2014 m. kovo 12 d., trečiadienis

Dingę. Šeštas sezonas. Pirma serija

It worked. - Juliet

Šeštasis „Dingusių“ sezonas yra apie likimą. Įtariu, kad jums šis sakinys yra baisiai neįdomus. Jūs turbūt jaučiatės panašiai kaip paauglystėje, kuomet buvote pakankamai suaugę, jog galėtumėte daryti viską savarankiškai, tačiau jūsų tėvai už jus vis tiek viską padarydavo. Tai žinoma, kad viskas dabar bus apie likimą, aiškiau juk nebūna. Panašiai kaip ir praėjusio sezono paskutiniojoje serijoje naudojant šviesiai ir tamsiai apsirengusį žmogų buvo paaiškinta, kad mūsų laukia kova tarp gėrio ir blogio. Tačiau toje scenoje, net jeigu ir banalioje plačiąja prasme, ilgai lauktas Džeikobas pasakė, kad viskas ir vėl bus taip pat, kaip ir anksčiau, ir stengtis padėti tiems, kurie atplaukia į salą, yra beviltiška, taip tik sustiprinant abejones, ar tikrai balta ir juoda gali reikšti tik gėrį ir blogį, ir kas gi čia iš tikro yra gerietis.

Šis sezonas bus panašus. Taip, kaip jau matėte šioje dviguboje serijoje, didžiausias jo siurprizas bus tai, kad serialas rodys, jeigu nesupyksite, paralelinę visatą, kurioje bomba visgi sprogo ir išgelbėjo „Oceanic“ keleivius nuo nukritimo į salą (kuri dabar yra po vandeniu, for some reason). 815 reisas nusileido Los Andžele su tais pačiais keleiviais, kurių visi yra visiškai tokie patys, kokie buvo pilotinėje serialo serijoje. Išskyrus Harlį. Kaip jis pasakė Sojeriui, Harlis yra laimingiausias žmogus pasaulyje ir nieko blogo jam nenutinka, priešingai nei anksčiau, kuomet loterijos laimėjimas jam reiškė didžiausią gyvenimo prakeiksmą. Ir šiame sakinyje telpa tiek daug. Harlis buvo vienintelis žmogus, kurį prieš originalųjį skrydį buvo paveikusi sala, iš kurios buvo transliuojami prakeiktieji skaičiai, o kai jų nebėra, Harlis gyvena gyvenimą, kokio jis nusipelnė. Loteriją laimėti jam tiesiog buvo lemta, ir jis ją laimėjo.

Dėl ko man labiau nei kitiems serialo fanams patinka šis sezonas (kuris vis tiek nėra stipriausias ir turintis silpnų vietų, kaip pamatysite kitoje serijoje) yra tai, jog čia yra atskleidžiamos tikrosios veikėjų savybės. Apie jas mėgstu galvoti panašiai kaip apie darbą su „Excel“, kuomet įvedus tam tikrą formulę ir pakeitus kitame langelyje kokį nors skaičių, ta formulė vis tiek prie jo prisitaikys (visa tai skambėjo žymiai geriau mano galvoje, bet tikiuosi, kad suprasit). Šeštasis „Dingusių“ sezonas parodo savo veikėjus plačiuoju aspektu, pritaikančius pagrindines savo savybes, kuriomis jie pasinaudojo saloje, tikrame gyvenime.

Tik pažiūrėkite į Džeką, kuris neabejotinai bus šio sezono centras, kas kartais bus gerai, kartais - nelabai. Jis čia, kaip ir pilotinėje serijoje, ramina Rouz, kurią su Bernardu pamatyti visuomet yra labai linksma. Taip jis tampa moraliniu lyderiu, visai prieš savo tapimą visapusišku vadovu, kuomet jis išgelbėja gyvybę Čarliui. Pastarasis, tuo tarpu, visiškai nėra dėkingas, nes jis norėjo nusižudyti, o Džekas jį išgelbėjo. Kol dar iki galo nėra išaiškinta šio sezono struktūra, tol spekuliuoti tuo, ar veikėjai čia tikrai daro tai, ką būtų darę jei lėktuvas nebūtų nukritęs, nėra verta, ir neaišku, ar Čarlis tikrai būtų bandęs nusižudyti, nors tai yra realu. Kaip ten bebūtų, su visais veikėjais - įprastais ar seniai matytais - laiko artimiausiomis savaitėmis praleisime tikrai nemažai.

Likimo apraiškų čia yra labai daug. Ir smulkesnių, tokių kaip Būno tapimas Loko mokiniu vos per kelias minutes, ir kur kas rimtesnių, kuomet Keitė pagrobia taksi, kuriame kartu yra ir nėščia Kler. Tačiau jūs puikiai suprantate, kad svarbiausia istorija čia tėra viena. Lokas, prieš nukritimą į salą netikėjęs stebuklais, ir Džekas, tikintis tik mokslu, susitinka pamestų daiktų skyriuje, kuriame pirmasis pametė peilius, antrasis - tėvą. Lokas ir čia pavaro savo abstrakčią propagandą dėl tėvo sielos ir dar kažko, bet vis tiek palieka netikinčiuoju, priešingai nei Džekas, kuris pasiūlo naujai sutiktam plikiui savo konsultaciją. Galiausiai, galima tikėti, Lokas taps tikinčiuoju stebuklais, o Džekas - tik užsispyrusiu netikėtoju, tačiau būdai, kaip jie pasieks tokias savo gyvenimo stoteles, bus visiškai skirtingi, net jeigu ir puikiai atspindintys veikėjus.

Veikėjus, kurie paraleliniame gyvenime yra žymiai laimingesni nei dabartiniame. Džeko planas, priešingai, nei teigė Sojeris, suveikė, tačiau visiškai ne taip, kaip buvo planuota, kas yra dar vienas banalaus dalyko neįprastas pateikimas. Bomba išgelbėjo juos nuo nukritimo į salą paralelinėje visatoje, tačiau kartu juos pačius nubloškė į dabartį, į 2007-uosius metus. Į laikotarpį, kuomet salą krečia baisūs įvykiai. Jų baisumas čia yra parodomas trim etapais, pirmasis kurių yra Džiuljetos gelbėjimas, kuris man yra turbūt beprasmiškiausia serijos vieta. Jeigu Džiuljeta nebūtų stebuklingai prisikėlusi vos kelioms minutėms, viskas būtų lygiai taip pat. Tai nereiškia, kad man nepatiko Sojerio sielvartavimas ar Džeko kaltės jausmo pateikimas, tiesiog viskas šia tema buvo beprasmiška ir nereikalinga, nes veikėjų tai nepakeitė nei trupučio, o veiksmo reikėjo parodyti tikrai nemažai.

Didžiausią jo dalį, be abejo, surijo šventykla, kurią girdėjome tik iš pasakojimų, bet dabar pamatėme iš tikrųjų, kartu su majus primenančia piramide ir dešimtimis žmonių, nes kaipgi be jų (ir jie, žinoma, yra išsigelbėję „Oceanic“ keleiviai, kurie ilgai buvo pamiršti ir dabar kelia klausimą, dėl ko būtent jie pateko į šventyklą pirmieji, ne Džekas ir jo grupė). Miesteliui vadovauja japonas ir jo dešinioji ranka bei vertėjas Lenonas, tiesiog per daug aiškiai pavadintas vietinės reikšmės muzikanto garbei vien dėl to, kad jį vaidinantis aktorius kiek primena Džoną. Dogenas sulaužo Harliui (su kuriuo dabar tikrai kalba miręs Džeikobas, kas man ilgainiui taps nuostabiausia serialo sukurta siužeto linija) patikėtą kryžių ir, visų nuostabai, iš jo ištraukia lapuką, kuriame, tikėtina, yra surašyti penkių į šventyklą atėjusiųjų vardai ir grasinimas, kad jei jiems kas nors nutiks, salos laukia didelės bėdos.

Tiesą sakant, čia nagrinėti galima labai daug ką. Jau nekalbant apie tai, kaip visi šitie žmonės čia atsirado ar ką jie čia veikia, jie dar pasižymi ir stebuklingomis galiomis, galinčiomis prikelti iš numirusiųjų. Saido istorija čia buvo reikalinga tam, kad nugabentų pagrindinius herojus į šventyklą ir dar labiau tam, kad parodytų kas nutiko Benui, kai jį bandė gelbėti Ričardas (ir dabar vėl bus bandoma susieti Beną ir Saidą, didžiausius priešus, kurie yra labiausiai panašūs vienas į kitą). Buvo aišku, kad Saidas nemirs, nes come on, kai Džekui pasako, kad jis nebegali padėti žmogui, tas iškart prisikelia, ir niekad nebuvo kitaip. Įdomiau yra tai, kad Saidas nors ir elgiasi keistai, viską puikiai prisimena, kas palieka tik vieną išeitį: Benas taipogi viską prisimena. Viską. Tai, veikiausiai, bus ateinančių serijų tema, tačiau ir Beno gelbėjimas, ir tai, kad šventykla yra baisiai persigandusi Džeikobo mirties ir juodųjų dūmų, dar gaus savo laiko.

Bijoma monstro, tiesa, ne be reikalo. Dabar yra parodoma tai, kas buvo beveik akivaizdu praėjusioje serijoje: Džonas Lokas nėra tikrasis Džonas Lokas. Tai yra juodieji dūmai, Juodasis žmogus, galintis persikūnyti į bet kokį saloje mirusį žmogų ir veikiausiai buvęs haliucinacijų objektu daugeliui serialo veikėjų. Ši siužeto linija buvo įgyvendinta taupant laiką ir atskleidžiant didįjį monstro norą - grįžti namo, - kas buvo tiesiog efektyviai išnaudotas eteris. Lokas (taip, jį šiuo vardu vadinsiu ir toliau) atskleidė tikrojo Loko priešmirtines mintis išsigandusiam Benui, primušė realybėje susivokusį Ričardą, kurio istoriją jūs jau greitai sužinosite, ir patraukė į džiungles lemiamam mūšiui. Tiesa, nelabai žinau, ar tas mūšis tęsis likusias šešiolika serijų, bet pažadu, kas jis bus vertas daugiau nei šimto prie serialo praleistų valandų. Tikrai.

Citatos

  • 'Sorry dude. That sucks.'
  • 'This thing goes down, I'm sticking with you.'
  • 'I've tortured more people than I can remember. I murdered. Wherever I'm going... it can't be very pleasant.'
  • 'That's right! You don't! For once, you don't know!'
  • 'Nice to meet you, Jack... or to see you again.'
  • 'Hello Richard. It's good to see you out of those chains.'

Veteranų kampelis

  • Tai, ką pasakė Džiuljeta - kad jų planas suveikė - anksčiau man tebuvo banalus sakinys, bet dabar jis tapo panašus į šio sezono raktą. Su Džiuljeta kalbėjo Mailsas, girdintis mirusių žmonių balsus, kas reiškia, jog Džiuljeta kalbėjo iš pomirtinio pasaulio. Tai reiškia, kad ji matė paralelinį gyvenimą, kuriame veikėjai nenukrito su visu lėktuvu, ir galėjo Mailsui pasakyti, kad viskas suveikė. O jūsų galva ką tik neatlaikė tokio kieto dalyko.





Namų darbai: s06e03 - What Kate Does

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą