Puslapiai

2014 m. kovo 16 d., sekmadienis

„True Detective“: nepamirštami veikėjai kokybiškai siaurame seriale

Tai yra bendra serialo apžvalga. Ją saugu skaityti ir tiems, kurie nėra matę nei vienos „True Detective“ serijos.

Blogiausias dalykas su „True Detective“ yra tai, kad serialas yra nuspėjamai nuostabus. Kai praėjusią vasarą pasirodė pirmasis treileris, kiekvienas jį pamatęs žmogus pasižadėjo 2014 metais šitam projektui paskirti visas aštuonias valandas. Per trisdešimt sekundžių tame treileryje, kuriame du pagrindiniai serialo veikėjai pasirodė vos sekundei, yra sukuriama mistiška, graži ir tuo pačiu kraupi atmosfera. Per visas aštuonias serijas nuo tokios nuotaikos serialas neatsitraukia nei sekundei, ir tai gali atrodyti neįdomiai, nes tokio tipo serialai įprastai yra labai nuspėjami.

Galiu garantuoti tik tiek, kad kažko panašaus televizijoje jūs nesate matę.

Na, galbūt ne kokybės prasme. „True Detective“ jokiu būdu nėra blogas serialas, ir nors kai kurie mėgsta hiperbolizavimus, netikėkite nei vienu, kuris taip sako. Bet kartu kritiškai patariu apsvarstyti ir teiginius, kurie sako, kad šitas serialas yra geriausias televizijai nutikęs dalykas vien dėl to, kad jokie didieji serialai - „Sopranai“, „The Wire“ ir kiti - neturėjo tokio nuostabaus ir tobulo pirmojo sezono. Tokiems teiginiams didžiulę įtaką padarė ketvirtoji serija „Who Goes There“, kurios kulminacija tapo šešių minučių trukmės visiškai vientisa scena, kuri savo įspūdingumu pralenkia ir milijoninius biudžetus su geriausiais režisieriais turinčius filmus. Ši serija neabejotinai bus įvardijama kaip viena geriausių šiais metais, bet argumentuojant vien ja sakyti, kad nieko geresnio televizija nėra sukūrusi, yra mažų mažiausiai neprotinga.

Tokiai logikai prieštarauja ir faktas, kad „True Detective“ yra antologinis serialas, ir iš dabartinių tokio stiliaus pavyzdžių galima išskirti nebent „American Horror Story“. Tai, kad šis sezonas rodo dviejų detektyvų, Rasčio Koulo ir Marčio Harto gyvenimus septyniolikos metų bėgyje (šokinėjant laikotarpyje tarp 1995 ir 2012 metų), nereiškia, kad kitame sezone bus rodoma kažkas net iš tolo panašaus. Toks stilius dabartinėje kabelinėje televizijoje, kurioje yra daugybė pinigų ir kūrybinė grupė neprivalo įsipareigoti daugybei serijų, yra tikra palaima visapusiškai, kuomet trumpam projektui galima ir surasti tinkamus aktorius, ir sukurti konkrečią istoriją.