2014 m. kovo 26 d., trečiadienis

Dingę. Šeštas sezonas. Penkta serija

Sometimes, you can just hop in the back of someone's cab and tell them what they're supposed to do. Other times, you have to let him look out at the ocean for a while. - Jacob

„Lighthouse“, penktoji šeštojo sezono serija, kuri verčia liūdėti dėl tuoj ateisiančios pabaigos, neveikia ją žiūrint pirmą kartą. Šias apžvalgas esu paskyręs tam, kad jos žymiai geriau veiktų serialo naujokams, ne jį jau mačiusiems žmonėms, tačiau šitą dalyką jums turiu pasakyti. Prieš kelis metus buvau atsidūręs tokioje pat situacijoje, kuomet net negalėjau tinkamai įvertinti praėjusios serijos „The Substitute“ ir ji man pasirodė labai neįdomi, bet „Lighthouse“ buvo kažkas iš kito neįdomumo lygio. Tai atrodė kaip nereikalinga valanda, pilna iš niekur atsiradusio simbolizmo ir klausimų vengimo, kuri galiausiai tapo dar vienu stipriu paskutiniojo sezono pasirodymu, net jeigu veikiančiu tik jam pasibaigus.

Priežastis tam yra paprasta ir jeigu jos dar nesupratote, tai nereiškia, jog čia yra spoileris: Džekas yra centrinė šeštojo „Dingusių“ sezono ašis. Jis, kartu su likimu, yra pagrindinės sezono temos, tarp kurių retkarčiais įsimaišo kiti veikėjai, kurie vis tiek rodo dėmesį Džekui. Jums gali pasirodyti, kad toks dalykas man šiame sezone buvo nepakeliamas, nes apie mano meilę Džekui jūs jau girdėjote. Iš dalies jūs būtumėte teisūs. Saloje Džekas iki pat galo išliko savanaudiškas, vienvaldžiu lyderiu visad norintis būti vyras, kuris visada kalba uždusęs, jeigu dar nepastebėjote.

Tačiau alternatyvioje realybėje scenaristai su juo darė kai ką kita. Visą Džeko gyvenimą anksčiau statę ant jo problemų su tėvu, dabar scenaristai patį daktarą padarė tėvu, kas veikė dviem frontais. Pirmasis suteikė Džekui veikti kažką daugiau nei vien verkti dėl nepasisekusio gyvenimo, o antrasis - dar svarbiau - suteikė jam perspektyvą į tai, kaip jis visad elgdavosi su tėvu ir kad pastarasis nebuvo jau toks žiaurus kaip atrodė anksčiau. Pridėkite dar ir tai, kad viskas, kas šioje realybėje yra kitaip nei įprastojoje, yra tik tai, jog sala neegzistavo ir tik tokiu atveju Džekas turėjo sūnų, todėl sujunkite taškus.

Kadangi su jumis negaliu kalbėtis iš ateities perspektyvos, o tik iš to, ką mačiau, šios serijos scenos tarp Džeko ir jo sūnaus nėra ypatingos. Serija yra pripildyta dar didesniu kiekiu atsitiktinių susitikimų ir siurprizų, kurie neabejotinai turės įtaką ateityje, tokie kaip Džeko ir jo motinos sužinojimas apie giminystę su Kler, arba būsiantys visai nereikalingi, tokie kaip Džeko susitikimas su Dogenu, kuris kalba apie dovaną ir stebuklus, bet tokie žodžiai iš visiško nepažįstamojo yra beprasmiški ir priverčiantys susimąstyti vos kelioms sekundėms, visiškai nepakeičiančioms tokio žmogaus kaip Džekas mąstymo. Paėmus atskirai, tai yra jautrios ir gražios akimirkos, verčiančios Džeką kitaip žiūrėti į savo gyvenimą, bet slepiančios įdomiausius dalykus ateityje.

Tuo tarpu įvykiai saloje mums primena seniai pažįstamą Džeką, gerai tai ar ne - kitas klausimas. Salos Džeko aš nesupratau iki pat serialo pabaigos, kad ir kelintą kartą jį žiūrėčiau, nes be psichinės ligos diagnozės į Džeką logiškai tiesiog negalima žiūrėti. Jis priima žiauriai spontaniškus ir neapgalvotus sprendimus vien dėl savęs, kas yra atvirkštinė tikro lyderio savybė, kenkianti visiems aplinkiniams. Visa to esybė yra įtvirtinama šioje serijoje, kurioje Džekas iš niekur nieko tiesiog sudaužo švyturyje esantį veidrodį, galintį parodyti visų žmonių praeitį, bet daktarui atrodo, kad viskas yra tik apie jį, todėl veidrodis turi būti sudaužytas. Kuo jis tai grindžia? Jis nori pasikalbėti su Džeikobu.

Džeikobas, tiesa, pasirodo tik Harliui, ir Džekas tai turėtų nuostabiai suprasti. Jo negyvas tėvas saloje jam taipogi pasirodydavo ne tuomet, kai jis to prašydavo, o labiausiai nelauktose situacijose, bet Džekas ir šito dalyko tiesiog negali suprasti. Jo ir Harlio kelionė, nesupraskite klaidingai, tikrai padarė nemenką įspūdį, suteikiant visai kitokį požiūrį į uoloje atrastus negyvėlius, kurie gali būti dabartiniai jų pažįstami, arba Džeikobo teiginys, kad Harlis su Džeku keliavo ne dėl švyturio, o dėl to, kad į šventyklą atkeliauja kažkas labai blogo.

Ar tai gali būti susiję su monstriniu Loku (a.k.a. monstralokiu) ir Kler? Net neabejokite, nors su šiuo serialu būna visko. Kler istorija čia, net jeigu ir visą seriją kartojanti vis tą patį, yra stipriausia valandos dalis, suteikianti seniai matytai veikėjai prasmę čia būti. Jos ilgai ieškoti nereikia - Kler gyvena dėl Arono, kuris, kaip ji yra įsitikinusi, yra pagrobtas šventyklos žmonių. Tai vėl yra tik paruošimas ateičiai, serijoje parodant tik Kler žiaurumus ir išprotėjimą (ir supanašėjimą su Ruso), bet jis yra žymiai labiau intriguojantis ir dėl į šventyklą keliaujančio blogio, ir dėl Keitės susitikimo su Kler, ir dėl šeimos susitikimo kai Kler pamatys Džekas. Bet vėlgi, tai laukia ateityje, kuriai mus ši serija paruošė tikrai neblogai, net jeigu privertė laukti dar porą savaičių tikriems atsakymams.

Vertinimas: 7/10

Namų darbai: s06e06 - Sundown

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą