2014 m. vasario 3 d., pirmadienis

Oskarai 2014. The Wolf of Wall Street

Tai - bendra filmo apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios filmo „The Wolf of Wall Street“ detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Du serialai dėl savo dialogų man yra įsirėžę atmintyje giliausiai: „Friday Night Lights“ ir „Mad Men“. Tam yra labai paprasta priežastis - jie ne tik turi nuostabius scenaristus, bet ir yra sukurti apie profesijas, kurioms reikia ypatingos iškalbos. „Friday Night Lights“ turėjo įkvepiančias kalbas sakantį trenerį Teilorą (kurį įkūnijęs aktorius Kyle'as Chandleris vaidina ir šiame filme), „Mad Men“ - bet ką parduoti galintį Doną Dreiperį. Todėl nenuostabu, kad „The Wolf of Wall Street“ visai nesijaučia kaip trijų valandų ilgio filmas, kadangi neįtikėtini dialogai tarp Volstryto verslininkų visai kitaip nudažo visą siužetą.

Visa jo esmė sukasi apie Džordaną Belfortą, brokerį, kuris svajoja apie didžiulius turtus ir jų po truputį pradeda siekti Volstryte, tačiau jį, kaip ir daugelį verslininkų, paliečia Juodasis Pirmadienis, ir vyras privalo ieškotis kito darbo. Tuomet jis, kartu su Doniu Azofu, sugalvoja genialią pinigų išviliojimo iš kitų žmonių schemą, kuri tampa vis pelningesnė, kol galiausiai „Stratton Oakmont“ pasidaro viena sėkmingiausių ir greičiausiai į viršų šovusių JAV kompanijų. Ir taip, jeigu nežinojote, „The Wolf of Wall Street“ didžiąja dalimi yra paremtas tikrais faktais, kas stebina dar labiau (tiesą sakant, net pats nustebau dėl tikro gyvenimo ir įvykių filme sutapimų, todėl jeigu nenorite spoilerių, apie tikrojo Džordano Belforto gyvenimą patariu neskaityti).

Tačiau filmas yra lygiai tiek pat apie sėkmės siekimo pasekmes, kiek ir apie patį kilimą viršun. Tai yra subjektyvus filmas, nesupraskit klaidingai, kadangi narkotikų, prostitučių ir keiksmažodžių perpildytame filme yra vos keletas scenų, kur pasileidusio gyvenimo atstovai yra priversti suprasti, kad šitaip elgtis diena iš dienos gali būti kenksminga. Bet jeigu dėl tokių dalykų nesikabinote prie ankstesnių Martino Scorsese filmų, nesikabinsite ir prie šito.

Visgi gali būti, kad su kitais režisieriaus darbais „The Wolf of Wall Street“ lyginsite. Ypač su „Goodfellas“, nes savo nuotaika šie du kūriniai yra labai panašūs, juolab jeigu eina kalba apie netgi per daug lengvai plaukiančius dialogus. Jie, praturtinti šimtų keiksmažodžių, yra idealiai sukonstruoti „Boardwalk Empire“ ir „Sopranų“ scenaristo Terence'o Winterio, dar kartą įrodant, kad televizija nėra jau toks užkampis kinui (čia, beje, didžiulę dalį aktorių kolektyvo sudaro dabartinės televizijos žvaigždės, todėl išvadas darykite patys). Šis filmas turi tobulą šokiruojančių įvykių ir nesibaigiančio kalbėjimo kombinaciją, ir šie aspektai vienas kitą papildo kiekviename ėjime.

Papildo, tiesa, tik dėl vieno tikslo: Džordano Belforto. Tai yra vieno žmogaus kilimo ir kritimo istorija, kuri vizualiai atrodo žymiai įdomiau, nei gali skambėti. Ši istorija paliečia visą jo aplinką, pradedant šimtais darbuotojų ir baigiant geriausiu draugu ar šeimos nariais. Tačiau „The Wolf of Wall Street“ užburia dar ir tuo, kad priverčia įsijausti į Džordano gyvenimą ir suprasti, dėl ko jis nesigailėjo absoliučiai nei vienos minutės tokio keisto savo gyvenimo. Jis buvo milijonierius, labiausiai gerbiamas jaunas verslininkas, ir jam absoliučiai nerūpėjo, kad jis kartu yra ir narkomanas su byrančia santuoka bei žmona, norinčia pasiimti vaikus su savimi.

Po tokių dalykų jūs tiesiog žinote, dėl ko Džordano vaidmuo buvo patikėtas Leonardui DiCaprio. Kine nėra daug aktorių, kurie absoliučiai kiekvieną žmogišką emociją sugebėtų perteikti per vieną vaidmenį, bet DiCaprio yra vienas jų. Jis, kartu su lygiai taip pat nuostabiai pasirodžiusiu Jonah Hillu (abu jie labai pelnytai yra nominuoti Oskarams), čia sugebėjo įkūnyti didžiausią įspūdį praėjusiais metais palikusias komedijos, dramos, tragedijos ir veiksmo scenas, ir jeigu netikite, kad tai telpa į trijų valandų filmą, jūs tikrai nesate susipažinęs su Scorsese kūryba.

Juk jeigu pagalvosite, kiekvienas Scorsese filmas yra apie amerikietišką svajonę taip, kaip ją įsivaizduoja skirtingi žmonės - ar jie būtų mafijos atstovai, ar imigrantai. Šįkart režisierius ėmėsi banaliausios amerikietiškos svajonės apie viską pasiekiantį verslininką, bet nebus nei vieno iš kino teatro išėjusio žmogaus, kuris „The Wolf of Wall Street“ pavadins banaliu kūriniu. Net ir amerikiečių kultūrą šmeižiantis bambeklis išeis iš šio filmo su didele šypsena ir susižavėjimu veide bei visam laikui į atmintį įsirėžusiais dialogais.

Vertinimas: 10/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą