2014 m. kovo 10 d., pirmadienis

Friday Night Lights. Trečias sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo „Friday Night Lights“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Trečiasis „Friday Night Lights“ sezonas gali būti pateikiamas kaip pavyzdys žmonėms, siekiantiems susipažinti su serialų kūrimo ir jų struktūros ypatybėmis. Pavyzdinis sezonas jis būtų ne dėl to, kad viską padarė tobulai, nes iki pirmojo sezono lygmens atsitiesti bus labai sunku, galbūt netgi neįmanoma, tačiau šiose trylikoje serijų slypi daugybė detalių, iš kurių susideda puikus serialas, belieka tik atrasti tobulą šių aspektų kombinaciją.

Serialo kūrimas, be abejo, visuomet prasideda nuo jo nuotaiką atitinkančio kanalo ieškojimo, ir FNL šiame sezone priėmė neįprastą sprendimą. Pirmieji du serialo metai, kad ir kaip kritikai juos liaupsino, NBC televizijai, kurioje buvo rodomas FNL, reitingų sėkmės neatnešė, nors jos tikėtis ir nebuvo galima - serialas buvo rodomas penktadieniais, turbūt prasčiausią dieną reitingų prasme, nes kas jums žiūrės serialus penktadienio vakarą (be manęs)? Bet tie, kurie serialą žiūrėjo, tapo aistringais jo fanais ir ilgainiui pradėta ieškoti būdų, kaip pratęsti FNL gyvavimą. Sprendimas rastas: serialą perėmė kabelinė televizija „DirecTV“, sutikdama apmokėti praktiškai visas kūrimo išlaidas ir leisdama NBC rodyti serialo pakartojimus. Taip, mums dabar šis sprendimas rūpi mažiausiai, kadangi JAV televizijos mūsų praktiškai neliečia ir serialo formatas (be to, jog serijos tapo pora minučių ilgesnės) nepasikeitė į kabelinėms būdingą laisvumą, tačiau FNL buvo išgelbėtas, o tai yra svarbiausia.

Tiesa, jeigu būčiau žiūrėjęs antrąjį sezoną tuo metu, kai jis ėjo, nežinau, ar būčiau labai sirgęs už pratęsimą. Nors ir turėjęs keletą nuostabių istorijų, antrasis sezonas buvo labai ryškus smukimas žemyn dėl originalumo stokos, todėl dar žemesnio kritimo matyti nesinorėjo. Ir nepamačiau: „Friday Night Lights“ ištaisė pagrindinę problemą, kuri serialą kankino antraisiais metais.

Jeigu praėjusiame sezone futbolas buvo nustumtas į antrą ar trečią planą, šįkart jis sugrįžo ir tapo neabejotina serialo puošmena. Futbolo prasme buvo grįžta į pirmojo sezono laikus, kuomet šis sportas iššaukdavo daugybę puikių draminių linijų. Šįkart svarbiausia jų buvo vieno naujoko atvykimas į Panterų komandą. Penkiolikmetis JD Makojus į komandą buvo atvestas turtingo tėvo, atsivežusio visą savo šeimą į Diloną tik tam, kad stebuklingasis treneris Teiloras iš jo sūnaus padarytų pasaulinę žvaigždę. Tėvas negailėjo absoliučiai nieko: sūnus turėjo privačius trenerius, laikėsi ypatingai griežto režimo ir visiškai neturėjo laisvės.

Čia atsiranda „Friday Night Lights“ išskirtinumas. Kiekviena klišinė istorija, o blogas turtuolis prieš garbingą ir už teisybę kovojantį veikėją tokia istorija ir yra, šiame seriale turi nebanalių draminių padarinių. Pirmasis jų krito JD. Tokioje monotonijoje gyvenantis vaikas, nepaisant savo puikaus žaidimo, netruko perdegti ir pradėti galvoti apie savo tėvą kiek objektyviau. Tai sukėlė daugybę šeimyninių konfliktų, kartais netgi labai nepatogių, kas išvedė penkiolikmetį iš tipinių turtuolių vaikų rėmų, nors sezonui einant į galą rašymas Makojų šeimai pasidarė besikartojantis ir pernelyg grubiai kišamas užkišant laiką.

Bet šioje vietoje Makojų atvykimo grandininė reakcija nesibaigė. Kadangi JD žaidė quarterbacko pozicijoje, komandos atsarginiu turėjo tapti Metas, vaikinas, kuris po Džeisono Stryto traumos tapo Panterų žvaigžde ir didvyriu. Tai netapo vien gailėjimosi savimi istorija, nuo to prasidėjo savotiška Meto gyvenimo griūtis. Jo santykiai su trenerio dukra Džiule tapo labai įtempti, močiutės pakrikusi sveikata jį vedė iš proto, o tuo pačiu ir privertė Metą susitikti su jį palikusia motina. Šios trys istorijos dažnai susipindavo ir tapdavo aukščiausio lygio drama, taip tik parodant, jog Metas seriale yra pats sudėtingiausias veikėjas, žinant jį užklumpančius sunkumus, todėl šia prasme jokio nenatūralumo ar pritempimo prikišti nebuvo galima.

Tačiau visų šių vaikų jungiamuoju organu, be to paties futbolo, visuomet tapdavo treneris Teiloras. Šiame sezone jis dar labiau nei praėjusiuose buvo pasitraukęs į šalį ta prasme, jog pats jis neturėdavo daug asmeninių istorijų, bet jį visuomet paliesdavo komandos narių intrigos. Jis susidūrė su žiauriu sprendimu rinktis Metą ar JD, jis privalėjo kęsti JD tėvo spaudimą ir Meto neapykantą pasodinus šį ant suolelio, ir tai vėl buvo nuostabus aktorinių sugebėjimų išbandymas, kurį Kyle'as Chandleris išlaikė be priekaištų. Tos istorijos, kurias trenerio šeima gavo tiesiogiai ir kurių svarbiausia buvo trenerio žmonos tapimas mokyklos direktore bei jos patiriamas spaudimas, buvo silpniausia sezono grandis, kadangi jos veikė absoliučiai atskirai ir buvo išspręstos be jokių padarinių, nors ir vėl pagamino mums puikių momentų tarp trenerio ir trenerienės.

Visgi įdomiausias sezono aspektas ir priežastis, dėl kurios galėčiau šį sezoną pateikti kaip serialų kūrimo pavyzdį, yra veikėjų išvykimas. Tai nėra bruožas, kurį privalo turėti kiekvienas serialas, nes savo formatu kiekvienas jų yra skirtingas, bet tai yra pavyzdys, kad net jeigu veikėjai ir yra puikūs, jeigu istorija to reikalauja, jais atsikratyti reikia ir galima. FNL istorija to reikalavo. Juk tai yra serialas apie mokyklą ir futbolininkus, kurie tą mokyklą tuoj baigs ir išvyks iš Dilano, todėl išsiųsti juos reikia.

Ir koks išsiuntimas tai buvo. Tai nebuvo vienos serijos reikalas, kur per kokį montažą visi vieni su kitais atsisveikina, palinki gero kelio ir daugiau nebesimato, nors paskutinė sezono serija - turbūt prasčiausia iki šiol - panaši ir buvo. Šie išsiuntimai buvo individualūs ir prie jų buvo privedama tolygiai ir labai realistiškai. Jeigu tu nebuvai žvaigždė savo komandoje, tavęs nenorės garsiausi koledžai ir turėsi tenkintis antraeiliais variantais, bet tai vis tiek bus geriau negu nieko. Veikėjai susidūrė ne vien su šia problema, tačiau tai yra tarsi pavyzdys, koks jautrus ir tikroviškas serialas gali būti.

Šis sezonas per tokias situacijas ir parodė, kaip serialas žiūrovus (ar bent jau mane) privertė susigyventi su veikėjais. Man jų buvo gaila, už juos buvo linksma ir mintyse keikiau mokyklų sistemą už tai, jog šie veikėjai jau turi išvykti. Aišku, galėčiau šioje vietoje prisikabinti prie to, jog kai kurie išvykę veikėjai yra kaip mokyklas pabaigę lietuviai, kurie bet kokiu atveju nieko nemokėdami privalo be reikalo stoti į aukštąją, tačiau kai jų išvykimas buvo pateiktas taip nuostabiai, daugiau kabintis nedrįsčiau.

Tai nebuvo „Friday Night Lights“ sugrįžimas į savo pirmojo sezono aukštumas, tačiau šiuo sezonu buvo pademonstruota, jog serialo stiprybė slypi istorijų vienybėje ir tikroviškuose veikėjų tarpusavio santykiuose, taip originalumu išsiskiriant iš galybės kitų televizijos dramų.

Vertinimas: 8/10

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą