2013 m. lapkričio 15 d., penktadienis

Telemano savaitė #51


The Walking Dead. 4 sezonas. 5 serija. Internment
Panašu, kad „The Walking Dead“ yra pasiryžę praėjusiame sezone abejonių turėjusius žiūrovus rimtai grąžinti į savo auditoriją. Jau buvau sulaukęs poros pastebėjimų, kad TWD vertinu per gerai, ir galbūt tai yra tiesa, bet kai serialas du sezonus praktiškai stovėjo vietoje, su veiksmu ar be, gauti tiek serijų apie veikėjus yra savotiška dovana, kuria reikia mėgautis kol galima. Šįkart dovana atėjo Heršelo, kuris pastaruoju metu buvo tik kaip beformis Riko sąžinės balsas, pavidalu. Su „Internment“ jis netapo tokiu sudėtingu veikėju kaip Kerol, bet šios serijos reikėjo tam, kad Heršelas nebūtų vien banalus visus gelbėjantis didvyris. Taip, jis čia toks buvo, bet neišvengdamas dilemų ir emocinių protrūkių, ko rimtai dramai ir reikia. Serijai įkritus į monotoniškumą ją sugebėjo praskaidrinti pakankamai rimtos veiksmo scenos, net jeigu vykstančios tamsoje tarsi tam, kad nereikėtų planuoti muštynių choreografijos. Vis kažkas naujo.

Ir tada kamera atitolsta nuo kalėjimo, ir tą pačią sekundę, net nepamatęs vienaakio, aš nusikeikiau. Gubernatorius grįžo, ir mano nuomonę dėl jo jūs puikiai žinot. Jis buvo priežastis, dėl kurios praėjęs sezonas negalėjo būti kaip šis. Gubernatorius veikė tik kaip fizinių konfliktų katalizatorius ir jokios istorijos, pasakojančios apie jį kaip apie žmogų, tiesiog nebuvo. TWD atsargoje dabar nebent turi konfliktą tarp Riko ir Darylo dėl Kerol, ir tada, pasibaigus ligoms, viskas prasidės iš naujo, kas su Gubernatorium reiškia tik veiksmą. Net jeigu jis iš pradžių prašysis pagalbos, sezono gale jis vis tiek atsisuks prieš kalėjimą, nes nužudyti jo neįstengs niekas. Nors ir netikiu, vis dar noriu, kad jis būtų sukurtas kaip rimtesnis veikėjas, kuris išspaustų visą įmanomą dramos potencialą. Jeigu ne, teks branginti paskutiniąsias kelias serijas kaip ultimate serialo pasispardymą. 8/10

Homeland. 3 sezonas. 7 serija. Gerontion
Vienintelis dalykas, kuris atrodo kaip teigiama nepalyginamai už pirmtakus prastesnio sezono pusė, yra tai, jog scenaristai sezoną kuria taip, kad jį galėtų nurašyti ir nekreipti į jį dėmesio vėliau. Tai yra baisus sprendimas, žiauriausias, kuris gali atsitikti televizijoje, bet būkim realistais: ketvirtas sezonas bus, ir jeigu jame tektų tvarkytis vien su šio pasekmėmis nebandant ko nors naujo, nepanašu, kad išeitų kas nors padoraus. Šia serija limitas nubrėžtas: Kerė visaip bandys pasiekti Brodį, kuris yra pats nereikalingiausias serialo elementas. Javadis nubrauktas, ir dabar prasidės banalios gaudynės, kurios gali atnešti kažką rimtesnio nebent paskutinėse serijose. Ir būtent tam ši serija ir buvo paskirta, nežiūrint labai rimto jos potencialo. Kai buvo galima sukurti dar vieną nuostabią, tardymų kupiną valandą, serialas gana protingai prisidengė Saulo kietumu ir išvengė susidūrimų su rimtomis situacijomis, kas išvengimo prasme yra meistriška, nors prieš žiūrovus tai yra daugmaž gėdinga. Lokharto ignoravimas ir palikimas tamsiame kambaryje seriją atperka bent kiek, tačiau ji pasirodė kaip dar viena neišnaudota galimybė ir beprasmis laiko stūmimas. Tampa aišku, kad „Homeland“ ruošiasi rimtesniam įvykiui sezono gale, tačiau iki jo dar yra likę per daug serijų, ir jeigu laiko stūmimas prasideda jau dabar, linksma nebus. 6/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 10 serija. White Horse Pike
Serialo aspektas, kurį „Boardwalk Empire“ suprasdavo ir anksčiau, tačiau šiame sezone jį pradėjo naudoti pilnu pajėgumu, yra tai, kad jeigu yra siekiama ne veiksmo, o veikėjų plėtojimo, kiekvienas veikėjas privalo turėti savas problemas, ne vieną bendrą penkiems žmonėms. „White Horse Pike“ tai įkūnija, kuomet praktiškai visi pagrindiniai veikėjai atsiduria šalia mirties, ir su tuo susitvarko labai skirtingai, ką masinėse scenose pasiekti būtų sunkoka. Čalkis su tuo bando tvarkytis prašydamas pagalbos, kas jam pačiam anksčiau būtų buvę tiesiog gėdinga, bet dabar, net jei su šiokiu tokiu skauduliu, jis tai priima kaip natūralų dalyką, kuomet prieš Narcizą vienam kovoti būtų tiesiog kvaila. Kartu jis puikiai supranta, jog pagalbos maldauti nereikės: Narcizas kenkia ne vienam stipriam oponentui, todėl draugų atsiras greitai. Vienas jų, be abejo, yra Nakis, kuris prieš Narcizą kovoja tik dėl savęs, ne dėl draugo, bet kas įspūdį šių dviejų veikėjų susitikimo metu daro žymiai didesnį.

Ir visgi serijos pažiba nebuvo jų susitikimas, net jei jis buvo ir tikrai žavingas reginys. Narcizo bandymas palenkti į savo pusę Čalkio dukrą yra dar žiauresnis žinant, kad šis serialas yra rodomas per HBO, kanalą, kuriame yra baisesnių dalykų už dukros išprievartavimą ir nužudymą. „Boardwalk Empire“ tuo pasinaudoja, kuomet Narcizas su savo grakštumu prie merginos artinasi lėtai, taip tik padidindamas įtampą. Tokia įtampa man yra žymiai priimtinesnė nei ta, kurią bandoma kelti su FTB istorija, nors ji į bendrą vaizdą gali įsiterpti labai gražiai. Ji gali užpulti savo jėgomis pasitikintį ir per daug priešų neturintį Nakį iš pasalų, ir, tiesą sakant, netgi jį nužudyti. Nakis jau kurį laiką yra nelabai didelę įtaką istorijai turintis veikėjas, ir išvežti serialą kiti veikėjai tikrai gali. O jeigu su spekuliacijomis eičiau iki galo, primenu, kad čia yra HBO. Čia kanalas, kur svarbiausi „Game of Thrones“ ar „Sopranų“ įvykiai vyksta priešpaskutinėse serijose, todėl kitą savaitę pasiruoškit atitinkamai. 9/10

Masters of Sex. 1 sezonas. 7 serija. All Together Now
„Masters of Sex“ toliau daro neįmanoma: serialas sugebėjo padaryti seksą dalyku, kuris mane nuliūdintų ir priverstų jausti gailestį. Na, bent jau televizijoj, nors ką jūs apie mane žinot. Praėjusios savaitės posūkį, kuomet Virdžinija atsidavė Bilui, nesunku buvo įvardinti kaip mokslinį bandymą, tik nebuvo aišku, kokia rimtesne istorija šis dalykas bus apipintas (vėliau, net neabejoju, tai peraugs į rimtesnį poros romaną, ir vienintelė serialo užduotis yra tik sustabdyti įvykius, nes rimtesnio susibičiuliavimo nei per seksą aš nelabai žinau). Apipintas jis buvo dar viena Bilo darbas prieš šeimą istorija, tik šįkart turinčia daugiau potekstės. Žiūrovams buvo pateikta, kad Bilas suartėjimu su žmona tikrai mėgaujasi, bet ar tai jis daro dėl to, kad tuoj pat galės bėgti prie tikrojo savo pašaukimo - mokslo, - ar tai buvo tikras malonumas, nežinau, bet tikiuosi, kad šitai dar išsiaiškinsime.

Tuo tarpu kitame serialo kampe „Masters of Sex“ bando plėstis duodant antro plano veikėjams visiškai atskirą istoriją, kuri taipogi ilgainiui gali susirišti su moksline puse. Skalio žmona ir jos jaunasis meilužis taip, tikrai yra dramos pilna istorija ir to aš tikrai neneigiu, ir labai laukiu, kaip tai bus įgyvendinama vėliau. Tačiau šiuo metu mane žymiai labiau domina homoseksualų pusė, bet nepradėkit rėkt, nes taip sakau grynai dėl mokslinių priežasčių. Netradicinių pakraipų tyrimai seriale mane, perskaičius jo aprašymą, intrigavo bene labiausiai, nes „Showtime“ yra laisvas kanalas ir šią temą gali įgyvendinti pilnai, ko nėra padaręs turbūt nei vienas serialas. Spėlioju daug, bet tik dėl to, kad esu įsitikinęs, jog „Masters of Sex“ tik gėrės. 9/10

How I Met Your Mother. 9 sezonas. 9 serija. Platonish
Tiesą sakant, ši serija buvo būtent tai, ko aš norėjau ir tikėjausi iš devintojo sezono. Ir jeigu dažnai šneku apie struktūrinius, bet ne kokybinius panašumus su mano nuomone, šįkart su lūkesčiais sutapo ir tai, kaip serija buvo sukalta, ir jos istorijos išpildymas. „Platonish“ tik parodo, kokia klaida buvo statyti visą sezoną taip toli nuo namų Niujorke. Kai vestuvių dalyviai apsiribojo tik vietiniais pajuokavimais, kuomet juokiamasi iš kiekvieno aplink esančio daikto, Niujorkas visuomet atveria daugybę galimybių, netgi tokių, kur Maršalo ir Tedo nuotykiai krepšinio rungtynėse neatrodo baisiai nuvalkioti. Turbūt dėl to, kad Maršalo bent jau aš pasiilgau, ir jis su kitais veikėjais veikia nuostabiai, o jo kelionė ant ratų yra baisiausias serialo sukurtas dalykas.

Serija, tiesa, ne apie jį. Ji apie meilės trikampį, kurį įprastai vertinčiau žymiai prasčiau, ir man atrodo, kad iki kitos serijos aš šios savaitės serija pradėsiu bjaurėtis. Bet meilės trikampis šiuo atveju pasitarnavo dar vieno motinos pasirodymo požiūriu, kas niekada nėra blogai. Galbūt kai kuriems pasirodys klišė, kad būtent garsioji motina yra moteris, kuri privertė Barnį pagrobti Tedo svajonių moterį, bet HIMYM ant to ir yra pastatytas. Po daugybės kosminių prasilenkimų su jo vaikų motina, nenuostabu, kad Tedo žmona taps didelę įtaką jo draugų gyvenimams padariusi moteris, ir šia serija jos tobulumas (ir stereotipinis panašumas su Tedu, net jei Barnis labai linksmai jųdviejų nesugebėjo supiršti) yra rimtai pagrindžiamas. Mano pastarųjų savaičių vertinimai rėmėsi daugiausia tuo, ar serijos buvo aukščiau, ar žemiau vidurkio, todėl gali būti, kad klišėms esu labiau pakantus negu įprasta. Bet pastaruoju metu HIMYM serijų gale sugeba įdėti scenas, kurios tas banalybes atperka, todėl skųstis nesinori (ir Bryanas Cranstonas. Serijoje buvo Bryanas Cranstonas, ir jūs žinot, kaip aš jaučiuosi Bryano Cranstono atžvilgiu, todėl Bryanas Cranstonas „Platonish“ kelia į kitą lygį). 8/10

Agents of SHIELD. 1 sezonas. 7 serija. The Hub
Vienas mano mėgstamiausių televizijos kritikų Ryan McGee prieš porą dienų rašė apie jo žiūrimus serialus, ir apie AoS jis užsiminė kaip apie serialą, kuris tiesiog egzistuoja. Ir į šį žodį sutelpa tiek daug. Savaitė iš savaitės mes matom visiškai tą patį vaizdą, kuris sukelia nulį emocijų. Net jei tai būtų sprogimai ar įtemptos gaudynės, viskas yra padaryta su banaliausiomis „Marvel“ klišėmis be jokių įsimintinų veikėjų ar nors kiek įdomesnės istorijos. Vienintelis dalykas, ką ši savaitė lygtais padarė gerai, yra tai, jog ji prisiminė praėjusios serijos įvykius su iš lėktuvo šokinėjančiais žmonėmis ir šiokią tokią paniką. Todėl ne, tai nėra baisiai procedūrinis serialas, bet jį žiūrint net „Kastlas“ atrodo įdomiau. Vienintelė AoS užduotis bent jau kol kas tėra priminimų siuntimas, jog serialas egzistuoja tame pačiame „Marvel“ filmų pasaulyje, kas nedžiugina taip, kaip turėtų, nes užuominos į filmus yra mėtomos absoliučiai be konteksto, net jeigu jos būtų potencialiai įdomios. Na, kitos savaitės serija tariamai siesis su „Thor 2“ įvykiais, todėl bent kažkiek įdomiau tikiuosi bus, bet nebent įvyks stebuklas, po kitos savaitės valandą, praleidžiamą prie AoS, teks naudoti kam nors kitam. 6/10

Brooklyn Nine-Nine. 1 sezonas. 8 serija. Old School
Net seniausiuose mano matytuose sitcomuose aš matydavau istorijas, kurias naudoja „Brooklyn Nine-Nine“. Jos yra dešimtmečių senumo, ir visgi šis serialas jas sugeba išnaudoti taip, kad jos atrodytų tarsi matomos pirmą kartą. Dvi „Old School“ istorijos vėl buvo matytos. Pagrindinė jų, Džeiko vaikystės herojaus atėjimas rašyti straipsnio apie policininkus, yra nuvalkiota senimas prieš jaunimą siužeto linija, bet ne tokia, kuri artimiausioje televizijos istorijoje buvo išnaudota vyresniojo ir senesniojo policininko prisigėrimui. Bet ne tame esmė, net jeigu kiaušinių gėrimas yra viena geriausių serialo scenų (tiesa, nepralenkianti Terio žiovavimo). Džeikas ir kapitonas šioje serijoje jau nebėra tokie baisūs priešai, ir kad ir kiek egoizmo iš pagrindinio serialo detektyvo sulauksite, jūs dabar negalėsite negalvoti apie sceną, kurioje Džeikas nusprendė nepasakoti Peraltai apie tai, kad kapitoną apgynė. Džeikas nėra vien šiknius, ir va jums įrodymas. Antraeilė istorija mane šįkart sužavėjo kiek mažiau, vien dėl Rozos kaip visad banaliai piktos moteriškės (nepainioti su aktorės pasirodymu, kuris yra nuostabus ir su veikėja nelabai ką bendra ir turi). Pasakojimai apie laimingą vietelę vis tiek yra dalykas, kuris kelią serialą į aukštumas, ir po aštuonių nuostabių savaičių jaučiuosi pakankamai tvirtai, jog apskelbiau B99 geriausia nauja komedija. 8/10

Trophy Wife. 1 sezonas. 8 serija. Lice and Beary White
„Lice and Beary White“ turėjo būti viena svarbiausių pirmojo sezono serijų. Visos trys Pyto žmonos buvo susitikusios ir anksčiau, bet savo rolės jo gyvenime taip plačiai jos dar nebuvo aptarusios. Bet kai anksčiau „Trophy Wife“ žinojo, kur reikia surimtėti ir kur - pralinksmėti, šįkart viską buvo bandoma išvežti humoru, kuris vietomis buvo kaip reikiant perspaustas. Pagrinde dėl to, kad jis jau kelintą savaitę iš eilės kyla iš stereotipiškai besielgiančių veikėjų, turinčių labai aiškią paskirtį. Keitė siekia gauti nuolankumo, Diana yra visų vadovė, o Džekė įkrenta kažkur per vidurį ir prisiplaka prie laiminčiųjų. Ši istorija, suderinusi visas tris moteris, buvo gana originali ir linksma, bet priėjusi prie tokios pačios išvados, kurioje Diana tariamai susitaiko su naująja Pyto žmona. Kadangi vieną kartą serialas jau sugebėjo šią išvadą ignoruoti, stebuklų nesitikiu. Bet čia yra komedija, žanras, kuriame „Trophy Wife“ jaučiasi nuostabiai, kas šįkart buvo parodyta teisme dėl meškiuko. Jis ne tik davė Pytui daugiau veiklos, bet ir sugebėjo supriešinti du nuostabius vaikus, kas humoro prasme buvo kone tobula. Mažesni momentai seriale vis dar veikia puikiai, bet neapleidžia nuojauta, kad didžioji istorija pradeda buksuoti. 7/10

The Big Bang Theory. 7 sezonas. 8 serija. The Itchy Brain Simulation
Kai aš švaistausi tokiais žodžiais kaip veikėjų plėtojimas, negalvokit, kad juos įmetu tik šiaip jums padaryti įspūdį. Man veikėjų plėtojimas yra susijęs su tuo, kad veikėjų veiksmai būna pagrindžiami, taip žiūrovams paaiškinant jų logiką ir veikėjų nepadarant vien tokiais, kurie būtų be charakterio ir tik reaguotų į aplinkinius. Ir iš įrodymų, kuriuos TBBT bando pateikti šį sezoną, tampa aišku, kad Šeldoną jie įsivaizduoja dar baisiau nei anksčiau. Tai yra jų serialas, ir Šeldono logika visuomet būna pateikiama įtikinamai, todėl kritikuoti lyg ir būtų beprasmiška, bet neapleidžia nuojauta, kad tai yra daroma vien dėl žiūrovų. Plačiąja prasme, Šeldono privertimas Leonardą apsivilkti blogąjį megztinį yra tarsi pamoka jam, kuomet Šeldonas nori parodyti kaip jis privalo taikytis prie aplinkos (nors logikos tame mažokai). Bet galiausiai, kaip ir kiekvienoje šio sezono serijoje, Šeldonas pasirodo esąs kaip visiškas šiknius, toks, kuris iš pradžių ėjęs ramiai, serijos pabaigoje pratrūksta ir nebe linksmai, o piktai griauna gyvenimus Eimei ir, šiuo atveju, Leonardui. TBBT yra vienas žiūrimiausių serialų, ir nukrypti nuo kurso tam, kad ištaisytų Šeldoną, veikiausiai nebus ryžtasi, bet tokiais atvejais komedija yra paliekama kažkur toliau ir žiaurumai įspūdį palieka nekokį. Ne tokį prastą, žinoma, kaip Radžo istorija, kuri šiam veikėjui net neduoda jokio pagrindimo. Jis yra tiesiog banaliai neprognozuojamas, ir aprėkti ar iškeikti ką nors jam nėra problema. Radžas vėl grįžo į laikus, kuomet į jį žiūrėti dėl visam serialui netinkančio banalumo nėra smagu, bet belieka tikėtis, kad toks suklupimas yra išimtis, ne taisyklė. 6/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 6/7 serijos. Filibuster/Recall Vote
„Parks and Recreation“ šių dviejų serijų nekūrė specialiai tam, kad jos eitų viena po kitos, bet aš nesiskundžiu. Abi jos buvo puikios, nors nuostabos čia neturėtų būti jokios. Pirmoji serija, „Filibuster“, man patiko kiek labiau nei antroji, nes šiam serialui Helovynas, net jeigu ir pavėluotas, yra bene svarbiausia šventė. Serijos pažiba tapo Leslės kalba prieš piktąjį Džemą, kuris tampa vienu nuostabiausių serialo veikėjų. Jis yra stereotipinis blogietis, bet toks, kuris sugeba sugalvoti vis kitokį kenkimo Leslei būdą, kas šioje serijoje su vandens pilstymu ir gongo daužymu pasimatė vis labiau (Amy Poehler, labiau nei visada, čia buvo dar puikesnė, nes taip natūraliai atsisėdimą ant žemės ar pūslės nelaikymą suvaidintų ne bet kas). Ne ką mažiau įspūdingos buvo ir antro plano istorijos. Jos toli gražu nebuvo keičiančios serialo gyvenimo, bet jos sugebėjo linksmai užpildyti serijos skyles. Rono medžioklės nuotykiai buvo kiek paskubintas reikalas, bet žinokit, kad serija, kurioje Ronas juokiasi, yra verta tik aukščiausių pagyrų, todėl problemų čia nėra jokių. Tomo istorija man patinka tuo, kad jis pagaliau surado tikrąją savo meilę, o jeigu ji yra Tatiana Maslany, geriau tiesiog nebūna. Nebent ji pavagia meškiuką iš nėščios Tomo draugės, tada būna dar geriau. 9/10

Antroji serija, „Recal Vote“, yra kiek labiau sujaukta ir nepastovi, bet vis tiek sugebėjusi mane nustebinti tuo, kad Leslė balsavime pralaimėjo. „Parks and Recreation“ tokiais sprendimais nelabai mėtosi, ir aukštų postų siekimą (bent jau tokį, kuris atrodytų kaip natūralus, nepritemptas) turbūt galima išmesti iš galvos. Tiesa, kol serialas rodys į depresiją puolusią Leslę, per daug nesiskųsiu, nes per šešis sezonus tokios jos mes dar nematėme. Tuo tarpu antro plano istorijos šįkart veikė kiek silpniau, kadangi nei bandymai pralinksminti Eipril, nei Rono pasirodymas televizijoje nepasirodė kaip iki galo išnaudotos galimybės. Įgyvendinamos jos buvo neblogai ir tikrai linksmai, tik pasibaigus serijai abi jos jautėsi kaip pabaigos neturėjusios siužeto linijos, priešingai nei pakankamai jautri Leslės išpažintis. Bet tai nepakeitė mano nuotaikos iki tokio lygio, kad negalėčiau visiems pasakoti apie nuostabų „Parks and Recreation“ sugrįžimą. 7/10

Savaitės serialas - Boardwalk Empire

Savaitės scena - Boardwalk Empire. Narcizo ir Čalkio dukros pokalbis

Savaitės citata - Trophy Wife. 'Fact: I’m hungry. Fact: I want a cookie. Fact: I am a cookie.' 'You’re not a cookie.' 'I can be anything I want to be.'


O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą