2013 m. gruodžio 4 d., trečiadienis

Dingę. Ketvirtas sezonas. Trečia serija


Forgive me, but the day I start trusting him is the day I would've sold my soul. - Sayid

Apie savo mėgstamiausius dalykus televizijoje čia šneku gana dažnai vien todėl, kad tokių dalykų yra pakankamai daug, tačiau vienas iš pagrindinių man visuomet buvo kontrastai. Kontrastai ne ta prasme, kad serialo pradžioje susitinka gražuolė ir moksliukas, ir jie visai netinka vienas kitam, ir staiga suranda bendrų pomėgių, ir viskas tampa per daug miela. Tokias istorijas galima įgyvendinti tikrai gerai, tačiau ne apie jas čia kalbu.

Kalbu apie jau gan ilgai televizijoje buvusį serialą, kuris suteikia žiūrovams absoliučiai kitą požiūrį į savo veikėjus. Išrankumo dėlei galiu paminėti, kad tokį kontrasto pateikimą įgyvendinti yra tikrai sunku ir subtilumas čia yra pats svarbiausias dalykas. Šioje vietoje reikia atrasti tinkamą balansą tarp to, ką konkretus veikėjas gali padaryti remiantis logika ir anksčiau matytais jo veiksmais bei tinkamai šį veiksmą įpaišyti į bendrą istoriją. Vienas mėgstamiausių paskutinio metu pavyzdžiu šia tema gali būti Volto sūnus iš „Breaking Bad“, kuris nežinojo, jog jo tėvas yra nusikaltėlis ir žudikas, ir nuoširdžiai stebėdavosi paprastais dalykais, tokiais kaip susitikimu su „tuo žymiu advokatu iš televizijos“, net nebandydamas kištis į pagrindinę istoriją.

Tuo tarpu tokių kontrastų kaip „Dingusių“ ketvirtas (ar penktas, ar šeštas) sezonas turi labai mažai kas. Ne rezultato, bet paprasčiausio formato prasme - ateities scenų rodymas yra pavojingas ir atsargiai naudojamas dalykas, kurį „Dingę“ įgyvendino pasitelkę mano anksčiau minėtus patarimus. Serialas šioje vietoje dėmesį kreipia būtent ten, kur reikia - nėra bandoma visos serijos praleisti su veikėju, kuris kiekviename žingsnyje yra pasitinkamas džiaugsmo šūksniais, kad šis yra vienas iš „Oceanic Six“. Ne, čia žaidžiama su išvykimo iš salos pasekmėmis bei stipriu jų surišimu su dabartiniais įvykiais.

Taip kol kas buvo su Harliu, kuris ypatingai sielvartavo dėl Čarlio, taip buvo dėl Džeko, kuris sielvartavo dėl sielvartavimo, taip dabar yra ir su Saidu, negailestingu kankintoju ir tardytoju, ateityje dirbančiu žmogui, kuriuo saloje pasitikėjo mažiausiai. Pirmuosius du veikėjus šiame sezone kol kas padėkit į šalį - jie niekada nepasižymėjo itin logiškais ar savarankiškais sprendimais. Tačiau tai, kad Saidas, viską darydavęs vien tik vedamas racionalumo, sugebėjo būti užverbuotas didžiausio savo priešo, yra didžiausias sezono siurprizas kol kas.

Be to, žinoma, kad Saidas jau iš esmės grįžo prie savo senų darbų, nors tai mane stebina mažiausiai. Saloje jis smurtavo iš reikalo, o čia tai daro tik dėl Beno, bet čia vėlgi yra Saido širdies ir proto priešprieša, kuriai jis paprasčiausiai negali atsiginti. Bet kadangi šis žmogus visuomet buvo pateikiamas kaip mąstytojas, man vis tiek peršasi išvada, kad tai bent iš dalies nėra visiškai savanoriškas sprendimas. Savo darbuose Saidas nemato absoliučiai jokio džiaugsmo ar palengvėjimo, skirtingai nei Benas. Galbūt tai gali būti dėl to, kad jie abu dirba „dėl salos“, kas mąstančiam žmogui niekada neatrodys protingai.

Priežastis, dėl kurios aš taip koncentruojuosi į paskutinę sceną, yra tai, jog prieš tai vykę ateities įvykiai kažkuo rimtesniu nepasižymėjo. Jie iš dalies paaiškino, jog Saidas ir Benas kapstosi prie kažkokio Ekonomisto ir kad dėl to Saidas sugeba nužudyti moterį, kurią jis kone įsimylėjo (kas nesuteikia daug stiprybės istorijai apie Nadią ar Šenon, nes įsimyli šis žmogus labai lengvai). Tie įvykiai paaiškina, dėl ko Saidas išmetė telefoną ar nušovė golfo žaidėją, bet jie labiau veikia tik kaip paprastas pasakymas, jog Benas yra tų dalykų priežastis, ir kažkokio emocinio palikimo jie neturi.

Bet tai serijos nesugadino, kadangi, kaip ir pirmosiose dvejose serijose, įvykiai saloje buvo ne ką mažiau intriguojantys. Ir gal netgi iš dalies stulbinantys. Iš pradžių tokie dalykai kaip Saido kelionė pas Loką galbūt neatrodo itin reikšmingi, bet aš galiu jums atskleisti, kad jie puikiai veikia dviem lygiais. Pirmasis jų yra veikėjai, antrasis - istorija, kurios reikšmę jūs tikrai pamatysit.

Veikėjų prasme tai veikia todėl, kad, kaip ir reikalinga kontrastams, parodo, koks Saidas buvo prieš susidėjimą su Benu (po šios serijos buvo kilę daugybė kalbų, jog Saidas ir Benas dirbo kartu dar prieš skrydį ir lėktuvo nukritimas buvo būtent jų suplanuotas, ir kadangi aš to neneigiu, jūs tai apmąstykit ir pajauskit kaip awesome tai yra). Jis apmąstė kiekvieną žingsnį ir kiekvieną netikėtą posūkį, dėl ko jis pergudravo ir Loką, pasiūlydamas tai, ko jis nori (nors Loko sprendimas pasitelkti Harlį sugaunant svečius buvo pirmasis netikėtas dalykas serijoje), ir Lapidusą, prie kurio žodžių Saidas prisikabino labai menkai, tačiau Frenkas yra žodžio ir garbės žmogus, todėl jokių bereikalingų konfliktų čia nerasit. Saidas viską apsvarstydavo puikiai, kas leidžia tikėtis, jog su Benu jis susidėjo ne veltui.

But fear not, kadangi ne viskas čia buvo paremta emocijomis. Serijoje buvo ir vienas menkas, bet kartu ir labai didelis momentas, paaiškinantis kelis dalykus ir, be abejo, užduodantis dar daugiau klausimų. Danielio žaidimas su raketomis iš dalies paaiškina, jog bent jau šis žmogus į salą atvyko dėl eksperimentų ir į samdomą žudiką jis tikrai nepanašus. Tačiau tų eksperimentų kilmė yra dar labiau intriguojanti - jeigu negalvosit apie galimai sugedusį laikrodį, laikas tarp laivo ir salos skiriasi gana ryškiai, kas man kaip ne mokslininkui gali reikšti seniai minimą salos magnetizmą, arba man kaip fantastikos gerbėjui reikšti keliavimą laiku, arba mano pesimisto gyslelei reikšti, jog laikrodis sugedo. Bet jūs pasitelkit širdį ir protą ir galvokit, kas šiam serialui tiktų labiausiai.

Ir bet kokiu atveju tikėkitės, kad visos istorijos dar sugrįš. Tai yra „Dingusių“ viršūnė, todėl net ir tokie dalykai kaip dar vienas beprasmis pasikalbėjimas tarp Keitės ir Sojerio, Frenko aiškinimas Desmondui, jog juos atsiuntė ne Penė (nors man tai kol kas yra vienintelis logiškas paaiškinimas galvojant apie antrojo sezono pabaigą) ar, savaime suprantama, išskridimas iš nuostabiai atrodančios salos, įgaus labai didelę prasmę. Tebūnie serija daugiau veikė kaip dar viena ateities istorijų pristatymo priemonė, bet čia jų buvo pakankamai daug, kad užpildytų beveik visą seriją, o tai, kame buvo suklysta, buvo iš serijos „tikslas pateisina priemones“.

Vertinimas: 8/10

Citatos

  • 'Oh, awesome, the ship sent us another Sawyer.'
  • 'Gun's a last resort, Kate.' 'You give Locke that same speech?'
  • 'Sawyer won't let him.'
  • 'Does that mean I should wait twenty minutes and go anyway?'
  • 'We're beyond compromise. And right now, Hugo, I'm making the decisions. Is that gonna be a problem for you?'
  • 'They'll look at it as an act of foolishness, which is what it would be.'
  • 'Then we'd have to carry him.'
  • 'Yeah, I saw you snap that guy's neck with that breakdancing thing you do with your legs. I think I'll hang back here.'
  • 'Last time you encountered him; you put a gun to his head and pulled the trigger. That's not good diplomacy.'
  • 'Lucky for you, that guy's nothing but a pain in my ass.'
  • 'Sure I'm affected. She was hot and I dug her accent.'

Veteranų kampelis

  • Su šiuo sezonu man kartu prasideda ir mindfuckinis bandymas suprasti kaip visi įvykiai siejasi su penkto sezono keliavimu laiku. Pavyzdžiui, Benas Saidą užverbavo turbūt todėl, kad priverstų pašauti jį kaip vaiką ir įvykių seka išliktų ta pati, nors tai, kad Saidas keršija už Nadią, šį darbą tikrai palengvina.






Namų darbai: s04e04 - Eggtown

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą