2014 m. vasario 8 d., šeštadienis

Dingę. Penktas sezonas. Aštunta serija


Let me do the talking. - Sawyer

Kai ketvirtajame „The Walking Dead“ sezone pakartotinai pasirodė Gubernatorius (spoilerių nebus, o TWD nemačiusieji tuoj supras apie ką aš), ir aš, ir plačiosios internetų auditorijos stipriai pasipiktino tuo, kaip jis buvo pateiktas. Į pasipiktinusiųjų gretas neįeina lietuviai, nes kai į tą pusę pasakiau kažką blogo, mane aprėkė, kadangi serialas visada teisus. Pasipiktinimo priežastis paprasta: trečiajame sezone Gubernatorius buvo pateiktas kaip žiaurus ir bejausmis padaras, ketvirtajame, vykstančiame praėjus vos keletui savaičių nuo tada, kai paskutinį kartą tą žmogų matėme, jis tapo visus gelbėjančiu ir jautriu didvyriu. Tai yra nelogiškumas dramoje, kurio išvengti turi kiekvienas serialas. Scenaristai savo veikėjus privalo pažinoti ir turėti planą, kuriame jeigu veikėjai ir keisis, tai neturi jaustis kaip nenatūralus dalykas.

Jau turbūt matot prie ko vedu. Sojeris serialą pradėjo kaip vienpusiškas ir egoistiškas blogiukas geriečių tarpe, kuomet niekas negalėjo kovoti prieš savo priešus tol, kol nesusitvarkė su juo. Laikui bėgant Sojeris po truputį padėjo aplinkiniams, ir ryškiausiai tai pasirodė tuomet, kai tarp jo ir Keitės užsimezgė meilės romanas, privertęs Džeimsą daryti nesuvokiamus dalykus. Tarp jų buvo ir iššokimas iš salą gelbėjančio sraigtasparnio, ką Sojeris savo darbais saloje privalėjo pateisinti, nes vien dėl draugų išgelbėjimo jis to nepadarė. Taip labai natūraliai ir pakankamai lengvai Sojeris peraugo į kietą didvyrį ir lyderį (o Sojerio kaip lyderio tema trečiajame sezone jau irgi buvo sėkmingai užkabinta), net jeigu jis tai padarė neturėdamas kito pasirinkimo.

Todėl visai nenuostabu, kad jis tapo lyderiu. Būtent tapimas lyderiu (ne sausas faktas) serialo scenaristus domino labiausiai, kuomet jie visai nesivaržydami parodė, jog Kitų lyderis yra Sojeris, ir jūs visi išsižiojote. Žinau, kad aš išsižiojau, nes pirmą kartą pamatęs Sojerį su DHARMA apranga aš buvau tiesiog apšalęs ir atsisakiau tikėti, kad tai yra tiesa. O jūs atsiminkit, kad visa tai įvyko vos po poros akimirkų, kuomet žiūrovams buvo parodyta didžiulė statula, toji, kuri turi keturis pirštus ir tik vieną koją. Nebijokit, jos niekas nepamiršo, bet kantrybės reikia turėti.

Kas mane stebina serijoje labiausiai yra tai, kad „Dingę“, net ir turėdami visus motyvus ir amuniciją tam padaryti, serijos „LaFleur“ nepadarė (gryna) veikėjų, arba vien Sojerio, analize. Ta scena, kurioje Sojeris pasirodo esąs DHARMA vadas, tikrai yra nuostabi, ir net neabejoju, kad žiūrovams iškilo tiek pat kaip? ir kodėl? klausimų, tačiau „Dingę“ labai meistriškai balansavo tik ties kaip? Nes dėl ko saloje likę veikėjai tapo DHARMA nariais nėra jokių abejonių: jie neturėjo kitos išeities. Danielis (žmogus, kurio aš iš visų žiūrėtų serialų gailėjausi turbūt labiausiai) įtikinamai paaiškino, kad jie įstrigo šiame laikmetyje visam laikui, todėl išeities ieškoti reikėjo.

Ji atėjo pati savaime, ir atėjo labai įtikinamu būdu. Sojeris ir co išgelbėjo vieną DHARMA narę nuo Kitų, su kuriais mokslininkai sudarė paliaubas, ir susitarė vykti į mokslininkų kaimelį. Vienintelis mano nusiskundimas su šia istorija visada buvo sugalvotas melas apie plaukimą laivu ir tai, jog niekas jo per daug nejudino ir priimdavo kaip rimtą įvykį. Žinoma, naujoji Sojerio draugė iš karto nepatikėjo, dėl ko ji ir neišjungė stebuklingosios tvoros, tačiau plaukimas laivu niekam neatrodė kaip įspūdį keliantis dalykas.

Ir gerai, nes tai yra vienintelė šios serijos kliurka. Jos dėka yra pastatomas visas Sojerio melas, kuris nuostabiai paaiškina, kaip Sojeris tapo visų vadu ir kaip DHARMA juos priėmė kaip savus. Visų pirma yra primeluojama Horacijui, kuomet Sojeris panaudoja vienintelę užuominą, kad išorinis pasaulis gali žinoti apie salą - laivą „Black Rock“ - ir Horacijus neturi jokių argumentų, tik kaip nusileisti ir sutikti bent vienai nakčiai priglausti naujokus (kas vėliau peraugs į tris metus).

Antrasis Sojerio melas (nors, tiesą sakant, tai nėra melas, bet pakentėkit) yra nukreiptas į Ričardą, kuriame Sojeris pamato ir galimybę įtikinti DHARMA, kad jie yra geriečiai, ir įtikinti Ričardą jiems padėti. Džeimas Ričardą jau pažino pakankamai, kad suprastų jo džentelmeniškumą ir nedidelę riziką kabant su juo net ir sunkiausiais klausimais, todėl apie visą keliavimą laiku ir Loko istoriją jis kalba be užuolankų. Taip, kaip mėgsta Ričardas. Šitaip tolygiai Sojeris perauga į žmogų, kuris gali lyderiauti ir saviems, ir svetimiems.

Trumpiau tariant, perauga į žmogų, kurį matome po trijų metų. Ši istorija, panašiai kaip ir praėjusi serija, yra labiau skirta žiūrovus prikimšti informacija, bet žymiai subtilesniu ir įdomesniu būdu. Tai, kaip Sojeris susitvarko su problemomis ir Horacijaus girtumo, ir jo žmonos gimdymo klausimais yra tikrasis apgaviko mentalitetas, kuomet jis jaučiasi visiškai patogiai bet kokiame vaidmenyje. Į šias istorijas gilintis nelabai ir noriu, kadangi jos yra labiau vertos pažymėti tai, kad visi herojai liko saloje, ir Džiuljeta nepamiršo akušerinių savybių.

Žymiai svarbiau bendrai istorijai yra tai, kad Džiuljeta labai artimai susidraugavo su Sojeriu, kas, kai geriau pagalvojat, neturint kito pasirinkimo yra labai logiška. Ir jeigu pridėsit dar ir tai, kaip jie abu vienas kitam tinka, viskas tiesiog yra labai žavu ir linksma. Bet žymiai žaviau yra tai, kad praėjus trims metams Sojeris su komanda vis dar ieško savo draugų ir jais vis dar tiki (nors, kad ir kaip bebūtų keista, labiau tiki Loku). Kad ir ką sakytų Sojeris, per tris metus jis savųjų toli gražu nepamiršo, ir jų ieškos tol, kol galės.

Ir surado. Jeigu būčiau moteriškos lyties, scenoje, kurioje Sojeris pamato savo draugus, tarp kurių yra ir Keitė, aš apsižliumbčiau. Ne vien dėl to, kad dabar galėtų tęstis Sojerio ir Keitės meilės romanas (kuris sugriautų jo santykius su Džiuljeta, kas džiaugsmo nekelia), bet dėl to, kad Sojeris pasikeitė drastiškai, ir dabar visas jo pasikeitimas yra pateisinamas ir jam tarsi nusirita akmuo nuo širdies. Penktasis serialo sezono labiau nei bet kuris kitas koncentravosi į atskirus veikėjus, bet šitokio reikšmingo koncentravimosi mes nematėm ir artimiausiu laiku nepamatysim, kas įspūdį man vis dar palieka didesnį ir didesnį.

Vertinimas: 10/10

Citatos

  • 'I also know twenty years ago some bald fella limped into your camp and fed you some mumbo jumbo about being your leader. Then, puff, he went and disappeared right in front of you. Is this ringing a bell? That man's name is John Locke, and I'm waiting for him to come back. So, you still think I'm a member of the damn DHARMA Initiative?'
  • 'I'm a professional. I used to lie for a living.'
  • 'Of course it's over. Wherever we are now, whenever we are now. We're here for good.'
  • 'What, you didn't get enough flaming arrows shot at you?'
  • 'The record is spinning again. We're just not on the song we want to be on.'
  • 'And Jin, he's a hell of a nice guy, but not exactly the greatest conversationalist.'
Namų darbai: s05e09 - Namaste

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą