2014 m. vasario 17 d., pirmadienis

Oskarai 2014. Philomena

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „Philomena“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Jeigu „Philomena“ būtų Holivudo kurtas filmas, jame neabejotinai būtų penkis kartus daugiau dialogų. Holivude „Philomena“ turbūt ir pasibaigtų vietoje, kurioje šis britų filmas atsiduria jam vos įpusėjus, bet čia jau kita tema. Šitam darbui tiesiog labai padeda faktas, jog jis nėra tipiškas ir didžiąja dalimi išvengia klišių, kuriomis pasižymi panašaus pobūdžio filmai, ir sugeba nustebinti vien tuo. Bet „Philomena“ siužetas kartu yra ir vienas tų, kurie užburia savo paprastumu labiau, nei galima buvo tikėtis.

Kaip ir daugelis šių metų Oskarams nominuotų juostų, „Philomena“ yra paremtas pagal tikrą istoriją, kas tarsi padaro scenaristų darbą žymiai lengvesniu (nežinau, ar yra oficialūs duomenys, bet šie metai pagal tikrų įvykių adaptacijas turėtų būti kažkur viršuje). Dėl to, žinoma, galima ginčytis, nes filmas neabejotinai darė nukrypimų nuo tikrosios istorijos tam, kad panagrinėtų norimas temas, tačiau didžiąja dalimi viskas čia yra tiesa. Filomena Li tikrai egzistuoja, ji tikrai 50 metų ieškojo savo sūnaus ir jai tai daryti tikrai padėjo Martinas Siksmitas.

Pagrinde filmas ir susideda iš šių dviejų veikėjų, didžiausią dėmesį skiriant Filomenai. „Philomena“ labai efektyviai naudoja savo laiką, kuomet karts nuo karto yra įterpiamos ir moters gyvenimo vienuolyne scenos, ir su buitine kamera nufilmuoti jos sūnaus gyvenimo epizodai, ir nuo to filmas nėra perkrautas. Tai yra vienas iš Steve'o Coogano scenarijaus stebuklų, kuomet visko čia įvyksta daug, bet viskas atrodo tikra, reikalinga ir efektinga, kas tokio pobūdžio filme, pripažinkit, nėra taip jau įprasta.

Tam labai padeda faktas, jog „Philomena“ yra britų darbas. Tai yra stereotipas, kurio niekas nesugeba paneigti, tačiau britai viską daro konkrečiau nei amerikiečiai. Kur Holivudas į filmą būtų pridėjęs verksmingų išsikalbėjimų, britai į „Philomena“ sudėjo įvykius, kurie įtikinamai paaiškina visas čia rodomas emocijas. Jų spektras, patikėkite manimi, yra stulbinamas. Ir filmo veikėjams, ir žiūrovams. Čia yra humoro, daugiausiai kylančio iš to, kad pagyvenusi moteris pirmą kartą lankosi JAV ir ten stebisi viskuo, nuo išskirtinių viešbučio patarnautojų iki Martino Lawrence'o filmų. Kartu „Philomena“ turi ir pykčio, nusivylimo, liūdesio ir užuojautos - emocijų, kurios tokiam filmui kaip ir priklauso, bet čia yra pateikiamos visai kitokiame kontekste.

Bet plika emocija filmas neapsiriboja. „Philomena“ savo temomis yra neįtikėtinai platus kūrinys, kas gali būti didžiausias nusiskundimas juo. Dėl to, kad čia buvo norima išnagrinėti kuo daugiau temų, siužetas retkarčiais pasidarydavo kapotas ir labiau paklūstantis scenaristų norams, ne filme matomiems įvykiams. Perėjimai nebuvo tragiški ar pastebimi iš karto, tačiau filmas jų darė daug ir stokodamas subtilumo, kas ilgainiui bendram vaizdui sugebėjo pakenkti. Tai neturėtų sumenkinti fakto, kad platus temų spektras buvo nagrinėjamas atidžiai ir nuosekliai, net jeigu ir labai aiškiai. Religijos, homoseksualumo, motinystės, žurnalistų begėdiškumo ir emocijų neturėjimo bei pagyvenusių žmonių nuoširdumo temos filme yra apibrėžiamos per daug aiškiai, bet į bendrą kontekstą jos įsiterpia labai gražiai.

Prie siužeto stiprumo prisideda ir tai, kad jis yra patikėtas, kaip jau minėjau, tik dviems veikėjams. Jie savo kelionės metu susitinka įvairius žmones (vėlgi, tik išryškinančius visas tas temas), bet „Philomena“ centras yra Judi Dench ir Steve'o Coogano įkūnijami žmonės. Šie aktoriai juos vaidina idealiai, ir jeigu Cooganas čia nelabai turi galimybių atsiskleisti (gal dėl to jis scenarijuje savo veikėjo per daug ir neišskyrė, nes žinojo, kad nublanks prieš kolegę), Dench čia tobulai pademonstruoja absoliučiai visas įmanomas emocijas. Jos Oskaro nominacija, skirtingai nei nuvalkiotos filmo muzikos, yra visiškai pelnyta, ir net kai aktorė statulėlės nelaimės, jos darbas kalbės pats už save. Kaip ir Coogano scenarijus, dėl kurio paprastumo „Philomena“ ir tapo tokiu įsimintinu filmu.

Vertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą