2013 m. rugsėjo 27 d., penktadienis

Telemano savaitė #44


Breaking Bad. 5 sezonas. 15 serija. Granite State
Jau žinau, kad prieš mane dabar atsisuks televizijos dievai, nes šios savaitės serijoje aš nesugebėjau įžvelgti įprasto tobulumo. Turbūt todėl, kad kaip atskiras darinys serija ideali ir nebuvo, tačiau ji vis tiek buvo geriau už bet ką šią savaitę. Juolab kad „Granite State“ atskleidė svarbiausią vieno veikėjo savybę, ir tai padarė nuostabiu būdu. Lygiai taip pat ji veikė ir kaip nepriekaištinga priešpaskutinė serialo serija, daugeliu atveju tampančia sunkiausia serialo valanda kūrėjams, todėl jokio blogumo čia tikrai nėra. 8/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 3 serija. Acres of Diamonds
Na va, sakiau, kad viskas po truputį pradės judėti į savo vietas. Ką šis sezonas kol kas kuria yra veikėjų pastatymas į jiems neįprastas pozicijas, kuriose jie, panašu, nepritaps ir privalės grįžti prie senų įpročių, bet to pateikimas nėra toks banalus. Pavyzdžiui, Ričardo pasitraukimas turėjo reikšti ramaus gyvenimo pradžią, ir net atsiradus užpuolikams jis laikosi tų sau duotų ramumo pažadų, kas parodo, kad šis žmogus situacijos adekvačiai vertinti nelabai sugeba ir privalo grįžti į sau įprastą aplinką. Po Nakio man tai buvo įdomiausia, nors ir itin trumpa istorija, kadangi tos visos taikos ar karo sutartys man kol kas yra panašios į „Išlikimą“, bet jų esmė man dar visai nėra aiški.

Tačiau serijos pažiba tikrai yra Nakio kelionė. Veikiausiai pasiskolinta iš „Mad Men“, ji nuveža Nakį pas visiškus nepažįstamus, ir būtent to prireikia, kad šis žmogus atsivertų. Jūs pabandykit atsimint, kada paskutinį kartą Nakis atskleidė savo praeitį ar netgi tuos pačius jausmus, ir jūs suprasit, kad tai buvo labai seniai. Ši kelionė, nors ir prasidėjusi dėl lygiai taip pat sumaniai įgyvendintų verslo reikalų, buvo didžiausias Nakio kaip veikėjo plėtojimas nuo bandymo atsigauti po Džimio nužudymo, ir tokį lėtą serialą už šį sprendimą galima tik pagirti. 8/10

Dexter. 8 sezonas. 12 serija. Remember the Monsters?
Medkirtys. Iš visų įmanomų pabaigų, tarp kurių buvo ir mažojo Harisono bandymas nužudyti savo tetą arba Batistos restorano suklestėjimas, buvo pasirinkta Deksterį padaryti medkirčiu. Ir gerai. Aš jau kelias savaites svajojau, kad „Deksteris“ visiškai žlugtų, crash and burn, kaip sakant. Dar nei vienas serialas neprivertė manęs taip jaustis, bet dabar jaučiau kažkokią piktdžiugą, kai visi die hard serialo fanai, įrodinėję, kad paskutinis sezonas yra tikrai geras, pradėjo lieti žiaurų nepasitenkinimą paskutiniąja serija.

Ir kiek pagrindo jie turėjo. Ne vien kalbant apie pabaigą, kuri neabejotinai įeis į istoriją kaip vienas kvailiausių sprendimų televizijoje ir jūs net neįsivaizduojat, kokia mano reakcija į tą paskutinę sceną buvo. Trumpai tariant, žiūrėdamas net ir prasčiausią serialą garsiai keiktis pradedu labai retai, bet čia padariau išimtį. Ir keisčiausia šioje vietoje yra tai, kad, pagalvojus giliau, scenaristai minty turėjo atskirus tradicinius serialo paskutinės serijos faktorius, bet jų išpildymas yra prasčiausia, ką galima sugalvoti.

Juk paskutinei serijai reikia mirties, todėl tegul miršta Debra, herojiškai ir tam, kad Deksteris, atseit nekalta avelė tamsioje padangėje (jūs dar nematėt mano poezijos rinkinio), liūdėtų, ir Batistai su Kvinu neateitų net menkiausia mintis, kad kažkas su žmogum yra negerai tuomet, kai jis drastiškai ką nors nužudo. Deksteris, aišku, pats išlydi Haną ir savo sūnų į Argentiną, nes ten geresnis gyvenimas, kadangi maniakiškas savybes pademonstravęs mažas vaikas ir nekontroliuojama žudikė kaip to vaiko motina yra geriausias derinys.

Ir jūs turit gražią pabaigą, kuri betmenišku stiliumi išgelbėja pagrindinį herojų nuo neišvengiamos mirties, potencialiai paliekant žiūrovus klausinėti kaip gi jam pavyko? Jūs dabar turėtumėt galvoti, kad čia simbolizmas ir Deksteris pasiaukojo tam, kad apsaugotų aplinkinius ir jūs privalot iš šūdo spausti vašką, bet jums neįdomu, jūs džiaugiatės ir jaučiatės išsilaisvinę iš aštuonis (ar bent paskutiniuosius keturis) sezonus trukusios kankynės. Aš dar toks nesijaučiu. Man dar reikia parašyti sezoninę apžvalgą, bet jau matau šviesesnį rytojų (dėl tos poezijos mes dar pašnekėsim). 0/10

How I Met Your Mother. 9 sezonas. 1/2 serija. The Locket/Coming Back
Dėl HIMYM aš jaudinuosi jau nuo vasaros pradžios, nuo tada, kai serialo kūrėjai paskelbė, jog visas paskutinis sezonas vyks per vieną vestuvių savaitgalį, su galimais šokinėjimais į praeitį ar ateitį. Jaudinausi dėl to, kad paskutiniame sezone HIMYM kaip niekada svarbesnis privalo tapti siužetas, sutvarkytas taip, kad susitikimas su motina būtų arba greitas, arba po ilgo tąsymosi atėjusi emocinga kulminacija. Dėl kokybės per daug nesijaudinau, nes aštuntas sezonas nors ir klupo, turėjo tikrai nuostabių serijų.

Pagrinde dėl visko atspėjau. Abi naujosios serijos kaip atskiri kūriniai veikia labai gerai. Jos parodo, kur yra veikėjai ir kaip jie elgiasi prieš didįjį savaitgalį, o to iš sezono premjeros norėtųsi kiekviename seriale. Buvo gautas ir pirmas normalus susitikimas su motina, kuri gavo progą pabendrauti su Lile ir kuri, be abejo, yra lygiai tokia pati, kaip ir Tedas. Barnio istorija su broliu ir Robin istorija su Tedu veikė gražiai ir kaip emocinės, ir kaip komedijinės siužeto linijos, kartu su tradiciniu HIMYM laisvumu ir veikėjų santykiais.

Tačiau dėl didžiosios istorijos man yra labai baisu. Tai, kaip šios serijos mus parengia ateičiai, neprideda jokio pasitikėjimo, nes viskas atrodo labai procedūriška. Stipriausia vieta atrodo motinos susitikimai su Tedo draugais arba tokie mindfuckiniai motinos ir Tedo susitikimai, bet jie bus labai taupomi. Čia mes esam paruošiami neištveriamai kelionei su Maršalu ir linksmai pikta moteriške, kurių istorija buvo pirmųjų serijų didžiausia problema, pastoviam Tedo mąstymui apie Robin ir Lilės bandymus tai sustabdyti bei Barnio buvusio gyvenimo palikimui. Kiekviena šių istorijų gali gauti savas serijas, ir taip ir bus, tačiau jos skamba kaip tokios, iš kurių kažką originalaus neišpeši. Tikiuosi, kad klystu. 8/10

Castle. 6 sezonas. 1 serija. Valkyrie
Po paskutinio sezono finalo nusprendžiau, kad su „Kastlu“ turėčiau baigti. Planavau į ateitį: užima laiko, procedūrinis serialas, yra žymiai geresnės televizijos. Prieš savaitę galvojau, kad pažiūrėsiu tik pirmą seriją, nes žinot, reikia išsiaiškinti ar Beket sutiks tekėti, nors žinojau šitą atsakymą prieš kokius tris metus. Bet dabar dar kartą gavau progą atsiminti, dėl ko šio serialo aš nenustosiu žiūrėti turbūt niekada.

Tai nėra vieno mano nuomonė, man pritaria ir pažįstami, ir internetai, bet „Kastlas“ turi kažkokią formulę, kur viskas tas pats per tą patį, bet tai tiesiog išlieka nuostabia pramoga. Ši savaitė man šitai dar kartą priminė. Serija toli gražu nebuvo stipri: pradžia ir banalus kabliukas buvo išspręsti labai greitai, kitaip sakant, vasaros ilgumo laukimas per minutę. Slaptos FTB technologijos, Kastlo užsikabinimas už bylos, Beket nesutarimai su naujais kolegom ir - come on - Kastlas tuoj mirs, yra banalu ir matyta, bet koks skirtumas. Kol veikėjai taip nuoširdžiai džiaugsis vienas kitu, kol jie šaipysis vienas iš kito ir burbės po nosim, tol „Kastlas“ man bus atgaiva. Žinau, čia ne apžvalga, bet tiesiog nenoriu, kad jaustumėtės blogai žiūrėdami kažką, kas nėra gera, bet kas jums nuoširdžiai patinka. 5/10

Modern Family. 5 sezonas. 1/2 serija. Suddenly, Last Summer/First Days
Kas čia per mada pasidarė pirmąją sezono savaitę komedijoms dvi serijas iš eilės paleisti? Ne vieną ilgą, bet dvi įprastines? Jie gal nežino, kad man sunku dvi serijas iš eilės apžvelgti? Vienaip ar kitaip, tenka su tuo taikytis, ir kol „Modern Family“ yra geroje formoje, dviguba serialo dozė nėra taip jau blogai.

Bėda nebent tame, kad abi šios serijos yra absoliučiai nesusijusios. Pirmoji, „Suddenly, Last Summer“, yra priešvasarinė serija, kur visi džiaugiasi prasidedančiomis atostogomis, bet kam taip žiūrovus erzinti rudenį? Ši serija iš dviejų man pasirodė kiek stipresnė, nes ji vienodai suderino ir dramą, ir komediją. Pagrindinė tema - gėjų vedybos - viską laikė pakankamai stipriai ir suvedė visas šeimas bendram tikslui, kas ir yra pagrindinis serialo koziris. Kaip sugrįžimui nieko blogo tikrai nebuvo, ir nesvarbu, kokios jūsų pažiūros, bet Mičelo ir Kamerono piršlybos vienas kitam (bent jau pasirengimas joms, nes ta scena prie mašinos buvo labai jau klišinė) tikrai buvo itin linksma istorija, kaip visuomet nebrukanti savo ideologijos.

Antroji serija buvo paskutinio sezono tradicija, kur viskas yra 50/50. Kiekvienai stipriai istorijai yra atsvara, ir serija stogo nunešti dėl to negali. Stipriausia linija „First Days“ buvo Kler ir Džėjaus pirma diena darbe, bet turbūt vien dėl to, kad šiuos du veikėjus kartu galima pamatyti vis rečiau ir čia dar yra potencialo. Tėvo ir dukros santykiai ir griežtumas privertė juoktis balsu, kaip ir keistasis jų bendradarbis, ir taip bent jau užtikrintai buvo sukurta smagi istorija, paruošianti sezonui. Kitos dvi irgi tokios buvo, nors veikė žymiai silpniau. Glorijos ir Filo filmavimasis yra iš kažkokios banalios komedijos ištraukta mintis, kurios tikslas buvo susitaikymas su augančiais vaikais, bet galutinė išvada buvo tiesiog per aiški ir per daug išmėtyta. Panašu, kad vaikai šiame sezone vaidins svarbesnį vaidmenį (apsaugokit mane nuo Lilės), ir čia turbūt simbolizmas, kad Kameronas tapo mokytoju, bet šitą istoriją jau turėjom, todėl per daug nesitikiu. 8/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 1/2 serija. London
Ir taip jūs darote komedijų sezono premjera kuomet nusprendžiat, jog ji bus valandos ilgio. Jūs darot ne dvi įprasto ilgumo serijas, bet vieną ilgą, su ypatinga proga ir nebandydami daryti kažko naujo. Aš čia jums pasakiau turbūt tobulą variantą, bet „Parks and Recreation“ premjera praktiškai tokia ir buvo: itin linksma, miela, nuoširdi ir, įtariu, sugebėjusi pravirkdyti ne vieną.

Serijos puikumas slypi tame, kad ji išlieka su pastarųjų savo sezonų nuotaika. Visus serialo sezonus aš peržiūrėjau maratonu, bet taip buvo galima dar ryškiau pastebėti, kaip po truputį išsisėmė (nors toli gražu ne iki galo) Leslė ir kaip į pagalbą atėjo besikeičiantys antro plano veikėjai. Šiuo atveju pastarieji ir vežė visą premjerą. Rono vestuvės buvo jau trečiosios tobulos „Parks and Rec“ vedybos ir tuo pačiu priminimas, kad, skirtingai nei kitos komedijos, serialas vedybų istorijos sezoną tęsti nenori. Medaus mėnesis Londone, tiesa, tik su vienu pačiu Ronu, buvo toks nuostabus dalykas ir jo ideologijos, ir pomėgių parodymui, kad iškart privertė pamiršti visas prastas sezono naujienas.

Endžio, Beno ir jų naujojo draugo kvailiojimai buvo tuo pačiu ir labai linksmas pakvailiojimas, ir veikė kaip priežastis, dėl kurios serialas nuvyko į Didžiąją Britaniją: Chrisas Prattas ten filmuojasi filme „Guardians of the Galaxy“, ir tikras gyvenimas pasufleravo puikią istoriją. Tiesa, istorijos priežastis seriale man šįkart sukėlė daugiausiai problemų vien dėl to, kad viskas kažkaip per daug matyta. Ir Leslės išsišokimai prieš savo miestelį, ir jos susitvarkymas su problemomis, ir Eipril, kuri dabar atseit tampa geresniu žmogumi, bet tik serijos pabaigoje, suminkštėjimas yra dalykai, kurie priverčia scenaristus daugiau laiko duoti antram planui, bet nuo to blogiau nėra. Tai tik priverčia mane džiaugtis, kad su tokia puikia serija galiu pradėti „Parks and Recreation“ kassavaitines apžvalgas. 9/10


The Big Bang Theory. 7 sezonas. 1/2 serija. The Hofstadter Insufficiency/The Deception Verification
Su TBBT mano situacija yra panaši į situaciją su „Kastlu“, tik čia tokio didelio entuziazmo negaliu rodyti. Kai TBBT veikia pilnu pajėgumu, serialas pagamina nuostabias serijas, tačiau jų išlaukti reikia žiūrint tokius dalykus kaip paskutiniai keli praėjusio sezono pusvalandžiai. Niekada nebūsiu aklas šio serialo garbintojas ir ar verta tęsti jo žiūrėjimą, ar ne, apsispręsiu kiek vėliau, bet dar vieno mados vaikymosi dėka pasirodžiusios iškart dvi naujos serijos nuteikia bent kiek optimistiškiau.

Atvirai pasakius, apie tai, jog Leonardas buvo išvykęs, absoliučiai pamiršau, ir šiaip gerai. Nes kai įsijungiau pirmą seriją nustebau dėl to, kaip serialas šį išvykimą išnaudoja. Šioje vietoje viskas buvo sutvarkyta tokiu būdu, kokio veikėjai jau seniai nusipelnė. Šeldonas su Pene, du veikėjai, kurie paskutiniuosiuose sezonuose pasikeitė kardinaliai, čia buvo geriausias įmanomas suporavimas. Šeldono aistros ir nematant Leonardo pirmoje serijoje, ir matant jį pas Penę antrojoje, pagaliau buvo ženklas, jog scenaristai galbūt atsisakys beprasmiško užsispyrimo nesuteikti Šeldonui žmogiškumo. Penei teko kiek menkesnis vaidmuo, bet jos išmokimas ignoruoti Šeldono nesąmones pavertė juodu puikia pora.

Bet visa kita, kas buvo tarp šių scenų, vėl buvo beviltiška. Tai buvo būdas priminti apie veikėjus, bet koks tai būdas. Ir Radžo bandymas pamiršti pasibaigusią meilę (ją šiame seriale pamiršti norėčiau ir aš), ir moterų gyrimasis vakarėlio nuotykiais, ir - dieve padėk - Howardo tapimas moterimi yra banalumas ir nesubtilumas at its finest. Na, jei supratot, tai mano patarimas būtų išvežti Leonardą ir kitus veikėjus kur nors labai toli, ir palikti tik Šeldoną su Pene tvarkytis su savo jausmais (beje, žinau, kad TBBT labai toli niekad neitų, tačiau Šeldono ir Penės suartėjimas į kažkokią romantiką bus paverstas, būkit tikri). 6/10

Savaitės serialas - Breaking Bad

Savaitės scena - Parks and Recreation. Džeris ir kūdikio auginimas

Savaitės citata - Parks and Recreation. 'Hogwarts is fictional. Do you know that? It’s important to me that you know that.'

O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą