2014 m. sausio 23 d., ketvirtadienis

Oskarai 2014. Captain Phillips

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Captain Phillips“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

„Captain Phillips“, labiau nei bet kuris kitas šių metų Oskaro nominantas ir netgi labiau nei „The Wolf of Wall Street“, yra apie pinigus. Gali būti, kad jūs pagalvojote, jog šio teksto autorius pasirinko tokį abstraktų įvadinį sakinį tam, kad lengviau parašytų visą apžvalgą, ir teksto autorius už tokį pastebėjimą jums padėkos. Tačiau bet kokiu atveju, viskas šiame filme yra apie pinigus. „Captain Phillips“ neparodo nei vieno žmogaus, kuris čia darytų kažką, už ką jam vėliau nebus materialiai atlygintina.

Paulo Greengrasso - taip, to paties, kuris kūrė ir Borną - režisuotame filme, sukurtame pagal absoliučiai tikrą 2009-aisiais vykusią istoriją su keliais pagražinimais, yra pasakojama apie - žinau, jums netikėta - kapitoną Filipsą, žmogų, kuris vadovavo didžiuliam krovininiam „Maersk Alabama“ laivui tądien, kai jį Indijos vandenyne užgrobė keturi piratai. Jie, natūraliai, tai padarė tik dėl skurdaus gyvenimo ir už tai reikalaudami didžiulės išpirkos, nesvarbu, mėgavosi jie savo darbu ar ne.

Priežastis, dėl kurios pradžioje užsiminiau apie pinigus, yra ta, kad kiekvienas čia esantis žmogus dirba savo darbą, kuriame kiekvienas filme matomas įvykis - kad ir koks neįprastas jis mums atrodytų - jų yra sutinkamas ne tiek su ramia sąžine, kiek greitai su tuo susitaikant. Ir piratai, ir laivo įgula, ir kapitonas (filmo pradžioje aiškiai parodomas kaip žmogus, kuris savo plaukimą „Maersk Alabama“ priima kaip dalyką, kurį privalo daryti dėl šeimos, ne dėl to, kad tai jam nuoširdžiai patinka) viską daro dėl pinigų, tik visa tai perauga į kažką žymiai rimtesnio. Apie gryną materialumą filme yra kalbama mažai, bet jis ten yra, kad ir kaip jums patiktų, kad būčiau šią temą pritempęs specialiai.

„Captain Phillips“ savo struktūrine prasme yra tobulas trileris, net jeigu ir nelabai tobula biografinė drama. Kai po filmo pasižiūri atgal, supranti, kad jame įvyko tragiškai mažai įvykių. Pirmas filmo pusvalandis (ar kiek ilgiau) yra praleidžiamas darant tai, ko pabaigą žiūrovai žino tiesiog iš filmo aprašymo ar plakato, ir visgi tai yra neįtikėtinai sukonstruotos minutės, savo įtampa sugebančios nenusileisti ir tolimesniems įvykiams. Vėlgi, teoriškai žiūrint, joks vėlesnis filmo įvykis neturėtų nustebinti ar labai intriguoti, bet „Captain Phillips“ sugeba sukurti įtampą ten, kur jos absoliučiai neturėtų būti, dėl ko didžiausi nuopelnai visuomet turi keliauti režisieriui (kurio Borno filmų stilistika tikrai yra jaučiama), montažui ir muzikai, techniniams dalykams, kurie visiškai neįkyriai sugeba pastoviai kelti filmo tempą iki maksimumo.

Ir visgi jeigu būčiau pasirinkęs dar banalesnę temą šiai apžvalgai, būčiau pasinaudojęs žodžiai yra stipriau nei ginklai idėja. Nes šis filmas literaliai yra būtent apie tai. Tai yra keturių stipriai ginkluotų piratų ir dešimčių (tikslus skaičius tikrai nėra aiškus) neginkluotų laivo įgulos narių konfliktas, kuriame nugalėtojas yra kaip ir aiškus. Tačiau žodžių galia čia padaro savo, ar tai būtų derėjimasis su pagrobėjais, ar bandymas palenkti juos į savo pusę. Dialogai čia, tiesą sakant, nėra įspūdingi, nuostabiai veikiantys tik su veiksmu. Filmo viduryje, kuomet veiksmas kiek aprimsta ir visą laiką užima dialogai, „Captain Phillips“ lėtumas kiek pradeda gluminti, bet tai trunka tikrai neilgai.

Dialogai galiausiai pagamina ir įsimintinus veikėjus, kurie dažniausiai yra įvardijami du, bet man norisi įžvelgti tris. Pirmasis jų, be abejo, yra kapitonas Filipsas, galintis tik bandyti kalbėtis su pagrobėjais ir neturintis jokių kitų ginklų, tik balsą. Kaip veikėjas jis su savo savybėmis nėra išnagrinėjamas taip nuodugniai, kaip vizualiai atrodo, bet jo elgesys kritinėje situacijoje buvo viskas, ko reikėjo šiam filmui. Pagrindinis užgrobėjas Muse'as, įkūnijamas stipraus visų giriamo Barkhado Abdi, man nepadariusio labai didelio įspūdžio, yra kiek gilesnis veikėjas, galvojantis apie svajonių Ameriką ir tik apie tai, ką darys su kalnais pinigų, ne apie tai, kaip juos gaus, nes jam čia neatrodo labai sunkus darbas. Ir galiausiai yra jauniausias iš keturių pagrobėjų, kuris išsiskiria tuo, kad vienintelis yra palenkiamas į Filipso pusę vien pasitelkiant nenugalimą logiką, jog besiformuojančiam žmogui dar galima įskiepyti mąstymą, kad pinigai nėra svarbiausias dalykas, ir tai sukuria kelias tikrai įsimintinas scenas.

Viena scena, tiesa, yra nepanaši į visas kitas. Ta scena yra Kapitonas Filipsas. Ne, tai nėra visas filmas, kad ir kaip gražiai toks pasakymas atrodytų. Tai yra viena scena, kuri tikrai nepasako labai daug apie patį Filipsą. Ji daug pasako apie Tomą Hanksą, kurio vaidmuo čia gal ir nėra stipriausias jo sukurtas, bet ta scena yra kažkas tokio, ko jis nebuvo sukūręs niekad, ir tikėtina, kad niekad nesukurs. Ta scena (ir nebijokite, suprasite apie ką aš kalbu kai tik ją pamatysite) kartu ir parodo, į ką norėjo pataikyti šis filmas. Tai nėra filmas apie kapitono Filipso gyvenimą, tai tikrai nėra biografinė juosta. „Captain Phillips“ yra apie tai, ką tikri žmonės jautė įsimintiniausią jų gyvenimo dieną, ir tai Greengrassas su Hanksu pateikė nuostabiu būdu.

Vertinimas: 8/10

4 komentarai:

  1. Labai primityvus rašymo stilius. Siūlyčiau daugiau dėmesio skirti jo tobulinimui.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Nieko įžeidžiančio, tik pastebėjimas. Rašykit, skaitykit ir viskas pavyks. Rašymas - kaip vanduo iš čiaupo - pradžioje bėga rudas, o vėliau - švarus.

      Panaikinti
  2. Tikrai labai geras filmas. Rekomenduočiau. O kodėl Anonimiškas prikibo prie rašymo stiliaus, net keista. Juk čia blogas, o ne laikraštis :)

    AtsakytiPanaikinti