tapti badassišku verslininku (muzikiniai numeriai, arba tokios scenos, kurios būdingos tik trečiajam dešimtmečiui, man vis dar yra kažkas tokio, ši serija ne išimtis).

Tuo tarpu Nakio taika su Niujorko gangsteriais man yra keistesnis dalykas. Pagrindinis sezono blogietis dar nebuvo pristatytas, todėl man kažkaip panašu, kad čia yra ruošiamas jungtinis karas prieš galingą bendrą priešą, kas tokiam serialui gali būti kiek per daug epiška. Kitos istorijos, tokios kaip Džilijanos tvarkymasis su priklausomybe ar Al Kaponės nenoras susitaikyti su pagalbininko vaidmeniu, veikia tik kaip priminimai ir bent kol kas nieko naujo nepristato. Pirmos savaitės tokiuose lėtuose serialuose visuomet turi mažiau veiksmo ir intrigų, bet jų bus, nes Van Aldenas ir Margaret dar laukia savo eilės. 8/10

Dexter. 8 sezonas. 10 serija. Goodbye Miami
Retai taip būna, bet šį kartą vidury savaitės pradėjau galvoti, kad kažko trūksta. Internetai man priminė, kad trūksta varnelės prie dar vienos „Deksterio“ serijos, ir jeigu taip praleidęs kurį nors serialą apsidžiaugiu, kad juo galėsiu pasidžiaugti dabar, atsiminęs šį šedevrą aš nuoširdžiai nusikeikiau. Sakysit, kad kam aš tiek kankinuosi ir jeigu man nepatinka, reikia nežiūrėti, bet jūs taip nesakykit, nes žiūrėsiu aš vis tiek.

Nes aš niekad nebūčiau atleidęs sau, jeigu būčiau praleidęs sceną, kurioje Harisonas nukrenta ir susižeidžia. Tai yra „Deksterio“ dabartinio bukumo pavyzdys vienoje scenoje, kur montažas, priežastis (per greitas ėjimas ant bėgtakio) ir pasekmės (upeliais bėgantis kraujas) yra tokie nelogiški ir taip nevykusiai sukalti komponentai, kad visa savo esybe primena mėgėjiškus filmus. Tiesa, tuose filmuose kartais galima pamatyti užsidegimą savo idėja, o čia? Not so much.

Ši savaitė turbūt buvo pirmasis bent kiek rimtesnis scenaristų atsibudimas, kad liko vos pora serijų. Reikia juk kažkaip viską užbaigti. Todėl aišku į trasą yra metamas Debros ir Kvino susibėgimas ir Vogel nužudymas. Dalykai, kurie buvo paminėti porą kartų per paskutinius mėnesius, ir kurių pasiekti nebuvo galima dėl to, kad jiems trukdė kažkokie žmonės. Dabar jie buvo absoliučiai numesti į šalį ir turėkitės jūs po gražią ir šokiruojančią istoriją. Kaip ir kalbėjimus apie Deksterio keliones ir kitus dalykus, kurie yra pateikiami taip atmestinai, kad bent jau man jie nedaro absoliučiai jokios įtakos (Vogėl nužudymą aš žiūrėjau be emocijų, nes žinau, kad dabar bus kerštas ir man tiesiog sunku apie tai net galvoti). Just for the sake of it duodu aukštesnį balą nei anksčiau dėl to, kad bent kažkas atsibudo, bet nesuklyskit - prastesnės televizijos už šį pasirodymą pasaulyje yra nedaug. 2/10

Under the Dome. 1 sezonas. 12 serija. Exigent Circumstances
Su „Under the Dome“ man reikalai yra kitokie. Šis serialas manęs nesugeba sunervinti, nes iš jo nesąmonių drąsiai galima juoktis. Aš tai daryti ruošiausi ir šią savaitę, bet serialas pats iš manęs pasišaipė. „Under the Dome“ sukūrė - bear with me - geriausią savo seriją. Kai kurie vadina geriausia nuo pilotinės serijos, bet kadangi aš tuomet nežinojau, kokiu dalyku visa tai taps, įspūdis man dabar yra žymiai didesnis.

Pagrinde dėl to, kad „Under the Dome“ šįkart sukoncentravo praktiškai visą savo laiką į tai, ką reikia. Nebuvo jokių nereikalingų pašalinių istorijų, skirtų grynai tam, kad būtų užkištas laikas. Ne, dėmesys buvo į Barbės pabėgimą ir mažąjį kupolą, kas man vis dar skamba kaip kvailiausias dalykas pasaulyje. Barbės ir Endžės pora man iš pradžių irgi atrodė kaip labai pritemptas dalykas, bet paaiškėjo, kad tai logiškiausias sprendimas - Endžė yra vienintelė, kuri žino, ką sugeba Džimas. Tuo tarpu pastarasis pridaro daug nesąmonių, iš kurių bent vieną jų gali panaudoti Barbė savo naudai, todėl linčo teismas turės bent kokių pasekmių.

Tuo tarpu su fantastine puse man viskas vis dar yra žemiau bet kokios logikos. Galiu pagirti seriją už tai, kad per daug su kiaušiniu neužsibuvo ir kad sugebėjo mane sudominti tuo, jog Džimas apie tą kiaušinį žino, tačiau dėl kvailų vaikų tai yra vis dar nelengvai ištveriama siužeto linija. Kaip ir istorija su kariuomenės pokalbių pasiklausymais (RIP storule radijo moterie), kuriais labai norima, kad pradėtume galvoti, jog kupolas atsirado ar tai dėl Džimo, ar dėl Barbės, kas nėra padrąsinantis dalykas. Tačiau serija, kurioje nelogiškų sprendimų yra labai minimaliai ir kuri sugeba susitelkti į svarbias istorijas, yra geriausia, ką šis serialas gali pasiūlyti, ir kartu privertusi mane nuoširdžiai laukti sezono finalo. 7/10

Savaitės serialas - Breaking Bad


Savaitės scena - Breaking Bad. Pirmojoje pastraipoje aprašyta scena

Savaitės citata - Breaking Bad. 'Froot Loops. That’s good stuff!'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą