2013 m. gruodžio 19 d., ketvirtadienis

Filmo apžvalga. Serenity

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Serenity“ bei serialo „Firefly“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Praėjusią vasarą Jossas Whedonas, „Firefly“ ir „Serenity“ kūrėjas, davė interviu žurnalui „Entertainment Weekly“. Atsakinėjo jis, tiesa, kaip „The Avengers“ pirmos ir antros dalies režisierius. Šiame interviu jis išreiškė nepasitenkinimą 1980-aisiais pasirodžiusiu „Žvaigždžių karų“ tęsiniu „The Empire Strikes Back“ dėl to, kad šis filmas savo pabaigoje paliko intrigą tam, kad žiūrovai lauktų kitos jo dalies. Whedono manymu, kiekvienas filmas turi būti atskira istorija, kurią privalo suprasti žmogus, nematęs ankstesniųjų jo dalių. 2005 metais sukurtas „Serenity“ gali būti dalinis tokio atvejo pavyzdys.

Nebandant gilintis į užkulisius, šis filmas yra „Firefly“ tęsinys, o dabar jau aišku, kad ir tikroji serialo pabaiga. FOX netikėtai atšaukus serialą, Whedonas siekė tinkamo jo užbaigimo, o tuomet, kai joks kanalas nesutiko imtis šio projekto, nuspręsta sukurti filmą. Tokį iššūkį priėmė „Universal“, kuomet viena studijos vadovių, peržiūrėjusi visą serialą per DVD, nedvejodama susitarė su Whedonu, nes taip, jeigu dar netikit, tas serialas yra toks nuostabus. Todėl filmui beliko tik išbalansuoti tarp tinkamo užbaigimo fanams ir „Firefly“ dvasios perteikimo naujokams. Nieko nėra paprasčiau.

Panašiai kaip ir su „Twin Peaks: Fire Walk with Me“, antrosios grupės atstovauti negaliu, tačiau galvojant logiškai, istorijos prasme „Serenity“ savo tikslą drąsiai pasiekia. Šioje vietoje dviejų valandų filmas padeda - „Firefly“ pasaulio priešistorė yra pateikiama suspaustu ir aiškiu būdu, neaukojant laiko subtiliems veikėjų išvedžiojimams per keliolika serijų. Išgirstant visą istoriją iš karto, galvoje susidaro žymiai aiškesnis vaizdas ir chronologinė seka, todėl čia pliusą galima būtų dėti ir prie fanų, ir prie naujokų.

Patys veikėjai ir jų charakteriai filme taipogi yra pateikiami pakankamai aiškiai. Žymiai grubiau nei seriale ir paprastai metant informaciją žiūrovams į veidą, tačiau suprantamai ir be didesnių klausimų. Atkreipkit dėmesį, kad čia kalbu apie atskirus veikėjus, prie jų tarpusavio santykių dar sugrįšiu. Bet visgi nemanau, kad po filmo galėjo likti žmonių, nesupratusių apie Buko religingumą ar Inaros profesiją, kadangi visa tai buvo pateikta gana aiškiai.

Tačiau šį kartą filmo centre atsidūrė ne santykiai tarp veikėjų, o tai, kas yra logiškas pabaigimas serialui: River. Keturiolikos originaliųjų serijų pabaigoje jau buvo galima jausti, kad serialas po truputį artėja link atomazgos River prasme, kadangi jos keistumas darydavo vis didesnę įtaką visai „Serenity“ įgulai. Tai kėlė didelį nepasitenkinimą ir susirūpinimą, todėl pagrindinę „Firefly“ istoriją užbaigti per dvi valandas yra labai natūralus kūrėjų žingsnis.

Serialo pradžioje išaiškėjus, jog River buvo pagrobęs Aljansas, ši tema dabar vėl sugrįžta. Vienam Aljanso agentui, neturinčiam vardo ir besielgiančiam kaip tikrinis blogietis - mandagus, baugus ir žiaurus, - yra liepiama sugauti ir nužudyti River, kadangi į viešumą nutekėjo informacija apie šios merginos sugebėjimus. Jums turbūt atrodys neaišku, kaip į skrendantį erdvėlaivį pateks samdomas žudikas, bet nebijokit, jums viskas bus išaiškinta.

Viso filmo metu dominuoja veiksmas, pagrinde susijęs su River gynimu. Ir agento atsiradimas, ir „Serenity“ nusileidimas, ir kiekvienas pagrindinių veikėjų žingsnis iššaukia daugybę veiksmo scenų, kurios yra sukaltos itin gerai. Veiksmas, nepaisant jo kiekio, nėra banalus. Taip, čia holivudinis filmas masėms, kur reikia kuo daugiau judėjimo, tačiau kiekvienam žingsniui čia yra bandoma suteikti intrigą ir paaiškinimą, kas didžiąja dalimi pasiseka.

Visgi dėl veiksmo trūkumo nukenčia ta dalis, kuri seriale buvo pati svarbiausia: veikėjų tarpusavio santykiai ir emocijos. Tai yra filmo aspektas, kuris netiktų savarankiško filmo pavyzdžiui dėl to, kad norint jį suprasti, reikia būti mačiusiam „Firefly“. Būtent todėl aš nesiskundžiu dėl to, kad į tam tikrus įvykius veikėjai reagavo netinkamai, nes taip nebuvo (nepaisant to, kad pora nelogiškų ir niekaip nepaaiškinamų įvykių čia pasitaikė).

Bėda tame, kad veikėjai reagavo tinkamai, bet visiškas naujokas nesuprastų tokios jų reakcijos. Didžiausias to pavyzdys veikiausiai būtų tai, kad niekaip nėra paaiškinami šilti santykiai tarp Zojos ir Vošo. Jie yra rodomi drauge, jie juokauja, tačiau tai, kad jie yra vyras ir žmona, nėra pasakoma nei karto, kas filmui galiausiai stipriai pakenkia. Panašus, tik kiek lengvesnis atvejis yra su Melo ir Inaros istorija. Ji yra graži, subtili ir intriguojanti, tačiau ji atsiranda tarsi iš niekur, o iš serialą mačiusių žmonių pusės nusivyliau ir tuo, kad ji nepasiekia ko nors rimtesnio, nors tai vėlgi prisideda prie jos subtilumo.

Ir jeigu būčiau šį filmą pamatęs prieš žiūrint serialą ir tuo pačiu žinant, kad jis yra to serialo pabaiga (man pačiam yra gėda prisipažinti, bet „Empire 500“ apžvalgose „Serenity“ jau apžvelgiau ir įvertinau prasčiau nei dabar, bet tuomet apie serialo genialumą neturėjau jokio supratimo. Oh well), veikiausiai būčiau suabejojęs ir tų keturiolikos serijų žiūrėjimu. Ne dėl to, kad „Serenity“ yra blogas kūrinys, nes problemų su juo yra labai mažai. Su ganėtinai mažu biudžetu pasiekti padorūs vaizdo efektai, o muzika, aktoriai ir vaizdai čia vis dar yra tobuli komponentai. Tiesiog per tas dvi valandas aš negaliu pajausti didelio originalumo kiekio.

Filme nėra scenos, kurios aš nebūčiau bandęs vartyti per serialo prizmę. Man įspūdį palikusi Melo kalba ar keli smulkesnių veikėjų veiksmai yra priežastį turintys dalykai, bet naujokas į viską žiūrėtų kaip į tipišką Holivudo filmą kitoje aplinkoje. Cheesy kalba ir underdogas, išgelbėjantis pasaulį, nėra originalumo viršūnė. Čia nėra užkabinama rimtesnių temų nei ištikimybė ir draugystė, o tai vėlgi nėra tai, kas būtų netikėta. Įdomesnis aspektas čia yra nebent River keistumas, kuris galėtų užkabinti žiūrovus, bet jie serialą veikiausiai žiūrėtų ne taip, kaip jis buvo kurtas. Žiūrint atskirai, šis filmas yra tiesiog labai profesionaliai sukurta juosta, paėmusi daugybę komponentų iš kitų Holivudo filmų.

Tačiau žiūrint iš serialo baigimo pusės, „Serenity“ veikia nuostabiai. Ta pati istorija, papasakota per daugybę serijų, žinoma, atrodytų solidžiau, bet tam galima būtų pasitelkti vaizduotę. Aš kaip serialo fanas gavau puikią „Firefly“ pabaigą, kuri buvo logiška, įdomi ir būtent tai, ko tikėjausi (kokybės, ne įvykių prasme). Filmas jokiu būdu nėra to paties lygio kaip ir serialas, kadangi motyvams ir veikėjų santykiams čia paprasčiausiai nebuvo laiko, tačiau iš to, kiek jo buvo, sugebėta išspausti rimtą ir patenkinančią pabaigą. Tokią, kurios nėra gėda rekomenduoti kartu su serialu.

Vertinimas: 8/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą