2013 m. gruodžio 9 d., pirmadienis

Twin Peaks. Antras sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios antrojo „Twin Peaks“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Kuo daugiau bandau gilintis į serialų kūrimo procesą, tuo labiau nusiviliu. Ne serialo kūrėjais, bet tuo, kaip jie būna suvaržyti. Šis faktas nėra naujas ir jis vyrauja vos ne nuo serialų kūrimo pradžios, tačiau jis visada sugeba nustebinti tuo, kaip aiškiai jį galima pamatyti. Pavyzdžiui, žiūrint inovatyviausią šių dienų komediją „Louie“ aiškiai matosi, jog jos kūrėjas - Louis C.K. - čia turi visišką laisvę. Serialo formatas nėra apibrėžtas, nėra jokios pagrindinės siužeto linijos ir būtent tai šiame seriale ir yra geriausia - Louis C.K. rodo ne tai, ką privalo rodyti, o tai, ką nori ir gali, ko galutinis rezultatas visuomet būna įspūdingas.

Su pirmuoju „Twin Peaks“ sezonu irgi buvo panašiai. Davias Lynchas į televiziją atėjo jau kaip žymus žmogus, tačiau jo stiliaus mažajame ekrane dar niekas nebuvo bandęs įprasminti. Todėl viskas, ką šis kūrėjas darė, buvo nauja, nematyta ir įspūdinga. Jis turėjo laisvę ir menine, ir istorijos pasakojimo prasme, ABC vadovai Lynchu visiškai pasitikėjo.

Tačiau ilgainiui augo reitingai, o išgirdus šį žodį JAV televizijų vadovams akyse atsiranda dolerio ženklai. Paleisti reitingus dėl meninės vertės dešimto dešimtmečio pradžioje? Ir dar viena iš didžiojo ketverto networkų? Juk vėliau visi į televizijos vadovą žiūrės kaip į kvailį, o to juk niekas nenori. Todėl išeitis paprasta - neleisti Lynchui pasakoti tiek istorijos, kiek jis sugeba, o ištęsti ją iki normalaus, 22 serijas trunkančio televizijos sezono. Rezultatas buvo adekvatus.

Nesupraskit klaidingai - tai vis dar „Twin Peaks“. Nebuvo taip, kad išgirdus žodžius 22 serijos Lynchui aptemo protas ir jis viską darė tik dėl to, kad reikėjo ir kad jam mokėjo. Pirmoji sezono dalis vis dar buvo tie patys senieji „Twin Peaks“ visame kame.

Pagrindinė to priežastis, žinoma, buvo tai, jog istorija toliau keliavo nuo pirmojo sezono pabaigos. Visi kabliukai, mažesni ar didesni, buvo sugrąžinti ir toliau keliavo natūraliai, be jokio sustojimo. Šias plius minus dešimt serijų laisvai galima vadinti pirmojo „Twin Peaks“ sezono dalimi, kadangi niekas nepasikeitė - stilius su savo paslaptimis ir keistumu, ir juodumu vis dar liko toks, kokio televizijoje niekas nėra sugebėjęs sukurti, ir kerėjo jis vis dar taip pat.

Bet buvo galima jausti, kad jau ties septinta ar aštunta serija viską bandoma tempti prie pabaigos. Iš pradžių tai palaikiau laikinu sustojimu, nes buvo likę dar du sezono trečdaliai, tačiau tai nebuvo apgaulė. Pagrindinės istorijos pamažu užsidarinėjo iki tokio lygio, kad jų pakartotinai prikelti nebuvo galima ir nebelikus rimčiausių siužeto linijų, kurios vežė pirmą sezoną, antrasis tiesiog subyrėjo.

Ir pagrindinė to priežastis yra labai paprasta - nepaisant visų paslapčių ar juodų istorijų, Davidas Lynchas „Twin Peaks“ visų pirma pradėjo kaip istoriją apie Loros Palmer nužudymą. Šis siužetas vienijo visas istorijas vienokiu ar kitokiu būdu ir jis buvo viso serialo kertinis akmuo. Todėl nenuostabu, kad sezono viduryje šią istoriją užbaigus, aiškaus tikslo nebeliko. Pirma sezono pusė buvo lygiai tokia pat tobula kaip ir pirmasis sezonas, tačiau vėliau viskas buvo daroma tik iš reikalo.

Tas darymas iš reikalo irgi buvo atliekamas pagrinde pasitelkiant tik didžiausią pirmojo sezono minusą - meilės istorijas. Nekalbu apie tas keistas meilės istorijas, kurių dalyviai yra tiesiog neįprasti žmonės. Ne, čia vėl bandyta kabinti paaugliškus romanus, kurie, nepaisant visų prie serialo prisidedančių genialių žmonių, buvo tiesiog banalūs, net jeigu Lyncho kurti tam, kad jis pašieptų tuometines muilo operas.

Visgi tai yra viena pagrindinių televizijos taisyklių - jaunų žmonių istorijos dramose yra didžiausia kliūtis. Nesakau to kaip koks vidurinio amžiaus krizės kamuojamas žmogus - pats priklausau tai jaunajai kategorijai, ir iš jos kūrėjai, besistengiantys savo serialus bent kiek išlaikyti realybės ribose, negali išspausti nieko įdomaus. Visos „Twin Peaks“ paauglių meilės istorijos daugiausia susidėjo iš įvairių trikampių ir problemų moksluose, ir keistų tėvų, o dramine prasme tai nėra įrankiai, su kuriais galima pasiekti ką nors rimto.

Žiūrint bendrai, meilė kone visose srityse pakeitė mistiką. Nes net ir suaugusių gyvenimuose stebėtinai padaugėjo romantikos, tiesa, šiuo atveju - lengvesnės. Tai prisideda prie Lyncho keistumo - jaunuoliams duoti linksmesnes istorijas, o vyresniesiems - draminį siužetą būtų labai įprasta, o šis žmogus to juk nenori. Todėl ir agento Kūperio susirasta meilė, ir Liusės bandymas išsirinkti vaiką savo tėvui, ir to paties Lyncho vaidinamo apkurtusio agento simpatija buvo linksmi, bet su bendra istorija praktiškai nesusiję fragmentai.

Tai pasidarė visiškai aišku artėjant link sezono pabaigos. Labai staigiai ir visiškai nesubtiliai serialas kardinaliai pasikeitė į kitą pusę. Į šalį buvo numestos visos nereikalingos meilės, visi gaišinę elementai ir grįžo tas „Twin Peaks“, kuris ir dominavo pirmajame sezone ir antrojo sezono pirmojoje pusėje.

Galima netgi ginčytis, jog serialas šioje vietoje buvo stipresnis nei iki šiol. Visgi tokio lygio mistikos iki šiol „Twin Peaks“ dar nebuvo, o ji buvo pateikta geriausiu įmanomu būdu - mistikai buvo duota reikšmė. Ji galiausiai nebuvo bereikalingas minčių kratinys, skirtas visiškai susukti galvas žiūrovams. Visas keistumas ir antgamtiškumas turėjo pagrindą ir jo esmė kilo iš itin glaudžiai su juo susijusio pirmojo sezono.

Būtent čia ir glūdi tas aiškumas, prisidėjęs prie „Twin Peaks“ laisvumo suvaržymo. Sezono vidurys čia buvo absoliučiai be jokio prasmės ar gilumo, galiausiai neturėjęs reikšmės sezono galui. Tačiau aišku buvo ir tai, kad Davidas Lynchas nuo pat pradžių turėjo viziją, kur jis nori atsidurti. Sezono pabaiga buvo tai, link ko serialas judėjo nuo pat pirmos serijos ir tai yra nenuginčijama.

Dėl šios priežasties žmonės geriausiai ir atsimena pirmąjį „Twin Peaks“ sezoną, o ne daliniu chaosu virtusias paskutines 22 serijas. Kaip serialui, kurio kūrėjai tikėjosi, jog jis bus pratęstas dar toliau, jo užbaigimas tikrai yra nuostabus bei atspindintis visą jo dvasią. Tačiau tai taipogi yra vienas geriausių žiauraus televizijos verslo pavyzdžių, kur kokybė yra paaukojama vardan gerų reitingų, ir kurie, beje, bėgant laikui krito dar labiau.

Vertinimas: 7/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą