2014 m. sausio 4 d., šeštadienis

Dingę. Ketvirtas sezonas. Dvylikta serija

My daughter was on your plane, too. She was on flight 8-1-5. You were in the air for six hours, probably just a few rows from her and you never even knew she was your sister. She was one of the ones who died when your plane hit the water. - Carole

Ši, priešpaskutinė ketvirtojo „Dingusių“ sezono serija „There's No Place Like Home“ netgi oficialiai yra vadinama pirmąja sezono finalo dalimi. Ir netgi labai pagrįstai. Kaip ir visose dvigubose „Dingusių“ serijose, pirmoji jų dalis yra itin glaudžiai susijusi su antrąja ta prasme, kad pirmojoje - natūraliai ar ne - istorijos yra pastatomos į tokias pozicijas, kad vėliau būtų galima rodyti tik veiksmą, ne mažai prasmės turinčius vaikščiojimus iš vienos vietos į kitą. Tokį trijų valandų finalą „Dingę“ daro antrą ir paskutinį kartą, bet skirtingai nuo pirmojo sezono, kuomet pirmoji valanda buvo praleista vien užbaigiant neįdomius tame sezone pradėtus dalykus, šįkart iškart yra sugebama atskleisti kai kurias paslaptis ar plėtoti dramą.

Žinoma, tos paslaptys yra pakankamai subjektyvus dalykas, priklausantis nuo to, kiek jūs norėjote jas pamatyti. Nes aš žiūrėdamas šią seriją dažnai susiduriu su dilema: kai kurie čia pasakomi dalykai yra reikalingi, nes anksčiau apie juos būdavo užsimenama tik labai abstrakčiai, bet kartu tai yra savotiškas skylių užkamšymas, kur jo - tiesa, ne visada - nereikia. Šįkart labiau krypstu į pirmąją pusę, nes plačiąja prasme, bent jau ateities scenos serialui yra reikalingos.

Jos jau pirmosiomis minutėmis sugeba užduoti klausimą apie tai, dėl ko „Oceanic 6“ privalo meluoti aplinkiniams. Logiškiausia ir realiame pasaulyje objektyviausia priežastis būtų tai, jog niekas jais tiesiog nepatikėtų. Ir teisingai, nes kelis mėnesius negyvenamoje saloje praleidę žmonės, pasakojantys apie viską žudančius dūmus, nėra patikimiausias naujienų šaltinis. Bet Džekas ir co pasirenka meluoti, ir meluoti stipriai, pradedant tuo, jog jie yra vieninteliai išsigelbėjusieji (kitoje konferencijos versijoje Džekas kalba apie vėliau mirusius Čarlį, Libę ir Būną), baigiant nuolaužų nuplovimu į krantą, dėl kurių jie ir sugebėjo išplaukti iš salos. Ar jie tokiu būdu bandytų išvengti nereikalingų klausimų, ar - kadangi mes vis dar nežinom, kaip jie išsigelbėjo - apsaugoti pasilikusius saloje (arba mirusius besigelbėjant), tai yra melas, kuris toli gražu nebuvo spontaniškas ir buvo suplanuotas gerokai prieš šią konferenciją.

Po jos, tiesa, gyvenimas yra žymiai smagesnis. Na, bent jau iš pradžių. Saidas oro uoste sugeba parodyti dar vienos itin gražios meilės atomazgą susitikdamas su Nadia, apie kurią jau buvom girdėję tiek daug, bet dabar jūs pažiūrėkit šią sceną žinodami, kad Nadia bus greitai nužudyta, ir šypsena nuo jūsų veido greitai dings. Harlio išprotėjimo scena, prasidėjusi tarsi kokia aliuzija į sapnus saloje su kokosais ir palmėmis, tapo linksmu vakarėliu, kuriame susirenka visas Harlio draugų būrys, įskaitant ir „Oceanic 6“, ir iki tėvo pajuokavimo apie laužo kūrimą saloje, viskas einasi pakankamai linksmai, ir net pažadėtasis „Camaro“ buvo pataisytas, tai ko daugiau norėti? Nebent skaičių ant spidometro, kas man bent jau iš pradžių pasirodė banalokas būdas pradėti Harlio išprotėjimo procesą, bet savotiškas priminimas, kad sala šių žmonių niekada nepaliks.

Tai jau nuo pat grįžimo yra primenama žmonėms, kurių gyvenimas nėra toks laimingas. Visų pirma eina San, kuri, gavusi nemenką kompensaciją iš „Oceanic“, sugeba nusipirkti savo tėvo kompaniją, nes žinot, pastarasis perkeltine prasme nužudė Džiną (kad ir kokiu būdu jis mirė, nes kol kas viskas atrodo pakankamai linksmai). San šioje serijoje yra visiškai pasikeitusi, pasiryžusi atkeršyti visiems, kurie pastatė ją į tokią tragišką poziciją, o tai, anot jos, padarė du žmonės. Pirmasis yra jos tėvas, kurio, sorry, fizionomijos aš negaliu pakęsti, o antrasis kol kas lieka paslapty, bet labai norėtųsi, kad čia nebūtų eita savęs kaltinimo keliu sakant, jog tas žmogus yra pati San, nes simbolizmas šioje vietoje yra per daug menkas ginklas.

Antrasis džiaugsmu netrykštantis žmogus yra Džekas. Net jei jis šalia savęs turi Keitę - nusiminusią, kad niekas jos nepasitiko, bet ko ji tikėjosi? - ir Aroną, ši trijulė yra viso to melo centras, nes Harlis ar Saidas tokio melo tiesiog nebūtų sugalvoję. Ir visgi skausmingiausias dalykas Džekui (be paslaptingo Džeremio mirties, dėl kurio jie visi labai liūdi) šioje serijoje nėra melas, o itin rimtas spyris į subinę, kad pastarasis daugiau negalvotų apie salą kaip apie paprastą darinį. Džekas iš Kler motinos sužino, kad jo sesuo buvo tarp tariamai mirusių po katastrofos keleivių, kad jo tėvas turėjo nesantuokinę dukterį, kad jo sūnėnas tuoj taps jo įsūniu, ir kad Džekas gaus dar vieną progą rėkauti, kad jiems reikia grįžti į salą. Nuostabi scena, kurioje galima pamiršti visas Foxo vaidybos nesąmones, paaiškina praktiškai visą šį sezoną ir Džeko veiksmus, kas finalo pirmajai daliai suteikia bent kiek rimtesnę prasmę.

Tai tikrai teigiamas dalykas, kadangi dabarties scenos, pripažinkit, daugiausiai veikia kaip tikrai profesionalus, bet visgi įprastas paruošimas didiesiems paskutiniosios serijos įvykiams. Pirmiausiai jūs turite pilnu pajėgumu prasidėjusią gelbėjimo operaciją į laivą, vedamą herojumi po truputį tampančio Faradėjaus. Ji veikia dviem atvejais, svarbiausias kurių yra laive atrasta bomba (arba daug mažų, kaip patogiau). Ją su ant Kymio pririštu aparatu susieti turbūt nėra sunku, kas padaro šį veikėją dar žiauresniu, o likusius, geriečius, pastato į labai nepatogią padėtį, kurioje Desmondas, Džinas ir potencialiai savo kaltę galintis atpirkti Maiklas dabar atsidurs devinto dešimtmečio veiksmo filme (tik suklysti čia žymiai lengviau). Gelbėjimo operacija paviršutiniškai veikia ir kaip meilės istorija tarp Danielio ir Šarlotės, bet ši istorija parodo, jog laivu atplaukę veikėjai neturi ko prarasti ir čia atplaukė ne be reikalo, todėl ateityje galima tikėtis svarbesnės jų rolės ir paaiškinimo, kodėl čia atsidūrė būtent jie.

Kiek svarbesnėje ir labiau intriguojančioje siužeto linijoje, užduotis patraukti salą yra priimama pakankamai rimtai. Ją galima būtų pavadinti silpniausia šios serijos dalimi, kadangi ji tėra grynas veikėjų atvedimas į patogią padėtį. Visa serija yra paskiriama trijulės kelionei per džiungles, karts nuo karto užklystant prie slaptų dėžučių su sausainiais ir saulės zuikius gaudančių nepažįstamųjų, bet be to, nieko rimtesnio čia neįvyksta. Net ir serijos pabaiga, kurioje Benas detaliai išaiškina visas instrukcijas Lokui (kurias dar turėsit progą pamatyti), nėra kritinis momentas, ar bent jau ne toks, po kurio Beno daugiau nebepamatytume. Jūs galit pagalvoti, kad Benas šioje vietoje aukojasi dėl salos ir ją palieka saugoti Lokui, bet atsiminkit: Benas visada turi planą.

Savo planą puikiai įgyvendino ir „Dingę“, kurie šią seriją, kad ji nebūtų tuščias veikėjų vaikščiojimas, pastatė ant vienos scenos, pakeitusios visą sezoną, ir paplokit bent už tai. Nors ne. Pasilaikykit savo plojimus kitais savaitei, kada serialas jų tikrai nusipelnys.

Vertinimas: 9/10

Citatos

  • 'You know those are 15 years old.'
  • 'My name is Benjamin Linus. I believe you're looking for me.'
  • 'My father couldn't stand eulogies. "The only good thing about a wake is the free booze", he'd say.'
  • 'Can I get you boys a nice, cold glass of lemonade while I'm back there?'
  • 'John, how many times do I have to tell you?! I always have a plan.'
  • 'Jesus Christ is not a weapon, now, enjoy your party.'
  • 'Oceanic paid us our settlement for the crash. It was very significant. This morning, I bought a controlling interest in your company. So you will now respect me.'
  • 'Was that directed at me, Dude?'
  • 'Hold up! You don't get to die alone.'
  • 'Hey, who are you talkin' to up there, Genghis?'
  • 'Well... then this should be easy.'
Namų darbai: e04e13/14 - There's No Place Like Home (Part Two)

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą