2014 m. vasario 20 d., ketvirtadienis

Oskarai 2014. Nebraska

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Nebraska“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Naujojo Alexandre'o Payne'o filmo „Nebraska“ veikėjai puikiai supranta, kad čia rodoma jų kelionė yra beprasmiška ir nelogiška. Ji neabejotinai yra reikalinga tam, kad sukurtų bent jau minimalų siužetą, bet realiame pasaulyje tokia kelionė atrodo tiesiog keistai. Gavęs laišką, pranešantį apie laimėtą milijoną dolerių, pagyvenęs vyras kasdien pėsčiomis išeina į Nebraską atsiimti laimėjimo, ir kasdien savo sūnų ar policijos yra parvežamas atgal namo. Tol, kol šeimos galutinai neužknisa ir vienas sūnus nepasiryžta tėvo nuvežti į Nebraską. Sūnus dėl šios kelionės nesusitinka su savo drauge ir rizikuoja prarasti darbą, tėvuką galima laisvai įtikinti, jog jo laimėjimas nėra tikras, ir net jeigu veikėjai tai supranta, sūnus ryžtasi viską paaukoti ir patenkinti tėvo norą. Paprasta ir daug laiko neužimanti filmo pradžia, kuri veikia iš dviejų pusių ir dėl kurios paaukoti dalykai nėra užmirštami viso filmo metu.

Tokia yra ir visa „Nebraska“. Siužeto čia nėra praktiškai jokio. Tėvas ir sūnus sėda į automobilį, važiuoja, kelionės metu sustoja pažiūrėti tokių įžymybių kaip Rushmore kalnas, nakvoja moteliuose ir likus nedideliam kelio gabalui iki Nebraskos, apsistoja tėvo (Vudžio) gimtajame miestelyje pas brolį. Hotorno miestelyje filmas ir praleidžia didžiausią savo laiko dalį, ir priklausomai nuo to, ko šiame kūrinyje ieškosite, tai yra arba palaima, arba didžiausias prakeiksmas. Gryno (ar net neišgryninto) veiksmo čia tikrai nerasite, būkite ramūs. „Nebraska“ rodo tik žmones, kurie kalba santykinai mažai, bet dėka Payne'o režisūros juos pateikia taip, kad žodžių tiesiog nereikia.

Prie to prisideda faktas, jog filmas labai remiasi fizine komedija. Tai nėra nebylusis filmas, nepaisant to, kad jis yra nespalvotas (galbūt ne pats reikalingiausias techninis sprendimas, bet suteikiantis visai kitokį filmo pojūtį), bet juokauja „Nebraska“ pagrinde vizualiai. Užrašais, sustojimais pakelėje, ieškojimais ir kitais užsiėmimais humoras čia pateikiamas subtiliai ir niekuomet neperspaudžiant, ir niekad neverčiant veikėjų juoktis iš linksmų epizodų, nes jiems tais atvejais nebūna juokinga (išskyrus dviejų broliukų pašaipas išgirdus per kiek laiko Vudis su sūnumi Deividu atvyko iki Hotorno nuo savo namų).

Bet dėl to linksma žiūrovams, o tai man yra didžiausias filmo privalumas. „Nebraska“ jokiu būdu nėra komedija; tai, kaip ir daugelis šių metų Oskarų nominantų, yra drama su vienu kitu juokingu elementu. Tik čia jis yra įgyvendinamas žymiai efektyviau. Linksmos situacijos čia kyla dėl to, kad kas nors prisigeria, trenkia kitam kumščiu, negrąžina pinigų, yra visiški skurdžiai ir kitokių dalykų, kurie linksmumu nei kiek nepasižymi. Bet „Nebraska“ savo žiūrovus laiko pakankamai protingais ir supratingais, kad šie suprastų, jog humoras nėra skirtas pakeisti dramą. Jis yra skirtas ją papildyti ir, tam tikra prasme, paslėpti, jokiu būdu nenuvertinant filme matomų žmonių emocijų, nes jų, jeigu ir nedaug, čia tikrai yra.

Visas jas nuostabiai, kaip jau galite suprasti pagal kūrybinės grupės pavardes, perteikia filmo aktoriai, kurių daug jūs pažinsite iš komedijų, kas dar kartą parodo, jog „Nebraska“ didžiuojasi savo humoru. Vudį įkūnijantis Bruce'as Dernas čia visus savo kolegas nustelbia neįtikėtinu vaidmeniu, kuris yra baisiai įprastas seno ir nekalbaus žmogaus pavidalu, bet kartu toks natūralus ir linksmas su karts nuo karto pasirodančiu surimtėjimu, kad apie jokias banalybes net negalima pagalvoti. Panašiai galima pasakyti ir apie June Squibb, kuri 84-erių metų pirmą kartą buvo nominuota Oskarui, nors apdovanojimas kaip geriausiai metų komedijos aktorei jai irgi priklauso. Linksmiausios filmo scenos priklauso būtent šiai moteriai, į viską taip pat žiūrinčiai kaip tikra pagyvenusi moteriškė, bet puikiai prisimenanti savo jaunystės laikus.

Filmo kūrybinę grupę, tiesa, sudaro ne vien aštuoniasdešimtmečiai. Iš "Saturday Night Live" žinomas Willas Forte ir visų mylmą advokatą "Breaking Bad" įkūnijęs Bobas Odenkirkas vaidina Vudžio sūnus, ir jie nors ir nėra įspūdingi, su savo užduotimi susitvarko puikiai. Jie kartu atkreipia ir jaunesnės auditorijos dėmesį, kas iš Payne'o pusės yra suprantama, nes nespalvotą filmą apie keliaujantį senuką eina žiūrėti ne visi. Nors režisieriui, tiesą sakant, visiškai nerūpi, žiūrėsite jo filmą ar ne. Nemeluosiu, kad jis universalus, nes savo aplinkoje šiuo filmu nuoširdžiai mėgavausi vienintelis. Bet jeigu jūs pataikysite į tą auditoriją, į kurią taiko "Nebraska", jūsų laukia tikrai smagi kelionė.

Vertinimas: 8/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą