2014 m. sausio 17 d., penktadienis

Telemano savaitė #59


Tai - 300-asis šio blogo straipsnis, po kurio jūs arba džiaugsitės, kad turite tiek daug skaitymo, arba užjausite mane, kad be rašymo neturiu daugiau ką veikti. Bet kokiu atveju, sveikinu save ir jus.

Enlisted. 1 sezonas. 1 serija. Pilot (bendra serialo apžvalga be spoilerių)
Jau prieš prasidedant tikrajam televizijos sezonui rudenį daugelis kritikų, kurie matė „Enlisted“ pilotinę seriją, dėl šio serialo buvo išprotėję, ir labai supyko ant FOX, kurie perkėlė „Enlisted“ į midseasoną ir dar į penktadienius. Tai, trumpiau sakant, reiškia trumpą serialo gyvenimą, kas yra labai gaila pamačius jo pirmąją seriją. Ji pasakoja apie iš karo Afganistane grįžusį vyruką, kuris naujai savo užduočiai buvo paskirtas į karinę bazę Floridoje, kurioje tarnauja du jaunesni jo broliai, nors tarnavimas nelabai tinka, nes ten tiesiog nėra nei vieno į kareivį panašaus tipo. Tačiau kuo „Enlisted“ stipriai išsiskiria iš įprastų komedijų yra tai, jog serialas bent jau privertė manyti, kad jo scenaristai žino, ką daro. Jie surinko nuostabią aktorių komandą, kurie vienas prie kito atrodo puikiai (ypač brolių trejetas; skirtingas, bet tuo pačiu ir artimas), ir iš banalių militaristinių komedijų juokelių, kur tiesiog juokiamasi iš žmonių storumo ar kvailumo, sugebėjo išspausti linksmų epizodų be banalumų, vien pasitelkiant fantaziją ir daugeliui žmonių puikiai suprantamus reference'us į populiariąją kultūrą. Klišių, tiesa, viena kita tikrai pasitaikė, bet jeigu netyčia „Enlisted“ nebus atšauktas per artimiausias kelias savaites, jų garantuotai pamažės, nes serialo užtikrintumas jaučiasi nuo pradžių. 8/10

Sherlock. 3 sezonas. 3 serija. His Last Vow
Nežinau. Tikrai, nežinau, kaip jaučiuosi dėl „His Last Vow“. Vienos emocijos jums negaliu pasakyti, nes jų turiu daug, ir visos jos mane aplankė serijos metu ir po jos. Tai buvo linksma serija, sugebėjusi ištraukti humorą iš tradicinių, bet niekad neatsibostančių vietų: pastovus šaipymasis iš ponios Hadson, Šerloko meilė vien dėl pasipelnymo ar Holmsų šeimos namai buvo puikiai pateiktos lengvosios serijos akimirkos. „His Last Vow“ turėjo, savaime suprantama, ir daugybę veikėjus plėtojusių akimirkų, kurias jūs matėte ir puikiai suprantate, apie ką aš. Marijos įtikinėjimai, kad ji nenori įskaudinti Džono, labai rimtai pateikta žmones po truputį perprantančio Šerloko kalba arba tikrai stipriausia, ką „Sherlock“ iki šiol buvo paruošęs bet kokiam aktoriui - Džono kalba, sugebėjusi veikti ir kaip sugniuždyto Vatsono pasirodymas, ir kaip Freemano talento pademonstravimas. Tačiau visa tai, priešingai nei praėjusią savaitę, buvo pateikta kvailais motyvais. Suprasčiau, jeigu serialas per didelio dėmesio į savo bylas ar netikėtas jų pabaigas nekreiptų didelio dėmesio, kas paaiškintų jų kvailoką prigimtį. Tačiau dabar „His Last Vow“ priekyje ėjo žiauriai kvaila istorija su moralu, kad visas žmogaus protas tegali būti tik jo galvoje, ir tam buvo paskirta nežmoniškai didelė serijos dalis. Marijos pavirtimas slaptąja agente taip pat buvo momentas (kartu su Šerloko pašovimu), kai tikrai pagalvojau not again ir tiesiog susiraukiau, tačiau šis dalykas veikėjams tikrai pravertė, tad pykti per daug negaliu. Nuosekliau savo mintis sudėliosiu sezono, kuris buvo kol kas keisčiausias, apžvalgoje, bet kad ir ką ten pasakyčiau, žinokit - „Sherlock“ tikrai pasiilgsiu. Juk grįžta Moriartis, tai ko daugiau norėt? 7/10


True Detective. 1 sezonas. 1 serija. The Long Bright Dark (bendra serialo apžvalga be spoilerių)

„True Detective“ žiūrėjau tą pačią (bemiegę) dieną kaip ir Auksinius gaublius, kuriuose Matthew McConaughey už darbą „Dallas Buyers Club“ buvo apdovanotas. Nors ta ceremonija yra nenuspėjama (iš prognozių atspėjau mažiau nei pusę), vienas dalykas aiškus: McConaughey už „True Detective“ kitąmet atsiims tokį pat Gaublį. Prisidedu prie tų, kurie sako, kad „True Detective“ vaidyba, kur tarp aktorių yra ir Woody Harrelsonas, yra tobula. Ji puikiai išryškina serialo struktūrą, kuri šokinėja tarp dabarties ir įvykių prieš 17 metų, ir kur matosi, kad veikėjai yra arba visiškai pasikeitę, arba visiškai tokie patys, ir jau pirmojoje serijoje yra aišku, dėl ko jie tokiais tapo. Pats serialas yra susuktas apie vieną nužudymo bylą, kurios iki galo nepavyksta išsiaiškinti jau ilgai, tačiau tai aiškiai nebus tikras detektyvas, priešingai nei sako pavadinimas. „The Long Bright Dark“ sugeba padėti pagrindą ir labai neapibrėžtais būdais papasakoti, kas veikėjų laukia ateityje, bet to jokiu būdu negalima vadinti geriausia įmanoma pirmąja serija, kadangi serialas dar toli gražu nėra susiformavęs. Tiesą sakant, man nė motais, ar jis susiformuos. Aš tik žinau, kad manęs laukia dar septynios valandos su McConaughey ir Harrelsonu, už ką pirmadieniais nebūna nieko geresnio. 8/10


How I Met Your Mother. 9 sezonas. 14 serija. Slapsgiving 3: Slappointment in Slapmarra

„Slapsgiving 3: Slappointment in Slapmarra“ buvo apkaltintas tuo, kad yra per daug rasistinis kūrinys. Negalima taip, kovų menų atstovai negali būti baltaodžiai, o jeigu jie vaidina azijiečius, tai vėlgi yra rasizmas, nes taip jau mūsų pasaulis yra sutvertas. HIMYM, tuo tarpu, galima apkaltinti tik vienu aspektu: tokios serijos žudo žmones. Žudo susidomėjimą serialu (nors gal atvirkščiai - gal dėl rasizmo visi čia sugrįš, gal klystu dėl serialo kontingento?), žudo jo kokybę ir žudo žiūrovų smegenų ląsteles. Nuo „Slapsgiving“ stebuklo praėjo labai daug laiko ir jo niekas nepamiršo, tačiau antro tokio dalyko nebus. Buvo laikas, kai savo perspaustu humoru HIMYM užkariaudavo visą televiziją, tačiau tai visuomet buvo daroma su subtilumu ir nuoširdumu. Dabar viskas atrodo padaryta taip atmestinai, kad apie motinos pasirodymą net nesinori galvoti. Aktoriai čia atrodo tik kaip ateinantys pasiimti atlyginimo žmonės, scenaristai sumeta daugybę dalykų į krūvą tikėdamiesi, kad kas nors veiks, o mes žiūrim ir piktinamės nežinia dėl ko. Laiko lieka visai nedaug - per mažai, kad serialas daug laiko praleistų su tiesioginiu siužetu nieko bendra neturinčiomis istorijomis, bet HIMYM sugeba padaryti daug keistų dalykų, todėl optimizmui čia jau ne vieta. Kai visa serija yra praleidžiama įsivaizduojamoje Azijos valstybėje, motinos pasirodymas čia atrodo kaip tolima svajonė. 5/10

Brooklyn Nine-Nine. 1 sezonas. 13 serija. The Bet
Didžiuosiuose kanaluose nauji serialai dažniausiai būna užsakomi trylikai serijų, ir tik vėliau užsakymas būna pratęsiamas iki 22-iejų. „The Bet“ buvo paskutinė serija iš originaliojo užsakymo, o jos būna sukurtos veikti - jeigu kas atsitiktų - ir kaip sezono finalas. Jeigu taip būtų, niekas nesupyktų. „The Bet“ vėl nagrinėja sezono pradžioje atskleistas lažybas, per kurias Džeikas turi sugauti daugiau nusikaltėlių nei Eimė, antraip pirmasis turės jai atiduoti savo automobilį, o Eimė privalėtų eiti su Džeiku į pasimatymą. Net jeigu nesu tų nuspėjamų meilės romanų fanas, „The Bet“ Eimės ir Džeiko santykius pateikė pakankamai gražiai. Džeikas šioje serijoje vis tiek elgėsi kaip nebrendyla, bet vienas tų, kurie sugeba vertinti savo draugę ir pripažinti, kad tiek pinigų išleido ne vien paprastam papokštavimui, o ir dėl to, kad Eimė jam patinka. Anksčiau ar vėliau jie vis tiek susibėgs, ir bendrų jų pomėgių parodymas serialui tikrai nepakenkia. Antro plano istorijos, kartu su Čarlzo tiesos sakymu ir Terio žmonos sužinojimu apie vyro veiklą, veikė labiau kaip grynai humoristinė serijos pusė, dėl ko jos sumenkinti tikrai neverta. Čarlzas jau tapo mano mėgstamiausiu veikėju dėl savo nuoširdumo ir šiokio tokio kvailumo, ir „The Bet“ šias jo savybes tik išryškino, o kiekvienas serialas taip ir turi daryti. Puikus humoro ir dramos balansas, net jeigu ir tarpusavyje nesusijusiose istorijose, aiškiai pasakantis, kad B99 Auksinį gaublį laimėjo ne šiaip sau. 9/10

Trophy Wife. 1 sezonas. 12 serija. The Punisher
Dabar atsiminiau, dėl ko niekad nebuvau išprotėjęs dėl „Modern Family“: tai yra serialas apie vieną šeimą, o kaip ir kiekviena šeima, ji yra panaši ir prieina tų pačių jautrių išvadų, kas ilgainiui nusibosta (priešingai nei į draugų ar kolegų bendravimą besikoncentruojantys serialai, galintys atšviežinti savo veikėjus). „Trophy Wife“ kol kas žavėjo tuo, kad paimdavo smulkias šeimynines problemas ir iš jų kurdavo komediją, kas buvo bandyta ir šį sykį. Tik viskas vėl atrodė per daug matyta. Jeigu ne vaikai aktoriai - ir niekad negalvojau, kad taip pasakysiu, - „The Punisher“ būtų žlugusi serija. Vaikai - ar kalba eitų apie Bertą, ar apie su Keite pasilikusiuosius - savo nuoširdžiomis emocijomis (na gerai, tiesiog kvailumu) sugebėjo įtikinti, kad suaugusiuosius gali priversti elgtis neprognozuojamai, kas televizijoje nėra labai dažnas reiškinys. Serijos galas sugebėjo išryškinti Keitės reikalingumą tiems vaikams, ir ji nėra verčiama pralaimėti kiekvienoje serijoje, kaip kad būtų galima tikėtis iš panašaus pobūdžio serialų, todėl serija sugebėjo apimti visą šeimą (net ir Pytą su Džeke, tapusiais Berto įkaitais). Tik bėda tame, kad „Trophy Wife“ imasi vis siauresnių ir labiau nuvalkiotų temų, kas lieka tik laiko klausimu, kada šis serialas jų persisotins ir neturės kur judėti. 7/10

Justified. 5 sezonas. 2 serija. The Kids Aren't All Right
Loreta „Justified“ man buvo vienas didžiausių tinkamai neišnaudotų kozirių, kas buvo susiję ir bene su vieninteliu mano prisikabinimu prie serialo. Panašu, kad šiuo sezonu klaidą norima ištaisyti. Loreta puikiai veikia ne dėl to, kad yra stipri veikėja, kas tiesiog nėra tiesa (paaugliai televizijoje yra paaugliai televizijoje, ir nieko čia nepakeisi). Ji, ypač dabar, veikia kaip Reilano savybes išryškinantis objektas, kuri pabrėžia, kad vyrukui yra žymiai lengviau rūpintis su juo nelabai artimai susijusiais žmonėmis nei tais, kurie jam yra artimiausi. Jis dabar vengia susitikimo su savo naujagime dukra, bet be jokių skrupulų praleidžia daugybę laiko su paaugliais ir jų nusikaltimais, kas suteikia kažko naujo ir veikėjui, ir serialo linksmumui, kuomet Reilanas supranta, kad visai nėra toks jaunas kaip anksčiau. Pakankamai rimtą istoriją - bent jau „Justified“ lygmenyje - nusvėrė linksmieji Reilano nuotykiai su turtingaisiais įtariamaisiais, kas tik dar kartą parodė, jog Reilanas yra baisus žmogus, net jeigu labai linksmas. Tuo tarpu Boido istorija šįkart teikė kiek mažiau džiaugsmo vien dėl to, kad ji yra labai abstrakti ir bandanti apimti labai daug. Eivos išlaisvinimas, nusikalstama veikla ir dar kelios moteriškės nėra dalykas, kurį veikėjas - kad ir koks stiprus bebūtų - gali išvežti vienodu tempu, tad jam arba reikia kiek pristabdyti, arba „Justified“ likęs laikas bus daugmaž tuščias. To laiko liko nelabai daug, nes po kito sezono serialas baigiasi, todėl gerbkit ir mylėkit likusias serijas. 8/10

Parks and Recreation. 6 sezonas. 11 serija. New Beginnings
Iškart po „New Beginnings“ pasirodė ir žiūrovų, ir kritikų atsiliepimų, kad „Parks and Recreation“ vaikšto jau pramintu taku. Su tuo nesutikti būtų kvaila, nes taip ir yra. Ar Leslė jau buvo išvykusi iš darbo ir grįžusi bandė būti pikta, prie visų besikabinėjanti teta? Taip. Ar Benas bandė pritapti prie jaunuolių? Taip. Sakysit, kad šeimyninis gyvenimas šiai porai padarė daug bėdos, bet pripažinkit: taip, kaip tai pateikia „Parks and Recreation“, nemoka niekas kitas. Jie tuos pačius dalykus kartoja neribotą laiką, bet tai visada daro originaliai ir beveik neįkyriai (sakau beveik, nes Leslės istorija šį kartą buvo silpnoji serijos grandis, kuri buvo rodyta neilgai, bet priėjusi prie tos pačios gražios išvados, kad net ir Tomas gali pats pasiruošti prezentacijai). Tai patvirtina ir Beno istorija, kurios vinis nėra tai, kad kolegos šaipėsi iš jo; vinis yra tame, kad jis bandė pašiepti juos. Labai, labai nesėkmingai. Toje scenoje, kurioje Benas ėjo su neperšlampamu kostiumu, nuostabu buvo viskas - ir Donos veido išraiškos, ir Eipril padėka, ir Beno sušaudymas, kas neturėjo nieko bendra vienas su kitu, o tai ir stebino. Trečiaeilėje istorija su Krisu ir Ana buvo ne tiek „Parks and Recreation“, kiek įprastinių sitcomų pavyzdys, kuomet veikėjai sugalvoja sukelti staigias vestuves, kas nebuvo labai linksma, nors eilinį kartą priminė apie šių veikėjų išvykimą. Ir visgi vienas dalykas atpirko visą seriją. Paskutinė scena, kurioje Ronas supjausto, sudegina ir užkasa savo apdovanojimą, yra „Parks and Recreation“ in a nutshell, todėl būkit ramūs, nieko blogo dar nėra. 8/10

Community. 5 sezonas. 4 serija. Cooperative Polygraphy
„Cooperative Polygraphy“ buvo nuostabi serija vien jau tuo, kad priminė man apie labai seniai pradėtą rašyti straipsnį, įtraukusį ir antrojo sezono „Cooperative Calligraphy“ (kurį pamatysite palyginus greitai). Abi šios serijos - be pavadinimo - panašios tuo, kad yra butelinės serijos, apie ką jums paaiškinsiu greitu metu. Jos kartu yra panašios ir tuo, kad abi yra tobulos. „Community“ su tokiomis serijomis priartėja arčiausiai prie komedijos tobulumo kiek tik įmanoma. Viskas, kas čia buvo, tebuvo išgalvotų dalykų mėtymas vienas kitam į veidą, ir visgi nei vienas tų dalykų neatrodė perspaustas. Nei Abedo bandymas sekti visus su GPS, nei Anės noras draugus išlaikyti prabudusius jiems duodant narkotikų, nei Pyrso palikti klausimai, kartu su puikiuoju Waltonu Gogginsu ir spermos pilnais termosais neatrodė kaip dalykai, kurių tie veikėjai negalėtų padaryti. Ir jeigu jums atrodo, kad viskas, ką čia matėte, buvo absoliučiai nesusiję su anksčiau matytomis veikėjų savybėmis, galvokite dar kartą. Tai buvo viena auksinio humoro scena po kitos, net jeigu jos daugiau veikė kaip atskiri anekdotai, nors gale ir su emocingu Pyrso pareiškimu, ir su Trojaus išsiuntimu plaukti į pasaulį susiejo visas tas atskiras detales labai kokybiškai. Neseniai skundžiausi, kad „Brooklyn Nine-Nine“, kad ir koks geras bebūtų, liūdina, nes tai yra vienintelė komedija ir tarp senbuvių, ir tarp naujokų, kuri sugeba prajuokinti. Jau nebe. Tai buvo tobula. 10/10

Savaitės serialas - Community

Savaitės scena - Parks and Recreation. Ronas ir apdovanojimas

Savaitės citata - Justified. 'Unless Hitler has risen from the grave and is in my whorehouse, go away.'


O kokius serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą