2013 m. gruodžio 22 d., sekmadienis

Telemanai 2013

Gruodis (kartais, kaip pastebėjau tik šiemet, ir lapkritis) JAV televizijos kritikams su kiekvienais metais tampa vis žiauresniu dalyku. Visi jie yra įsipareigoję sudaryti topus - pradedant geriausiais serialais, baigiant blogiausia televizija ir įvairiais nišiniais dalykais, - kas kasmet tampa vis sunkiau ir sunkiau, nes televizijos kiekis (ir jos pasirodymo būdai) vis didėja, kaip ir jos kokybė, todėl išrinkti tik saują geriausiųjų visuomet tampa žiauria kankyne. Ir kadangi topų niekada nebus per daug, ir dėl to, kad nebus nė vieno, kuriam šimtu procentu pritarčiau, televizijos žiūrėjimo prasme įtemptų metų pabaigą miniu savais apdovanojimais.

Iš pastarojo sakinio turbūt supratote, kad tai bus labai, labai subjektyvus dalykas. Ir dėl to, kad vadovausiuosi labiau savo protu, nors ir stengsiuosi išlaikyti objektyvumą, ir dėl to, kad aš nesu profesionalus kritikas, televiziją žiūrintis nuo ryto iki vakaro. Jos esu matęs labai mažą dalį, juolab kad šiemet didžiausią savo laiko dalį paskyriau bandymams pasivyti visus legendinius serialus, todėl mano pasirinkimo spektras yra pakankamai siauras, nors ir įtraukiantis beveik visus serialus, kurie šiuo metu kelia daugiausiai kalbų. Būtent dėl to prašau jūsų dalintis savomis mintis ir pasirinkimais komentaruose, ir jeigu man nepritarsite, džiaugsiuosi tik dar labiau.

Apie visus čia minimus serialus, kurie, be abejonės, yra nelietuviški (su viena patriotine išimtimi), kalbu abstrakčiai, todėl spoilerių tikrai nesibaiminkite ir tiesiog džiaukitės nuostabiais metais televizijai (jei apie konkrečius serialus norite sužinoti plačiau, spauskite ant jų pavadinimų ir ten rasite mano rašytas apžvalgas jiems).

Telemanas geriausiam metų serialui (drama)

Mad Men

Ironiška, kad būtent čia yra kategorija, kurios nugalėtoją pasirinkti yra lengviausia. Nuostabių dramų šiemet buvo neįtikėtinai daug, ir būtų galima sudaryti dar penkis lygiaverčius penketus, tačiau realybė tokia: buvo labai gera televizija, ir buvo „Breaking Bad“. Paskutinis šio serialo sezonas, susidėjęs iš aštuonių serijų, jau yra įvardijamas kaip vienas stipriausių kokio nors serialo pabaigimų, ir su tuo nesutikti būtų labai sunku. Nėra nei vieno dalyko technine prasme - ar tai būtų vaidyba, ar struktūra, ar įtampos kiekis, -  prie kurio čia būtų galima prikibti. Nei vienas iš likusių keturių serialų - nei draminėje pusėje pasitempę „Boardwalk Empire“ ir „Game of Thrones“, nei kitokią kryptį pasirinkęs „Mad Men“, nei vis dar intriguojantis „Justified“ - nesugebėjo net iš tolo priartėti prie kone tobulos pabaigos vienam idealiausių kada nors sukurtų serialų, kuriam pagyrų niekada nebus per daug.

Telemanas geriausiam metų serialui (komedija)

Brooklyn Nine-Nine


Tai yra pasirinkimas, kurio aš galbūt gailėsiuosi kitais metais, bet nesigailiu dabar. „Brooklyn Nine-Nine“ šiemet parodė tik vienuolika serijų, tikrai mažiau nei likęs ketvertas, tačiau čia svarbu niekad nesvyruojanti kokybė, o B99 ja tikrai pasižymi. „Parks and Recreation“ šiais metais parodė vienas stipriausių savo serijų, ir mintyse ilgai kaitaliojau šiuos du projektus (sukurtus tų pačių kūrėjų, kas nekelia nuostabos), tačiau buvo dienų, kai serialas rodė senatvės požymius, ir tai naujokams labai padeda. Likusio trejeto rimtai nesvarsčiau, nors „Trophy Wife“ originalumas, TBBT naujas požiūris ir „Arrested Development“ sugrįžimas, su kuriuo galiausiai susitaikiau ir priėmiau kaip vieną pozityvesnių šių metų momentų, yra tikrai verti dėmesio projektai. Bet pirmenybę vis tiek teikiu „Brooklyn Nine-Nine“, komedijai apie policininkus, kurie su nuostabiais aktoriais ir veikėjais sugeba iš nusibodusių klišių išspausti visiškai šviežią medžiagą, verčiančią juoktis kiekvieną savaitę, ko negali padaryti praktiškai joks kitas serialas (ne, „Louie“ šiemet visai nerodė, kitaip iš anksto žinotumėte mano pasirinkimą).

Telemanas geriausiam naujam serialui

Masters of Sex

Jūs net neįsivaizduojate, kokias emocijas man sukėlė ši kategorija, kuri jau ilgai žinojau, kad bus neišvengiama dėl tokios daugybės naujienų, bet vis tiek buvo neramu. Ši pastraipa, kurią jūs skaitote, yra perrašoma jau trečią kartą, ir vis dėl skirtingo laureato kategorijoje. Jeigu atvirai, visi penki serialai (galbūt kiek mažiau - „Orphan Black“) yra neįtikėtinai stiprūs ir visus juos myliu labai labai. Ir visgi galutiniame variante lieku su „Orange is the New Black“, serialu, kuris ne tik sukūrė televizijoje (nors „Netflix“ kaži ar tokia skaitosi) retai matomą reginį, kurį į priekį veda moterys, bet kartu į gyvenimą paleido daug ir labai skirtingų veikėjų, o tai ir yra mane labiausiai sužavėjęs veiksnys, nes pirmuoju sezonu sukurti tokį kiekį veikėjų ir taip giliai juos išplėtoti yra sugebėję vos keli serialai, ir OITNB yra vienas jų. Jeigu norite sužinoti pirmuosius du mano pasirinkimus, jie yra „The Americans“ ir „Masters of Sex“. Pirmasis dėl to, kad netgi stipriau nei „Homeland“ pažvelgė į savo veikėjus, kuriems įtaką daro jų valstybė ir laikmetis bei nuostabiai suderino įtampą ir dramą, antrasis dėl to, kad sugeba pradėti naują televizijos erą, jeigu ir kiek paaukojant subtilumą, bet visą savo veiksmą vežantis tik žmonių bendravimu ir konfliktais, nereikalaujančiais gryno veiksmo. Apie mano meilę „Hannibal“ jūs puikiai žinote, nes subtilesnio, gražesnio ir labiau gąsdinančio serialo reikėtų paieškoti labai atidžiai, o „Orphan Black“, jeigu iš pradžių atrodęs tik kaip linksmas sci-fi kūrinys, vėliau sugebėjo įsivažiuoti į tamsų serialą, ir savo dramos potencialą (kaip ir pagrindinę aktorę) išnaudojo tikrai efektyviai. Bet kuris šių serialų laisvai gali būti geriausias debiutantas, ir net pusės to, kas yra vadinama geriausiais naujokais, aš net nesu matęs, kas dar kartą patvirtina, jog 2013-ieji buvo nuostabūs metai televizijai, kurių viena didžiausių pažibų buvo „Orange is the New Black“.

Telemanas geriausiai metų serijai

„Ozymandias“, Breaking Bad
„Decoy“, Justified
„Clear“, The Walking Dead
„The Crash“, Mad Men

Taip, aš dažnai hiperbolizuoju, tačiau „Ozymandias“ man yra geriausia matyta valanda televizijoje. Ji veikia tik tuomet, kai žiūrovai pažįsta serialą ir jo veikėjus, kurie tuomet gali pasukti visai į kitą pusę ir priblokšti taip, kaip niekada, o tai ir yra kiekvieno serialo užduotis. Ją „Breaking Bad“, su seriją užbaigusia scena, įgyvendino tobulai, pasitelkiant meistriškiausią įmanomą vaidybą ir scenarijų, įmanomą tik šiam serialui. Tačiau net jei tai yra geriausias visų laikų dalykas, jo konkurentai nėra tokie beviltiški. „The Rains of Castamere“, be savo šokiruojančios atomazgos, buvo puiki valanda struktūrine prasme, įbauginusi ilgam. „The Crash“ yra vienas kvailiausių ir kartu įspūdingiausių „Mad Men“ sukurtų dalykų, kas jam automatiškai užtikrina vietą čia. „Clear“ - ir įtariu, kad nustebote pamatę šį pavadinimą būtent čia - iki tobulybės išnaudojo visą „The Walking Dead“ potencialą, išspaudžiant kiekvieną serialo dramos kruopelę, taip reikiamą dabartiniame sezone. O „Decoy“ yra stebuklas, kurį aš myliu turbūt labiau nei „Ozymandias“, nes tokio veiksmo filmo televizijoje aš tiesiog nesu matęs, ir tame slypi „Justified“ genialumas. Tačiau pažadėjau išlaikyti objektyvumą, ir „Ozymandias“ vis tiek yra fucking amazing.

Telemanas Telemano metų atradimui

The Shield
Buffy the Vampire Slayer
Friday Night Lights
Deadwood

Šiuos metus skyriau televiziją pakeitusių serialų pasivijimui, kas įtraukė ir tokius šedevrus kaip „Sopranai“ ar „The Wire“. Tačiau aš žinojau, kad jie yra nuostabūs. Žymiai didesnį įspūdį man paliko tie serialai, kurie dažnai gal ir nėra minimi, tačiau kokybe labai nenusileidžia ar net prilygsta geriausiems. Didžiausias iš šių atradimų buvo „Friday Night Lights“, serialas, kurio aš vengdavau lietuviškose televizijose, nes kas čia per amerikietiškas futbolas, penkis sezonus iš eilės. Patikėkite manimi, tai yra ne vien futbolas, tai nuostabus miestelio gyvenimas su puikiais veikėjais, bet tokiais šablonais aš galėsiu mėtytis kiek vėliau, kai serialą ir apžvelgsiu. Tiesą sakant, visas šis penketas yra lygiavertis ir skirtingas, tik FNL man sukelia žymiai daugiau emocijų. Visų šių serialų apžvalgas, jeigu jų dar nėra bloge, čia tikrai pamatysite, ir sužinosite apie tai, kaip „The Shield“ yra tobulas „Breaking Bad“ pakaitalas, „Justified“ ir „Deadwood“ yra nusibodusių žanrų šviežias pateikimas, o „Buffy“ yra tiesiog stebuklas ten, kur jo visai neturėtų būti. Bet apsiverkiau aš tik žiūrėdamas „Friday Night Lights“, todėl sveikinu juos.

Telemanas geriausiam metų aktoriui

Jon Hamm, Mad Men
Bryan Cranston, Breaking Bad
Michael Sheen, Masters of Sex
Damian Lewis, Homeland
Mads Mikkelsen, Hannibal

Skirtingai nei „Emmy“ apdovanojimai, šie apdovanojimai yra už šiuos metus, ne už praėjusį sezoną, kas reiškia, jog kitais metais „Breaking Bad“ nebus jokiose kategorijose. Ir tik tada galima bus skųstis, kad jeigu kalba eina apie šį serialą, aš esu labai šališkas. Tačiau tie, kurie matė „Breaking Bad“, o ypač - šį sezoną, žino, kad tokios vaidybos, kurią čia demonstravo Bryanas Cranstonas, televizijoje nebuvo nuo Gandolfini laikų, ir nebus dar ilgai. Tokį tuo pačiu komišką, užsispyrusį ir galiausiai tragišką herojų įkūnyti įtikinamai ir be staigių jo charakterio pasikeitimų galėjo tikrai nedaug kas, ir Cranstonas yra būtent tas žmogus, šiemet pademonstravęs plačiausio spektro vaidybą. Tačiau vyrams šie metai buvo neįtikėtinai stiprūs ir antrą vietą šioje kategorijoje gali užimti bet kuris jų. Hammas, kad ir kaip norėčiau jam skirti bent vieną apdovanojimą, šiemet parodė visai kitokią savo veikėjo pusę, ir tikėtina, kad kitąmet turės rimčiausią progą pergalei. Lewisas, nors šioje kategorijoje nebuvo įtrauktas originaliai, paskutiniosiose trečiojo „Homeland“ sezono serijose pademonstravo, kad vis dar gali sukurti emociškai sugniuždytą personažą. Sheenas yra šių metų atradimas, kažkur ekrane reguliariai pasirodydamas, bet rimtą, darbo su gyvenimu nederinančio žmogaus rolę jis gavo tik dabar ir ją išnaudoja puikiai. O Mikkelsenas, be to, kad yra vienas mėgstamiausių mano aktorių, sugebėjo padaryti neįmanomą ir sukūrė visai kitokį nei įprasta Hanibalą, visai nepanašų į Hopkinsą. Ir nesvarbu, kad jis dažniausiai apdovanojimuose pasirodo kaip antro plano aktorius, visas serialas yra pavadintas jo veikėjo vardu, kas jau yra šis tas. Ir visgi su Cranstono talentu konkuruoti negali net jis.

Telemanas geriausiai metų aktorei

Claire Danes, Homeland
Keri Russell, The Americans
Tatiana Maslany, Orphan Black
Elizabeth Moss, Mad Men
Taylor Schilling, Orange is the New Black

Kuo šie metai tikrai buvo dosnūs tai aktorėmis iš naujų serialų, net jeigu tos aktorės daugeliui jau buvo pažįstamos. Čia yra trys ekranų senbuvės ir viena mergina, kurią tikrai kokiame nors filme esate matę, bet jas visas aplenkia pasirodymas, kurį aš dažnai vadinu vienu geriausių moters pasirodymų televizijoje, ir tam turiu pagrindo. Tatiana Maslany, net jeigu vaidinanti iš pradžių skeptiškai nuteikiančiame mokslinės fantastikos seriale, kartu yra visas tas serialas ir tai sakau pačiu geriausiu būdu. Maslany čia privalo sukurti pagrindinės herojės klonus, kurių seriale yra neįtikėtinai daug ir visiškai skirtingų, ir juos tokiais padaro ši mergina. Ją galima pagirti vien už įdedamą darbą, bet tai, kokius skirtingus personažus ji sukuria, man yra vienas iš pasaulio stebuklų, užtikrinančių jai pergalę. Čia nepadeda ir mano pažadas visuomet girti Danes, kuri šiemet kentėjo ne dėl talento, o dėl scenarijaus trūkumų, ar Taylor Schilling, kuri pagaliau, mano didžiam džiaugsmui, sugebėjo sukurti moterišką moterį, neprivalančią pasižymėti vyriškomis savybėmis. Dvi šiemet žibėjusios aktorės, seniai matyta Russell ir nuostabiausią sezoną išgyvenusi Moss, mano galvoje buvo rimčiausios Maslany konkurentės, nes emocine prasme serialai iš jų reikalavo daugiausiai, bet kelios įspūdingos scenos visgi neatsveria dešimties serijų, kuriose viena aktorė turi vaidinti penkis skirtingus vaidmenis ir visus juos įkūnyti idealiai.

Telemanas geriausiam metų antro plano aktoriui

Dean Norris, Breaking Bad
Aaron Paul, Breaking Bad
Corey Stoll, House of Cards
Nikolaj Coster-Waldau, Game of Thrones
Michael K. Williams, Boardwalk Empire

Antras planas yra tokia abstrakti sąvoka, kad net baisu. Kiekvienas žiūrovas gali pasakyti, ar veikėjas yra pagrindinis, ar antraeilis, bet dažnai pastarasis daro didesnę įtaką serialui nei jo teorinis lyderis. Šis penketas yra išskirtinai iš tokių žmonių, neįtikėtinai pakeitusių savus serialus, ir laimėtojas tarp jų jums buvo aiškus jau seniai. Stipresnio antro plano aktoriaus televizija dar tikrai nėra mačiusi, ir kai paskutiniaisiais sezonais Džesio istorija tapo tokia svarbia „Breaking Bad“ siužetui, Aaronas Paulas ją pakėlė į aukštesnį lygį, nei scenaristai galėjo įsivaizduoti. Tačiau rimtai, kiekvienas čia esantis žmogus galėtų taip pat ramiai laimėti šioje kategorijoje, taip tik patvirtinant faktą, jog antro plano aktorių kategorijos turi būti kelios. Juk tas pats Paulo kolega Norrisas tapo vienu svarbiausių paskutiniojo BB sezono aspektų, tapęs lygiaverčiu Voltui priešininku ir dalimi to, ko visi žiūrovai laukė šešis metus. Williamsas ir Coster-Waldau, net jeigu savo serialuose buvo nuo pradžių, iššovė tik šį sezoną, ir abu prisidėjo prie to, kad jų serialai išgyventų geriausius savo metus dramine prasme. Nors tiesą sakant, jeigu šios kategorijos laurus duočiau kam nors kitam, tai būtų tik Stollas. Tarp holivudinių žvaigždžių savo seriale jis buvo stipriausias, ir iki galo liko stipriausia jo dalimi. Tai buvo nuostabus sugniuždyto ir prasmės gyventi nebeturinčio žmogaus portretas, tik bėda tame, kad panašų (tik šįkart - tobulame lygyje) dalyką sukūrė Paulas, kurio iš BB laikų jau spėjau pasiilgau labiausiai.

Telemanas geriausiai metų antro plano aktorei

Emilia Clarke, Game of Thrones
Anna Gunn, Breaking Bad
Allison Janney, Masters of Sex

Iš visų kategorijų, būtent dėl šios nominacijų mąsčiau ilgiausiai, nes lygiaverčių antro plano aktorių dienų neradau, kas veikiausiai yra ne tiek televizijos, kiek mano pasirenkamų serialų kaltė (originaliai čia buvau įtraukęs ir Julie Bowen iš „Modern Family“, bet nesižiūri ji čia). Galiausiai teko sumažinti kategoriją iki trijų, tikrai lygiaverčių varžovių, kurias, vėlgi, pralenkė „Breaking Bad“ žvaigždė. Gunn šiemet nesirodė ekrane taip dažnai, kaip pernai, bet vien jos „Shut up“ kalba su Henku ar ta pati „Ozymandias“ pabaiga yra aukščiausias įmanomas televizijos lygis, vienas universaliausių pastaraisiais metais. Vienintelė abejonė čia kilo dėl Janney, kurios pasirodymas „Masters of Sex“ buvo tarp labiausiai nustebinusių dalykų šiemet, kuomet ji įkūnijo visiškai pasimetusią ir aklai viskuo tikinčią moterį, pirmą kartą patyrusią gyvenimo malonumą. Viską ji įgyvendino idealiai, tačiau vėlgi, tai tebuvo pora scenų, kurių kiekis tikrai nėra jos kaltė. Emilia Clarke, tuo tarpu, čia atstovauja visai kitą grupę, kur jai labiau reikėjo rodyti ne emocijas, o gryną kietumą, ką sugeba padaryti reta moteris. Tai reikalauja nė kiek ne mažiau talento, ir už visa tai pagirti ją tikrai galima. Bet ji turės dar ne vieną šansą, atėjusį tuomet, kai jos varžove nebus Gunn.

Apdovanojimas „Būna ir blogiau“ geriausiam lietuviškam serialui


Pasmerkti

Pasižadu dabar ir čia: kitais metais bent jau stengsiuosi skirti dėmesio lietuviškiems serialams. Nesu konkrečiai nusistatęs prieš lietuviškus serialus ir nenoriu ant jų iškart varyti dėl to, kad jie yra pagaminti Lietuvoje, bet rimtai, kol galvosim, kad šimtai serijų per metus yra norma, tol kokybės nesitikėkit. Šiemet lietuviškus serialus mačiau tik fragmentais, pasižiūrėdamas juos tik po kokią savaitę, ir padaryti įspūdžio nei „Kriminalistai“, nei „K-11“, nei muilo operos tikrai nesugebėjo. Kažkas į teigiamą pusę matėsi nebent seriale „Pasmerkti“, kurio pavadinimas dar labiau pabrėžia linksmą ir pozityvų lietuvių gyvenimo būdą. Šis serialas nėra stebuklas, bet lūkesčius tuo, kad jame yra naudojamas vizualiai išsiskiriantis stilius, pagrinde be rusiškų frazių apsieinantys dialogai ir bent jau didžiąja dalimi įtikinanti vaidyba, tikrai pralenkė, kas reiškia, jog serialas kažko pasiekė. Plius, jis nukreipė dėmesį nuo „Moterys meluoja geriau“, serialo, kuris dabar laikosi ant protiškai atsilikusio vyro ir garaže dirbančio girtuoklio, tad good for us. Tiesiog norisi pabrėžti, jog lietuviška televizija, kad ir kokios būklės bebūtų, egzistuoja, ir jos visiškai ignoruoti negalima.


„Medkirčio“ apdovanojimas blogiausiam metų serialui



Kai pradžioje sakiau, kad būsiu pusiau objektyvus, savo pažadą tesėjau iki šių dviejų paskutinių kategorijų, kuriose subjektyvumas pasireiškia vien jau tuo, kad jose yra tik vienas nominantas. Taip ir turi būti. Metais, kurie buvo vieni stipriausių televizijos istorijoje, kartu buvo pagaminta ir žiaurių nusivylimų ir tragiškų projektų, ir kai kuriuos jų aš jau apžvelgiau. Tačiau kvailumas kvadratu yra pasiekiamas tuomet, kai yra sukuriamas tragiškas paskutinis ilgai trukusio serialo sezonas, galimai pats silpniausias serialo užbaigimas per visą televizijos gyvavimą. Dar kartą kartoju - aš jūsų nekaltinu, jeigu „Deksterį“ mėgstate, bet ne dėl to, kad dėl skonio nesiginčijama, nes ginčytis dėl to galima ir reikia, bet dėl to, kad jūs turit laisvą valią mėgti ką tik norite. Bet pagal Ženevos konvenciją jūs neturite jokios teisės sakyti, kad sezonas, kuriame mirusiam pareigūnui pagerbti buvo atidengtas suoliukas, smakrą praskėlęs vaikas prarado du litrus kraujo, mėnesius kokainą vartojusi moteris priklausomybės nuo jos atsikratė per dvi dienas, serijinį žudiką serialo veikėjai bandė teisinti, o trečio plano veikėjas gavo atskirą istoriją apie spermos banke pradėtą ir neseniai atsiradusią dukterį, buvo geriausias dalykas pasaulyje. Tai yra serialas, kuris dvylika savaičių šią vasarą veikė kaip profilaktika, patvirtinanti, kad ne viskas šiame pasaulyje yra taip tobula kaip „Breaking Bad“, seriale, kurių paskutinis sezonas buvo rodomas tomis pačiomis dienomis su paskutiniu „Deksterio“ išsividuriavimu, kas yra turbūt vienintelis likęs teigiamas serialo dalykas. Dvylika serijų, nubraukusių viską, ką „Deksteris“ bent jau bandė siekti pirmaisiais metais, kuomet šis serialas potencialiai buvo vienas geriausiai įtampą ir dramą suderinančių dalykų televizijoje, ir kuomet apie medkirčius dar nebuvo jokios kalbos.

O ką šiemet geriausiais laikote jūs? Su kuriais pasirinkimais sutinkate, su kuriais nelabai ir ko Telemanas tiesiog nesugebėjo paminėti, nors ir privalėjo?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą