2013 m. lapkričio 29 d., penktadienis

Telemano savaitė #53


The Walking Dead. 4 sezonas. 7 serija. Dead Weight
Praėjusią savaitę mes turėjome progą įsivaizduoti, kaip Gubernatorius gali atrodyti, jeigu jis pasikeistų. Scenaristai mums suteikė tokią progą ištraukdami šį žmogų iš konteksto ir padarydami jį visų herojumi, kas (vėlgi, be konteksto) būtų gal ir normalus veikėjo plėtojimas, bet kontekstą mes turime. Kontekstą gavome šią savaitę su „Dead Weight“, dar sunkiau suprantama serija nei praėjusios savaitės kūrinys. Sakysite, kad aš ant Gubernatoriaus pykstu tiesiog šiaip, nes nei vienas atvejis man netinka. Iš dalies būsite teisūs, bet tai vis tiek atsirems į scenaristų klaidas. Kad ir kaip jie nukreiptų Gubernatoriaus gyvenimą, jis arba bus visiškai nelogiškai geriečiu tapęs vyras, arba žiaurumo mašina be jokio vidinio pasaulio, kas, kaip jau suprantate, yra baisios išeitys abiem atvejais. Todėl aš ir nelaukiau šio sugrįžimo: jis tik sumenkina darbą, kuris buvo įdėtas kuriant kalėjimo gyvenimą.

Scenaristams, tiesa, tai nė motais. Juos suprasti tikrai galima, nes reitingai karo tarp gėrio ir blogio metu visuomet būna aukščiausi, tačiau su tokiomis istorijomis yra tarsi nubraukiamas bet koks prieš tai egzistavęs kūrybinis procesas. „Dead Weight“, kaipo serijos, analizuoti iš viso neišeina, kadangi tai yra dalykas, be kurio mes būtume atsidūrę absoliučiai toje pačioje vietoje, kur esame dabar (t.y. nesužinoję nieko apie Gubernatorių, jo kolegas ar tiesiog jų motyvus, apart to, kad jie, kartu su savo draugų žudiku, dabar puls kalėjime, for some reason). Visoje šitoje serijoje buvo tiek gumos tempimo beprasmėmis scenomis, kuriose būtinai kas nors turi atsidurti pavojuje, kiek joks save gerbiantis serialas nedaro. Pirmosios šio sezono pusės tikslas tikrai buvo Gubernatoriaus ir kalėjimo mūšis, kas yra baisi ir iš konteksto ištraukta siužeto linija, nesužalota jokios logikos, tačiau ji egzistuoja, ir dėl jos mes turėjome kentėti dvi tuščias serijas, tik sumenkinusias TWD pastangas. Serialas veiksmą sugeba pateikti gerai, tad bent jau kokybiško mūšio kitą savaitę tikėtis verta. 3/10

Family Guy. 12 sezonas. 6 serija. Life of Brian
Taip, apie „Family Guy“ nerašiau jau labai seniai, ir tam turėjau pagrindo dėl prastos kokybės ir tiesiog neturėjimo pasakyti ką nors naujo. Bet tokio įvykio praleisti negalima. „Simpsonų“, „American Dad“ ir FG žiūrėjimas vis dar yra mano pirmadieninė tradicija, ir supraskit kai pamačiau Briano mirtį ne dėl spoilerių, o gyvai. Ir FG su tuo padarė tai, ko aš negalvojau, kad serialas moka: iš to buvo padaryta emocine prasme puiki serija. Be įprastų banalumų, su vienu kitu subtiliu pajuokavimu ir labai efektyviai išnaudotu Tony Sirico iš „Sopranų“ įkūnytu nauju šuniu. Animacinių serialų mirtys trunka labai neilgai, tačiau tiek, kiek truko ši, buvo grynas malonumas, kurį patyriau tik pirmaisiais FG žiūrėjimo metais. O jeigu Brianas visgi liks miręs, tai gali būti didžiausia serialo klaida, kadangi - ir tai sakau ne vienas aš, bet tai yra teisybė - Stiujo ir Briano duetas buvo vienintelis dalykas, kurį scenaristai darė pastoviai gerai, ir kas pagimdė bene geriausią pastarųjų metų seriją (neskaitant šios). FG be Briano laikysis ant vienos ar dviejų padoresnių serijų per sezoną, ką iškęsti būtų sunku ir man, bet kad ir ką sakytų visi scenaristai, mano mintys yra optimistinės, ir amžinas Briano nužudymas nėra išeitis. 8/10

Boardwalk Empire. 4 sezonas. 12 serija. Farewell Daddy Blues
„Boardwalk Empire“ be mirties yra kaip Padėkos diena be kalakuto, bet jūs širdy nesate amerikiečiai, jūs jos nešvenčiat, todėl susiekit kažkaip Kalėdas ir kalėdinę eglutę. Nors siekit jūs ką norit, kaip jūs kiekvienais metais iš naujo grožitės eglutėmis (aišku, Kauno, nes eglės gražios tik čia), taip kasmet galima stebėtis „Boardwalk Empire“, o ypač sezonų finalais. Šįkart jis vėl buvo nuostabus, prie ko prisidėjo ir Ričardo mirtis. Taip, aš iki galo atvirai tikėjausi Nakio mirties, ir Ričardas visada buvo mėgstamiausias mano veikėjas seriale, tačiau nebuvau nuliūdęs dėl nei vieno iš šių dalykų. Dėl Ričardo nenuliūdau dėl to, kad tai, kaip jis buvo išlydėtas, yra viena nuostabiausių mano matytų mirčių televizijoje. Jis per savo gyvenimą sugebėjo ir žudyti, ir padėti kitiems, ir būti kankinamas, ir patyrė praktiškai viską išskyrus meilę. Šioje serijoje jis tai sugebėjo patirti kartu su savo nauja šeima, ir nors tai yra iš dalies tragiška, Ričardo išsiuntimas, jeigu jis privalėjo ateiti, buvo būtent toks, kokio aš norėjau.

Dėl to, kad nemirė Nakis, aš irgi nepykstu, nes jis pagaliau, pritemptai ar ne, tapo svarbiu įrankiu istorijai. Jo ir brolio konfrontacija vėlgi buvo neišvengiama, ką BE ir vėl įgyvendino tiesiog be priekaištų. Iš pradžių sekė puikiai surežisuota kovos scena, kurioje aš prisiekiau, kad Elajus bus nužudytas, ir tai būtų svarbu ir emociškai, ir istorijos prasme. Vietoje to jis išsiųstas į Čikagą, kur galiausiai persikels visas serialas ir kur kitame sezone jau turėtų karaliauti Al Kaponė, ir Van Aldeno bei Elajaus nuotykius stebėti bus nuostabu. Tuo tarpu turbūt didžiausias siurprizas šioje serijoje buvo tai, kad Narcizas nebuvo nužudytas. Jo ir Čalkio akistata nebuvo serijos pažiba, tačiau tai, kaip vyrai išsprendė savo santykius ir paliko vienas kitą, buvo meistriškai siekta ir pasiekta istorijos kulminacija. Jei trumpiau, tai buvo tiesiog nuostabus finalas kol kas nuostabiausiam serialo sezonui, apie kurį žymiai daugiau galėsiu pakalbėti kitą savaitę pasirodysiančioje sezono apžvalgoje. 9/10

Homeland. 3 sezonas. 9 serija. One Last Time
Paklauskite savęs: ar tikrai norite skaityti dar vieną mano pasipiktinimą šiuo serialu, ar verčiau apačioje paskaitysite puikių „Masters of Sex“ ir „Brooklyn Nine-Nine“ serijų apžvalgas? Jeigu pasirinkote pirmąjį variantą, sveikinu, įklimpę mes esame drauge. Įklimpti nebuvo sunku: pirmas sezonas pasistengė tai padaryti, kuomet mes buvome įmesti tiesiai į emocinių ir su siužetu susijusių intrigų pasaulį, iš kurio išlipti tikrai sunku. Prasukame du metus į priekį, ir mes turime mėnesius kankintą ir visomis įmanomomis ligomis sergantį buvusį karininką, visiškai pasveikstantį per dvi savaites. „24 valandos“ Džeką pagydė per porą valandų, bet tai buvo „24 valandos“. „Homeland“ dabar leidosi į lygiai tą patį šulinį, iš kurio kelio atgal nebėra, nes tokių dalykų ištrinti tiesiog negalima (apie Kerės pašovimą ar nėštumą vis dar nė žodžio, nors būčiau atidavęs viską, kad Kerė pasakytų Brodžiui apie vaiką, nes tada be jokios sąžinės graužaties mesčiau serialą velniop. Nors ne, apie vaiką tegul nesako, nes jeigu atsimenat, Brodis turi du vaikus, nors jis pats atsimena tik vieną, bet šitame sakinyje ir šiaip yra daugiau logikos nei visame šiame sezone). Pati serija, jeigu aš absoliučiai atsiribočiau nuo visų logikos dėsnių, buvo pakankamai linksma, nes ji priminė Rokio treniruotes ir banalias užvedimo kalbas, kurios būdavo tik aštunto dešimtmečio veiksmo filmuose, ir taip, „Homeland“ nusirito būtent iki ten. Ritasi ir toliau, nes Brodis Irane taps nacionaliniu didvyriu, kas yra visa serialo logika in a nutshell. 5/10

Masters of Sex. 1 sezonas. 9 serija. Involuntary
Kai pirmas sezonas yra toks nuostabus, kokį kuria „Masters of Sex“, pagrindinė jo užduotis turėtų būti plėtimasis į šonus. Serialai apie vieną aiškiai sukoncentruotą temą, kuri čia tebūtų seksas, egzistuoja, bet labai retai tampa nuostabiais dalykais. MoS su antro plano veikėjais į šonus prasiplėtė ir čia neprikibsi. Dabar atėjo tematinio plėtimosi eilė, kas vėlgi yra puikiai įgyvendintas dalykas. Nors tai tebuvo antro plano istorija, bet vėl per žmogišką dramą buvo pasiektas konfliktas dėl religijos, kuris tokio tipo serialuose yra naudojamas dažniausiai, bet visada tinkamai. Dabar ginčai tarp žydo ir krikščionės bei to, kad pirmajam galiausiai savos šaknys tampa svarbiau už meilę, apie veikėją atskleidžia labai daug, žymiai daugiau, nei žinojome prieš seriją. Bilo ir Virdžinijos atveju tokio žinojimo pasiekti negalime, nes jų emocijas mes daugmaž žinome, tačiau čia labiau intriguoja kitas dalykas. Apie mokslininkų suartėjimą galima buvo nuspėti kad ir pirmoje serijoje, tačiau tai, kaip serialas dabar tai įgyvendina - kuomet mokslininkai vienas kitam potraukį jaučia per atstumą ir per bandymus, grynai kaip tikri mokslininkai, - žavi vis labiau ir labiau. Pagrindinėje istorijoje sezono finalas yra aiškus ir tai, kaip jo yra siekiama, tikrai džiugina, bet ir antro plano siužetai, kurie visad juda labai neprognozuojamai, iššauti tikrai gali, todėl rimtai, atsipalaiduokit ir tiesiog žiūrėkit. 9/10

How I Met Your Mother. 9 sezonas. 11 serija. Bedtime Stories
Vienas protingas žmogus (kadangi tiksliai negaliu nurodyti kuris) neseniai pasakė, kad televizijos žiūrėjimas negali būti darbas; jei tai tau neteikia džiaugsmo, serialas tau netinka. HIMYM kokius penkis ar šešis metus man buvo labiausiai tinkantis serialas. Dabar jis tapo serialu, iki kurio pabaigos lieka vienuolika savaičių ir jis sukuria seriją, kurios dialogai rimuojasi, o mano smegenys atrofuojasi. Tai buvo trys baisios istorijos, kurios absoliučiai netinka paskutiniam sezonui, bet šitą sakinį aš galiu nukopijuoti ant praktiškai visų sezono serijų ir rezultatas vis tiek bus tas pats. Rimavimas, jeigu būtų išnaudotas tinkamai ir būtų pastovus, turintis tvarką, tikrai galėjo būti linksmų epizodų variklis. Čia tebuvo tariamai linksmi epizodai (kurių vienintelis tikrai linksmas man pasirodė nebent repavimas traukinyje), kurie buvo pritempti rimavimu, kas buvo žiauriai dirbtina. „Simpsonai“ neseniai sukūrė rimuotą seriją, tačiau ten buvo pasitelktos stiprios animacijos galios ir rimavimas buvo tikrai poetiškas. Čia, sakykit ką norit, torto kimšimas ir dešimt Barnių yra su subtilumu nieko bendra neturinčios istorijos, prastūmusios dar vieną seriją be jokio rezultato. 5/10

Brooklyn Nine-Nine. 1 sezonas. 10 serija. Thanksgiving
Šventinės serijos artėjant metų pabaigai yra neišvengiamos ir, kas svarbiausia, su jomis suklysti yra labai sunku. Anksčiausiai visada ateina Padėkos diena, kas yra kiekvieno sitcomo tradicija, tačiau kur kiti tiesiog nesusikerta, „Brooklyn Nine-Nine“ pademonstruoja stipriausią savo seriją. Be jokių pašalinių istorijų, susikoncentruojant tik į didžiąją vakarienę ir skirtingus veiksnius, kurie ją padarys arba labai gerą, arba labai blogą. Padarė nuostabią, meistriškai išnaudojant didžiausią klišę, kuomet vienas žmogus - Džeikas - nekenčia šventės.

B99 labai greitai tapo dalyku, kuriam lietuvių kalboje nėra tinkamo žodžio. Tai yra tiesiog tiršta komedija ta prasme, kad kiekvienoje linksmoje situacijoje yra ne vienas juokinantis dalykas, kas naujoms komedijoms yra labai nebūdinga. Į tai įeina ir Boilo skandavimas, ir Hičkoko antro plano grimasos, ir daugybė dalykų, užtikrinančių, kad jeigu jūsų mintys nukryps į šoną, ir ten jūs sugebėsite susijuokti. Rimtai, šįkart veikė absoliučiai viskas: pataikavimas Holtui jam nelabai to suprantant buvo mergaitiškas, bet labai tikras dalykas; Terio alkis užtikrino perspaustą, bet kokybišką humorą; Boilo BINGO buvo pašalinė istorija, sugebėdavusi pralinksminti bent kartą į kelias minutes. Į seriją buvo sukišta tiek daug, ir viskas jautėsi taip lengvai bei kokybiškai, kad aš nei kiek nesigailiu rašydamas pirmąjį savo dešimtuką komedijai būtent už „Thanksgiving“, tarsi jums rūpėtų. 10/10

Savaitės serialas - Brooklyn Nine-Nine

Savaitės scena - Boardwalk Empire. Ričardo išlydėjimas

Savaitės citata - Brooklyn Nine-Nine. 'My wife was killed by a man in a yellow sweater.'


O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą