2014 m. vasario 12 d., trečiadienis

Dingę. Penktas sezonas. Devinta serija


So, where do we go from here? - Jack

Nors iš fantastinių pasakojimų keliavimas laiku į kultūrą įžengė pakankamai vėlai, iki šių dienų, pasitelkus visas įmanomas meno priemones, jis buvo išnagrinėtas kone visais įmanomais būdais. Originalumo bandant sugalvoti, kaip žmonės gali keliauti laiku, visuomet būdavo, ir laiko mašinos niekada nebuvo vienintelis būdas tokiam veiksmui atlikti. Tačiau kuo visos kelionės laiku būna panašios yra tai, jog jos visada pabrėžia kontrastus. Tik paviršių užgriebiantys filmai ir serialai visuomet orientuojasi į laiko skirtumus, kai veikėjai nustemba atvykę į praeitį/ateitį ir pamatę, kaip viskas skiriasi. Giliau taikantys kūriniai koncentruojasi ne į aplinką. Jie didžiausią dėmesį skiria tam, kad parodytų, kokie veikėjai buvo praeityje ar tapo ateityje, kas yra vienas labiausiai intriguojančių ir, jeigu išnaudojamų protingai, stipriausių veikėjų plėtojimo pavyzdžių.

Kaip atsiranda kontrastai mes jau esam ne kartą kalbėję: tai yra kokia nors (jeigu kalbam apie žmones) savybė, atsirandanti be jokio argumentavimo, ir galbūt vėliau jo visai nesulaukianti. Sojeris tokio dalyko sulaukė, bet kontrastai nuo to nė kiek nesumažėjo. Sėdint prieš televizorių ir šiek tiek laiko jau praleidus su Sojeriu galima patikėti, kad jis tapo DHARMA lyderiu ir nenustojo ieškoti draugų. Džekas ir kiti pamato Sojerį po daugiau nei trijų metų pertraukos, kuomet jis vis dar buvo tas pats šiknius (kuris, tiesa, iššoko iš sraigtasparnio), ir nepatikės tokiu jo pasikeitimu niekuomet.

Bet čia ir slypi visa veikėjų plėtojimo esybė, visa tai, dėl ko yra kuriami serialai. Galima ginčytis, ką aš dažnai ir darau, jog Sojeris tokiu geriečiu tapo vien dėl to, kad jį vertė aplinkybės. Apie tai kiek vėliau, tačiau tai yra logiškas argumentas, kadangi grupelėje nebuvo likę žmogaus, galinčio jai vadovauti, todėl lyderiu tapo būtent kietasis vyrukas. Tačiau lygiai taip pat galima galvoti - ir kuo toliau, tuo labiau man šis mąstymas yra priimtinesnis, - jog Sojeris visuomet buvo lyderis arba bent jau tokiu tapo nuo lėktuvo sudužimo. Tai reiškia, kad jis mokėsi iš kitų klaidų ir sėkmių, ir nebuvo vien toks baisus žmogus, kokiu jį buvo bandoma padaryti pirmaisiais sezonais.

Netikėtas draugų atvykimas, tuo tarpu, atskleidžia dar vieną Sojerio savybę. Jis turėjo tris metus galvojimams ir įvairiems apmąstymams, kuriuos, pagal jį patį, jis taip mėgsta. Per juos buvo galima sukurti nuostabų planą, kaip integruoti atvykusius draugus į DHARMA visuomenę, apgalvoti kiekvieną smulkmeną. Tačiau jis nedarė nei vieno iš šių dalykų. Jis tariamai tikėjo sugrįžimu, bet širdy vis tiek galvojo, kad tai yra neįmanomas dalykas, ir jis veikiausiai buvo teisus: tikėtis, kad tris metus namie jau pragyvenę draugai atkeliaus pas jį į 1977-uosius yra pakankamai naivu, jeigu klausite manęs. Sojeris neturėjo jokio plano, todėl jis buvo pagautas visiškai ne vietoje ir ne laiku, nežinantis, ką daryti toliau.

Tiesą sakant, panašiai galima pasakyti ir apie serialą, ir jeigu galvojat, kad tokį gražų perėjimą padariau netyčia, tai klystat. „Oceanic“ šešetas atvyko (ketvertas, tiksliau, nes Aronas liko namie, o San su Franku tik susitiko su Džeko tėvu, parodžiusiu jos draugų nuotrauką prieš trisdešimt metų, todėl, kaip suprantat, šioje vietoje kažką analizuoti yra beprasmiška) jau tuomet, kai sala nustojo šokinėjusi per laikmečius. Sojeris ir komanda (kurioje, pasak Sojerio, nėra Danielio, ir logiška galvoti, kad prie šios temos dar bus sugrįžta) nebėra pavojuje ir niekas jų nesistengia užmušti. DHARMA yra saugi ir Beno perversmas laukia dar tik po keliolikos metų, kurių jau dabar galiu užtikrinti, kad mes nepadengsime. Tai kas, po velnių, toliau?

Va šis klausimas mane ir intriguoja labiausiai iš visų serialuose užduodamų klausimų. Kai scenaristai būna užsprausti į kampą tuomet, kai pasiekia jau viską, ką buvo suplanavę, ir pasirodo visas serialo galingumas. Į salą visi grįžo, Džekas, Harlis ir Keitė ramiai apsigyveno su Sojeriu, Džiuljeta, Mailsu ir Džinu, San su Franku sužinojo kur yra jų draugai, o Lokas prisikėlė iš numirusiųjų. Tai yra visiškos istorijų pabaigos, aklavietės, kurios, neperšokant logikos ir serialo sukurtų fantastikos ribų, tiesiog negali būti apeitos. Tačiau dabar reikia laukti, ir laukti ne vieną seriją, bet patikėkit manim, viskas bus tiesiog per daug gražu.

O kol kas vienintelė tikrai kažkur judėti galinti istorija yra Saido pagrobimas ir laikymas įkaitu (būtent pas Radzinskį, apie kurį antrajame sezone Desmondui šnekėjo jo draugas bunkeryje). Saidas yra racionaliausias ir protingiausius klausimus užduodantis veikėjas serialo istorijoje, ir su juo prognozuoti negalima nieko, kadangi jo mąstymas nesutampa su niekieno kito. Net jeigu jis ramiai tupi narve, jis rezga planą, kuris, veikiausiai, neturi nieko bendra su gyvenimu po stogu DHARMA miestelyje.

Ir tai tikrai neturi nieko bendra su jam sumuštinius nešančiu paaugliu Bendžaminu Lainusu, kuris po kelių dešimtmečių taps didžiausiu Saido priešu.

Sakiau, kad bus geriau?

Vertinimas: 9/10

Citatos

  • 'Dude, your English is awesome.'
  • 'No, we came back. So did you - it's 1977.'
  • 'But here you are. Right back where you started. So I'm going to go back to reading my book and I'm going to think. Because that's how I saved your ass today. And that's how I'm going to save Sayid's tomorrow.'
  • 'I thought you trusted this guy.'
  • 'What if they start asking us questions we can't answer, like who's President in 1977?'
  • 'Well you do realize those dudes get wiped out, right? I mean, I saw the pit where all the bodies got dumped.'
  • 'I ain't here to play Nostradamus to these people. Besides, Faraday's got some interesting theories on what we can and can't do here.'
  • 'We're going to name him Ethan.'
Namų darbai: s05e10 - He's Our You

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą