2013 m. lapkričio 22 d., penktadienis

Telemano savaitė #52


The Walking Dead. 4 sezonas. 6 serija. Live Bait
Už šitą seriją serialui reikia padėkoti. „Live Bait“ aiškiai parodo, kad jokie „The Walking Dead“ siekiai nėra tokie, kurių serialas siektų iš visų jėgų, ir jeigu vieną dieną kas nors nuspręstų prie jo praleidžiamą valandą iškeisti į ką nors kitą, tas žmogus per daug gailėtis neturėtų. Turbūt logiška, kad po kelių serijų su logiškais veikėjų sprendimais, padariusiais kai kuriuos čia matomus žmones tikrai sudėtingais ir įdomiais, turėjo sekti Gubernatorius (nes Brianu aš jo vis tiek nevadinsiu) ir visas jo veiksmo bagažas. Jums gali pasirodyti, kad „Live Bait“ buvo viskas, dėl ko aš taip zyziau: Gubernatorius parodytas kaip veikėjas ir už savo beprasmių konfliktų kėlimų, ir už savo skambių frazių, ir taip tarytum tapo sudėtingu herojumi. Leiskit papasakoti jums šį tą apie dramą. Ji visuomet yra vežama logika veikėjų veiksmuose ir jų plėtojime, nesvarbu, kokioje nelogiškoje aplinkoje jie bebūtų. Pavyzdys: „Clear“, serija, kurią parašė dabartinis serialo showrunneris Scottas Gimple'as. Ta serija buvo tokia pat lėta ir ji žavėjo tuo, kad mes, ilgai nematę vieno veikėjo, galėjome patikėti, jog praradęs vaiką ir priverstas gyventi žmogus laisvai galėjo pakvaišti.

Gubernatorius praėjusio sezono pabaigoje iššaudė visus savo bendražygius, ir dėka vieno montažo (kuris yra - ir čia rimtai - dalykas, iš kurio juokiausi labiausiai per visą savaitę, nes scenaristų kvailumo šioje vietoje net negalima paaiškinti) mes turime suprasti, kad užsiauginęs barzdą Gubernatorius pasikeitė. Tai, be abejo, yra argumentuojama jo santykiais su beviltiška išsigelbėjusia žmonių grupele, kuri gyveno be vyro, bet dabar jai vyro labai prireikė. Tokių banalybių (žiauriausia kurių buvo metaforos su šachmatais, labiausiai nuvalkiotas dalykas televizijoje) buvo nežmoniškai daug, ir vienintelis dalykas, kuris kėlė šios serijos lygį, buvo tai, jog naujai sutikti veikėjai buvo pakankamai išnagrinėti per trumpą laiką, ir tai logiškai paaiškino jų dabartinę būseną ir išsigelbėjimą. O blogiausia serijos vieta šiuo atveju yra promo kitai savaitei, kuomet dar vieną valandą turėsim praleisti su vienaakiu. Ir tai bus likus vienai serijai iki žiemos atostogų. Good luck with that. 4/10

Homeland. 3 sezonas. 8 serija. A Red Wheelbarrow
Kažkas su serialu yra negerai, kai žiūrovas, pirmąjį jo sezono apskelbęs kone geriausiu dalyku ever, pradeda juoktis iš scenos, kuri turėtų būti rimčiausias posūkis tame seriale. Na, „Homeland“ to dalyko net nebandė padaryti svarbiu. Kerės pašovimas čia yra toks paprastas reikalas, lygiai taip pat, kaip ir faktas, jog Kerės būsimasis vaikas tikrai yra Brodžio (tai patvirtino serialo kūrėjas Alexas Gansa). „Homeland“ absoliučiai nekreipia dėmesio į istorijas, kurios yra visai nereikalingos, ir būtų visai gerai, jei jos neegzistuotų, bet jos yra, ir viskas tuoj taps muilo opera. Kas liūdina dar labiau, nes ši serija, net jei ji mane tiesiog stebino savo kvailumu, rimtai kreipė dėmesį į didžiąją sezono istoriją: bombarduotoją. Ir su tuo buvo susitvarkyta tuo geruoju (be sarkazmo) „Homeland“ stiliumi, kuomet bombarduotojas buvo paprastas, niekam nematytas žmogus, kas leido daugiau laiko praleisti su pažįstamais veikėjais, ne verkti dėl nepažįstamojo likimo. Tiesa, verkti turbūt turėsim dėl Brodžio, kuris kankinosi ir kuriam galimai dar kartą buvo praplautos smegenys, kas ir vėl primena „24 valandas“. Ir lygiai taip pat, kaip su Džeko Bauerio istorija, Brodis turėtų pasveikti ir kokiu nors būdu toliau tęsti gyvenimą, net jei mūsų lauktų kassavaitinis Kerės ir Brodžio susitikinėjimas kalėjime. Veikėjų logika šiame seriale jau yra istorija, kurios kartoti niekas ir nesiruošia, bet pagirti bent jau už susikoncentravimą į siužetą galima, nors tai vienam geriausių prieš kelis metus serialų negali būti pagyrimas. 6/10

Masters of Sex. 1 sezonas. 8 serija. Love and Marriage
Net jeigu man „Masters of Sex“ patinka dėl to, kad jis yra žemiškas ir toks jaukus serialas, ir net jeigu neseniai šnekėjau, jog antro plano veikėjų plėtojimas mane žavi vis labiau, šioje serijoje viskas pradeda panašėti į per daug jaukų darinį. Tai nėra problema dabar, ir žinant MoS scenaristus, ji tokia netaps ir ateityje, tačiau nuspėti įvykius ar veikėjų suporavimus dabar nėra taip jau sunku. Bet vėlgi, tuo skųstis negalima, nes Skalio ir jo žmonos barnis, įgyvendintas nuostabiųjų Beau Bridgeso ir Allison Janney, yra tai, dėl ko šį serialą ir galima mylėti. Abu veikėjai meluoja vienas kitam negalėdami suprasti, kaip jie vienas kitu netiki, kas tokį melą paverčia labai sudėtingu ir žadančiu, kad jis galiausiai pasibaigs, nes serialuose visi melai išaiškėja, ir tai, jog Skalių konfliktas veikiausiai baigsis, nuteikia optimistiškai. Nuspėjama, bet kartu ir intriguoja.

Tuo tarpu labiau ilgainiui gali pakenkti tai, kas yra daroma su Libe. Kol ji kentėjo dėl vaiko netekties, viskas dramos prasme veikė puikiai, bet dažniausiai ji visgi buvo žmogus, reaguojantis į Bilo darbo prieš šeimą pastatymą. Jai, siekiant nesikartoti, reikia kitokios vietos seriale, kas veikiausiai bus įgyvendinta su šokių mokytoju ir galbūt kokiu nors romanu (kartu parodančiu ir laikotarpio skirtumus), ir tai gali pereiti į muilo operų teritoriją, nors tikiuosi, kad taip nebus. „Masters of Sex“ prieš išeinant į rūbinę gali įsimušti į savo vartus, tačiau sezono pabaigai viskas yra parengta tikrai gerai, net jeigu aš neįsivaizduoju, kaip toks serialas gali sukurti įspūdingą finalą. Nors neabejoju, kad sukurs. 8/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 11 serija. Havre De Grace
Gerai, su spėliojimais suklydau, ir gavom ne įspūdingiausią, bet lėčiausią sezono seriją. Bet savo nuomonės aš laikausi: Nakis šiame sezone mirs, arba scenaristai bereikalingai laikosi už jo tik tam, kad teoriškai turėtų pagrindinį veikėją. Mano teorijai pagrindo yra, nes jūs tik pažiūrėkite į šią seriją ir Nakio bei Čalkio istorijų skirtumus. Čalkis čia susitinka seną savo pažįstamą, kurį jis labai gerbia, ir kuris pats yra tuo pačiu ir žavus, ir kraupus - tipinis BE derinys. Šis susitikimas šiek tiek papasakoja apie Čalkio praeitį ir tokių įdomių veikėjų istorijas išgirsti visuomet praverčia, juolab kad jos priverčia tuos veikėjus parodyti gilias emocijas, ko Čalkis šįkart beveik išvengė. Tuo pačiu Čalkis išlydėjo sau šiame sezone labai artimą žmogų, ir paruošė jį naujiems nuotykiams su senu pažįstamu, kas panašėja tik į dar didesnį dramos kiekį.

Ir dabar jūs pažiūrėkit į Nakį. Jo paskirtis šioje serijoje yra vos vos neišsiaiškinti Toliverio paslapties, jau kokį penktą kartą sezone. Jokio gilumo, jokių rimtesnių dialogų, tiesiog beveik užklydimas prie atsakymų ir nutolimas nuo jų. Tai intriga seriale, kuris jų atsikratė, ir tą patį žada padaryti su tokiomis senienomis kaip Nakis. Aš sutikčiau, jei jis taptų antraeiliu veikėjų ir nesirodytų kiekvienoje serijoje, bet tai, jeigu jis nebus nežudytas, yra neįmanoma. Bet optimistinis variantas po tokios lėtos serijos (kuri daugiausiai veikė vien kaip draminių momentų rinkinys, kurių labiausiai manęs neveikė Džilijanos prisipažinimai) nėra realistiškas, nors kažkas kitoje serijoje mirs. Juk čia „Boardwalk Empire“. Čia visada kas nors miršta. 8/10

How I Met Your Mother. 9 sezonas. 10 serija. Mom and Dad
Šio HIMYM sezono strategija, jeigu dauguma žiūrovų yra panašūs į mane, yra puiki. Serialas sukuria daugybę pasibaisėtinų serijų, tarp kurių karts nuo karto įmeta tokią, kuri yra panaši į pirmuosius sezonus, ir taip žiūrovas privalo žiūrėti serialą kiekvieną savaitę, nes praleisti geros serijos juk negalima. Ši tokia nebuvo. Gali būti, kad ji buvo prasčiausia šį sezoną. Sakau gali būti, nes panašu, kad ji nutraukė Maršalo ir jo naujosios draugės kelionę, kas būtų turbūt geriausias serialo sprendimas (ir tas užbaigimas, tiesą sakant, buvo sukurtas pakankamai gražiai ir jautriai, net jeigu labai nuspėjamai). Visa kita, tuo tarpu, buvo dar vienas sezono bandymas seriją užkimšti garsių vardų epizodiškais pasirodymais. Bevaisiai Barnio ir jo brolio bandymai supiršti savo tėvus su bendra motina buvo banalus siužetas ir savo plačiąja prasme, ir tuo, kokiais dialogais jis rėmėsi. Prastais, labai prastais. Ir tai dar būtų nieko, jeigu juos bent kiek būtų sugebėta apjungti ar su Barnio gyvenimu be tėvo, ar su tuo, kad į vestuves neatvyks Robin motina, ar netgi su tėvystės reikalais, kuri sezono centrinei porai nežada nieko gero. Vietoje to Barnis tapo mažu vaiku su lygiai to paties lygio juokeliais, ir taip buvo prastumta dar viena serija. Esu pasižadėjęs, kad HIMYM žiūrėsiu iki galo (juolab kad jeigu atsisakinėčiau serialų, kurie jau nebėra tokie, kokie buvo, čia nelabai kas ir neliktų), bet tokiais momentais serialas mane priveda labai arti atsisakymo ribos. Ir man dėl to labai baisu. 4/10

Agents of SHIELD. 1 sezonas. 8 serija. The Well
Tikėtis, kad ši serija bus tiesiogiai susijusi su „Thor 2“ įvykiais buvo naivu, nes filmas JAV yra rodomas tik porą savaičių, o šiuolaikinė visuomenė spoilerių labai nemėgsta. Todėl nenuostabu, jog vienintelis susijęs dalykas buvo nebent nuolaužų rinkimas pirmosiomis minutėmis ir vėliau buvo rodoma visiškai kitokia istorija. Istorija, kuri daugeliu atvejų privertė mane susiraukti, bet kartu turėjo scenų, galinčių kažką išspausti iš serialo. Jos, žinoma, nebuvo susijusios su mokslininku-ateiviu. Dabar jūs galite pajusti ką reiškia turėti didelį komiksų (ar nelabai) priešą kiekvieną savaitę: tai tampa nuobodu ir monotoniška. Tas baisusis pavojus, kaip kad buvo šią savaitę, vis tiek bus numalšintas, ir tame jokio įdomumo nėra. Žymiai įdomiau man pasirodė Vordo siužeto linija, net jeigu ji buvo sukurta pačiais banaliausiais metodais. Vaikystės traumos yra nuvalkiotas dalykas, bet jeigu jis priverčia veikėjus atsiskleisti ir įgauti bent kokią nors ryškesnę formą, labai blogai nėra. Vordas čia pratrūko ir sugebėjo išsipasakoti (ir prasidėjęs netikėtas romanas yra vienas Whedono kūrybos bruožų), kas labai menkai, bet visgi nuteikė, jog ateityje galime kažko panašaus sulaukti ir iš kitų veikėjų. Tai, nepaisant balų, buvo stipriausia (arba mažiausiai silpna) AoS serija, kuri nebuvo tokia, kad mane įtikintų toliau rašyti serialo apžvalgas, bet įtikino žiūrėti toliau. Šiaip, jeigu netyčia iššautų. 7/10

Brooklyn Nine-Nine. 1 sezonas. 9 serija. Sal's Pizza
Nesutarimai tarp valdžios institucijų, jeigu bent viena jų yra serialo centras, neabejotinai taps bet kurios komedijos (kartais - ir dramos) dalimi. „Parks and Recreation“ tokių dalykų turi pastoviai, B99 policininkai priešus gaisrininkų pavidalu įsigijo dabar. Ir jeigu tų gaisrininkų vadas yra nuostabusis Pattonas Oswaltas, viskas bus puiku. Humoro prasme taip tikrai buvo. Boilo picų vertinimas yra dar vienas dalykas, kuris suteikia kitokį požiūrį į antro plano veikėją, ir kuriuo tikrai gali patikėti. Džeiko ir gaisrininkų susidraugavimas yra nuspėjamas dalykas, bet vėlgi, toks, kuris buvo pateiktas tikrai įtikinamai ir linksmai. Vienintelė šios serijos bėda yra tai, jog serialas pirmą kartą nesugebėjo švariai papasakoti istorijos. Scenos jautėsi tarpusavyje nelabai sujungtos, ką jau kalbėti ir apie peršokinėjimus į Terio bei kompiuterastų istoriją (kuri, kartu su Terio monologu apie vaikus, tikrai buvo puiki), ir šįkart viskas jautėsi kaip gan grubus linksmų scenų rinkinys. Tai nėra baisus priekaištas, kaip tai nėra ir problema, kuri būtinai kartosis, bet kai serijos būna kuriamos gabalais, o ne turint nuoseklią istoriją, kažkas tarp scenaristų būna negerai. 8/10

The Big Bang Theory. 7 sezonas. 9 serija. The Thanksgiving Decoupling
„Dads“, ačiū dievui, aš mačiau tik vieną seriją, tačiau „The Thanksgiving Decoupling“ primena būtent ją. Nežinia, ar kažką šlykštesnio pastaraisiais sezonais TBBT buvo sukūręs. Rasistiniai juokeliai po juokelių, visiškas savų veikėjų nukvailinimas ir absoliučiai iš niekur ištraukta istorija yra visai ne tas serialas, kuris septintajame savo sezone atsigavo. Ir turbūt tinkama, kad vienintelis dalykas, kurio aš dar norėjau iš šio sezono - kad Eimė bent kartą gautų Šeldono nuolankumą ir laimėtų) - atėjo tokiu banaliu būdu, jog jokio džiaugsmo visa tai man visai nekėlė. Girtas Šeldonas yra dalykas, kuris, net jeigu ir yra banalus, šiame seriale veikia visada, bet čia yra vienintelis pliusas, pasimetęs tarp daugybės minusų. Žiūrėti buvo baisu, ir panašu, kad TBBT vėl krenta į savo tradicinę duobę. 3/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 8/9 serijos. Fluoride/The Cones of Dunshire
Šios savaitės serijos, žymiai labiau nei praėjusios dvi, buvo labai panašios viena į kitą, net jeigu tai ir vėl buvo dėka sutapimo. Ir abi jos sugebėjo pabrėžti tai, dėl ko „Parks and Recreation“ yra viena geriausių mano kada nors matytų komedijų: veikėjai čia vėl blizgėjo. Po tiek laiko serialas ir vėl atrado suporavimų, kurie atrodo nauji, bet visiškai nepritempti. Tai būtų galima pasakyti ir apie Rono bei Kriso susidraugavimą (kuris, po į vaikišką lovelę sudaužytos mašinos, buvo linksmiausias serijos momentas), ir apie Eipril bei Donos bandymą atrasti jas geriausiai atspindinčius šunis, ir Dona, mano dideliam džiaugsmui, šį sezoną tampa labai svarbia ir įdomia veikėja, kas turėtų kompensuoti Kriso ir Anos išvykimą. O jis artėja labai greitai, ką šios serijos ir parodė. Kriso vaidmuo dabar vis labiau yra mažinamas iki stebėtojo (tikrąja to žodžio prasme), bet jis joje jaučiasi taip pat gerai. Džemo ir Leslės santykių aiškinimasis (prižiūrimas Kriso) dar geriau veikė kaip gilesnis supažindinimas su Džemu, net jeigu yra didelė tikimybė, kad mes jį matom paskutinį kartą. Kitos istorijos, svarbiausia ir linksmiausia kurių buvo Beno ir jo garbintojų susitikimas, veikė lygiai taip pat stipriai, kas reiškia, jog mėnesiai be „Parks and Recreation“ dabar bus dar niūresni. 9/10 ir 8/10

Savaitės serialas - Parks and Recreation

Savaitės scena - Masters of Sex. Skalių konfliktas

Savaitės citata - Boardwalk Empire. 'There’s a skunk in your cellar.' 'Who is this?'


O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą