2014 m. kovo 17 d., pirmadienis

Friday Night Lights. Penktas sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios penktojo „Friday Night Lights“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Prieš pradėdamas žiūrėti „Friday Night Lights“ tiesiog nežinojau, ko iš šio serialo galima tikėtis. Serialas, kuris žada būti apie vieno Teksaso miestelio bendruomenę, tuo pačiu gali pasakoti ir apie viską, ir apie nieką. Išankstinės nuomonės paprasčiausiai neturėjau. Tiesiog žinojau, jog man labiau patinka savo tikslą turintys serialai, kurie supranta, kokią istoriją jie pasakoja, tačiau FNL tokį mano mąstymą apvertė aukštyn kojom.

Šiandien, jau pabaigęs visus penkis „Friday Night Lights“ sezonus, kurie per 76 serijas nepasakojo istorijos su aiškiu galutiniu tikslu, netgi galiu ginčytis, jog geriausi serialai ar bet kokie kiti meno kūriniai yra tokie, kurie neturi aiškios pradžios ar pabaigos. Žinoma, FNL šiuo atveju priartėjo arčiausiai tobulybės ir kažin, ar toks kūrinys dar kada nors bus sukurtas, tačiau jį sukurti yra įmanoma. FNL drąsiai įrodė, jog kelionė, kuriai žiūrovas pasiduoda ir supranta, kad ji neturi galutinio tikslo, yra bene geriausias ir labiausiai stebinantis meno variantas.

Sakydamas, kad šis serialas buvo arčiausiai tobulybės, neturiu mintyje to, kad jis yra geriausias ever, nors šiuo atveju jis mano įsivaizduojamame sąraše irgi yra netoli viršūnės. Kalbu apie struktūrinį šio meno varianto pateikimą. Juk FNL prasidėjo kaip istorija apie naują gilią istoriją turinčios komandos trenerį, geriausio jo žaidėjo traumą, pastarojo draugų ir kitų komandos narių gyvenimą. Ir jeigu jūs man būtumėte pasakę, jog po poros sezonų neliks praktiškai nei vieno veikėjo iš pirmųjų serialo metų ir kad naujieji veikėjai man sugebės sukelti tokius pačius jausmus, būčiau galvojęs, kad jums kažkas negerai.

Bet taip buvo. Penktame „Friday Night Lights“ sezone pagrindiniais veikėjais tapo tie, su kuriais susipažinome tik ketvirtajame sezone arba tie, kurie ankstyvuosiuose sezonuose pasirodydavo tik epizodiškai. Čia ir pasirodė visa serialo stiprybė. Nesvarbu, kokie skirtingi šie veikėjai buvo, juos visus kartu laikė Dilano miestelis, futbolas ir treneris Teiloras su žmona. Tai buvo dalykas, kurį pažadėjo pirmasis serialo sezonas, ir tai, jog pažadas buvo ištesėtas šiame sezone, padaro paskutiniuosius FNL metus vienu puikiausių mano matytų serialo užbaigimų.

Sezono pažiba šį kartą tapo po truputį įsivažiavę ketvirtojo sezono naujokai. Priežastis paprasta: čia jau nebuvo bandoma sukurti miniatiūrinį „The Wire“ variantą su blogų rajonų socialinėmis problemomis, o stengtasi tik pasakoti atskirų veikėjų istorijas, kuo FNL anksčiau ir pasižymėjo. Labiausiai tai į naudą išėjo Vincui, į kurio šeimą sugrįžo iš kalėjimo paleistas tėvas, anksčiau skriaudęs Vincą ir jo motiną. Visą sezoną trukusi Vinco dilema dėl antro šanso suteikimo tėvui buvo giliausia sezono (nors ne viso serialo) istorija, palietusi visas šio vaikino gyvenimo sritis, pradedant jo mergina Džese (kurios trečiaeilė istorija bandant tapti trenerio dešiniąja ranka taipogi buvo įdomi ir linksma), baigiant futbolo žaidimu, kuomet Vincas, patapęs komandos lyderiu ir bandydamas atvesti komandą į valstijos čempionato finalą, buvo taip paveiktas asmeninių problemų, kad jos trukdė žaisti.

Vincas buvo ne vienintelis praėjusio sezono naujokas, gavęs daug dėmesio. Ne ką mažiau jo gavo ir Bekė, kuria buvo pažadėjęs pasirūpinti Timo brolis Bilis. Pastarajam turint žmoną ir vaiką, į savo namus priimti dar vieną merginą reiškė nesibaigiančius konfliktus su namiškiais, bet jūs juk pažįstat FNL ir žinot, jog banaliems konfliktams viso sezono serialas nepaskirs. Kelioms serijoms - taip, galbūt, bet vėliau tai peraugo į kažką nuostabaus. Net jeigu Bekė ir Bilis su žmona buvo kone to paties amžiaus, pastarieji tapo tarsi tėvais jaunai merginai, su visais rūpesčiais dėl ateities, šeimos ir panašių problemų. Čia pasireiškia ta kelionė, apie kurią kalbėjau straipsnio pradžioje: nematę FNL tokio dalyko tiesiog nesupras, bet pats serialas bendraamžių tapimą emocingais tėvais padaro tokį tolygų ir įtikinamą, kad jį galiu drąsiai naudoti argumentuodamas dėl ko reikia žiūrėti šį serialą.

Bet aš jums čia šiek tiek meluoju. Serialas nebuvo tiek užsispyręs, kad negalėtų parodyti senųjų veikėjų, kadangi pastarųjų sugrįžimas buvo geriausias sezono aspektas. Stipriausia senbuvių istorija, tikėkit ar ne, buvo susijusi su Džiule, trenerio Teiloro dukra. Jeigu pirmojoje sezono pusėje jos išvykimas į koledžą išliko silpniausia siužeto linija iki pat sezono pabaigos, vėliau sekę įvykiai viską atpirko. Kuomet paaugliškas Džiulės maištavimas paveikė jos tėvų santykius ir atnaujino jos pačios santykius su seniai išvykusiu Metu, va tada FNL dirbo pilnu pajėgumu. Sprendimas paversti labiausiai sujauktą sezono istoriją tokia, kuri duotų pradžią nuostabiausiam sezono dalykui, yra talentas, kuris privalo būti minimas vėl ir vėl.

Į dreamteamą sugrįžę originalieji veikėjai šį kartą taipogi nebuvo bandomi pateikti gražiau ar tokiu būdu, kad būtų nužengę iš banalios pasakos. Sugrįžęs Timas išliko tokiu pačiu blogiuku, nepaisant jo patirtų sunkumų tarp ketvirto ir penkto sezonų. Kartu su juo į Dilaną grįžusi Taira įrodė, jog būtent ji yra skirta Timui, ir kad Laila ar Lendris buvo nors ir įtikinamai pateikti, bet klaidingi suporavimai šiems veikėjams. Timas ir Taira buvo originalioji blogiukų pora, ir net šiems veikėjams per visą serialą pasikeitus taip, kaip jie pasikeitė, jie kartu atrodė tiesiog nuostabiai.

O jei dar nesupratot, visas sezonas buvo trylika serijų trukęs genialus serialo užbaigimas, ir jums gali pasirodyti, kad rimtos kulminacijos čia nebuvo. Ji buvo, ir tokia, kad nedvejodamas galiu pavadinti „Friday Night Lights“ paskutinę seriją vienu geriausių mano matytų serialo finalų. To be rimtų spoilerių apibūdinti neįmanoma, net jeigu čia nėra itin įspūdingų scenų. Bet ši serija kaip niekada koncentravosi į viso serialo centrą - Teilorų šeimą - ir tai darė stipriau nei kada anksčiau. Ir treneris, ir jo žmona su dukra serijoje „Always“ susidūrė su didžiulėmis permainomis, kurių užbaigimas tobulai tiko visiems veikėjams ir link kurio einant serialas man ne vieną kartą sugebėjo suspausti gerklę. Tai iki šiol yra sugebėję padaryti vos keli kūriniai, bet patikėkit manim kai sakau, jog šio iš jų visų pasiilgsiu labiausiai.

Vertinimas: 9/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą