2014 m. kovo 28 d., penktadienis

Telemano savaitė #69


Hannibal. 2 sezonas. 4 serija. Takiawase
Keliuose interviu prieš naująjį sezoną Bryanas Fulleris sakė, kad penktoji jo serija yra nepalyginamai įspūdingiausia, ką serialas yra sukūręs (tuo pačiu jis sakė, kad šita serija absoliučiai nublanks prieš sezono finalą, tad nekantrauti galite jau dabar). Buvo aišku, kad taip privalėjo atsitikti dėl kažkokio ketvirtos serijos įvykio, ir jis yra tiesiog nuostabus. Kac, ilgą laiką (pagrįstai) skeptiškai nusiteikusi dėl Vilo kaltinimų Hanibalo link šįkart pastebėjo, kad visi logiški įkalčiai veda būtent pas Lekterį, ir pamačiusi visą jo ginklų arsenalą Kac buvo užpulta paties daktaro. „Hannibal“ nėra iš tų serialų, kurie leistų šiai moteriai pabėgti ir viską išplepėti, tad ji arba bus visiškai nukankinta, arba taps Hanibalo pietumis, kas bet kokiu atveju yra per daug žiauru net galvojant apie tai (tos kelios paskutinės sekundės mano širdį privertė plakti kaip joks kitas serialas). Ir visgi „Takiawase“ buvo tobula serija ne vien dėl to. Žinoma, čia buvo bitininkė ir labai neįprastas žmogaus nužudymas, vienas gražiausių ir kraupiausių seriale (akupunktūristę vaidino ta pati moteriškė, kuri „Pulp Fiction“ buvo TImo Rotho partnerė, kas yra savaime suprantama). Bet įspūdingiausia serijos dalis visgi buvo tobulosios Ginos Torres vaidyba norint numirti ir Hanibalo pasiryžimas ją išgelbėti, net jeigu nelogiškas ir nepaisantis paciento norų (nors gal čia alibi dalis, kai Lekteris parodo, jog žmonių žudyti jis nemėgsta). Lediniai Torres ir Mikkelsenas visose bendrose scenose praktiškai be emocijų parodydavo viską, ką reikia, ir tuo pačiu sukūrė turbūt universaliausią „Hannibal“ seriją iki šiol. 10/10

The Walking Dead. 4 sezonas. 15 serija. Us
Kai tik pagrindinė kompanija įėjo pro Terminus vartus, kai tik ten pamatė augančias gėlytes ir maloniai juos sutinkančią moteriškę, nusikeikiau. Nes jūs net neabejokit, jeigu tokiuose serialuose žmogus atrodo maloniai, jis bus didžiausias žudikas pasaulyje, nes tokia yra visų logika. Tai nėra šimtaprocentinis įsitikinimas, bet vienas tų, kurie yra pagrįsti pastoviu šio serialo kartojimusi. Nors, tam tikra prasme, Terminus kaip kokių nors žudikų irštva būtų puikus komentaras visam serialui. TWD, kažkokiu būdu, žymiai geriau veikia keliaujant link kokio nors tikslo, ir jį pasiekus pastoviai arba renkasi nuspėjamiausią kelią, arba tiesiog negali tinkamai pagrįsti veikėjų nervinimosi keliaujant link kažkokios svajonės. Puikiausias dabartinis to pavyzdys yra Glenas, kuris pusę sezono desperatiškai ieškojo Megės ir darė daugybę kvailų žingsnių, kad tik atsidurtų šalia jos, kad sužinotų, jog ši dar gyva. Ir kai tik Glenas ją pasiekė, jie atsibučiavo ir viskas kaip buvę. Su emocijomis TWD elgiasi tragiškai, nesugebant išryškinti jokių veikėjų motyvacijų, kas serialui dramine prasme absoliučiai nepadeda. Ir likus vienai serijai iki sezono, kurio pirmoji pusė atrodė kaip serialas savo aukštumoje, pabaigos jaučiu, kad man absoliučiai nerūpi, kaip viskas baigsis. Nenoriu dar vieno karo vien dėl to, kad liko tik viena valanda ir kariauti reikia, bet net jei jis bus, tebūnie. Juk už sprogdinimus seriale dabar nieko geresnio kaip ir nėra. 6/10

How I Met Your Mother. 9 sezonas. 22 serija. The End of the Aisle
Šiame sezone buvo galima tikėtis daug Tedo ir Robin pakartotinių susibėgimų, kuriuose jie suprastų, kad yra skirti vienas kitam, bet privalo būti su kitais žmonėmis, nes reikia (ir kas gali pamiršti Robin skridimą į horizontą, geriausios šio sezono akimirkos). Kad ir kiek kartų ši tema buvo užkabinta, paskutinėse serijose jos reikėjo laukti dar kartą, ir „The End of the Aisle“ šitą skylę užpildė visai neblogai. Turbūt. Tedo ir Robin dueto atsisakiau jau prieš kokius keturis metus, tad visas jų bendras serijas žiūrėdavau pro sukąstus dantis, ir šita serija manęs neprivertė susiraukti, taigi čia jau pliusas. HIMYM nepateikė nenugalimų argumentų, dėl kurių Robin privalo būti su Barniu, nes tie argumentai yra maždaug tie patys kiekvieną kartą, bet privertė savo veikėjus elgtis taip, kad atrodytų, jog jie tiesiog nervinasi dėl streso, ne dėl kažkokių pašalinių minčių. Antro plano istorijos galbūt nebuvo tokios ryškios, bet buvo tikrai gražus serijos užpildymas. Maršalo ir Lilės atnaujinti įžadai viens kitam, Robin susitikimas su Motina (ir jos nesusimušė, kad ir kaip norėtumėte) bei paskutinis Maršalo smūgis Barniui (internetai jo nemėgsta; aš jį, visiškai netikėtai, dievinu) yra didieji besibaigiančio serialo požymiai, ir jie visi yra atliekami labai stipriai. Žmonės, dar turit kelias dienas, per kurias galit nusipirkti nosinių atsargų, nes jų kitą savaitę tikrai prireiks. Tikrai. 8/10

Justified. 5 sezonas. 11 serija. The Toll
Bet kokiame seriale ar filme paprašius apsauginio apieškoti kokį nors žmogų du kartus, jūs galite būti įsitikinę, kad tas žmogus kokiu nors būdu sugebės pakenkti. Boido atveju šią savaitę tuo net neabejojau, bet bomba cigarečių pakelyje? Kažkas naujo (tebūnie pasiskolinto iš „Breaking Bad“). Tai buvo vinis serijos, kuri visumoje neprilygo aukščiausio lygio „Justified“, bet pagal šio sezono standartus pasirodė visai neblogai. Žinoma, buvo kelios labai abstrakčios scenos, tokios kaip Eivos nežinia, kaip kalėjimas ją priims po nužudymo, kas ir vėliau liko neaišku, nes kalėjime ledų dovanojimas gali reikšti viską. Tačiau Reilano pusėje viskas atrodė stipriai. Arto pašovimas, net jeigu atrodęs tikėtinai jau kurį laiką (dėl aktoriaus nesutarimų su kūrybine grupe, ne dėl mano aiškiaregiškų sugebėjimų), suteikė Reilanui kiek daugiau neramumų ir vėl sugrąžino jį į senąjį kelią. Jo santykiai su vaiku, Darylu ir kitais Krousais (kurių liko stebėtinai mažai) dabar jau yra priėję epogėjų, tad galite tikėtis rimtų konfliktų jau artimiausiu metu. Logiška, nes liko vos dvi serijos, dėl ko - ir nemeluoju, nors norėčiau - visai džiaugiuosi, kadangi spaudžianti pabaiga gali priversti serialą pasitempti. 8/10

Brooklyn Nine-Nine. 1 sezonas. 22 serija. Charges and Specs
Apie „Brooklyn Nine-Nine“ daugiausiai pasako faktas, kad „Charges and Specs“ nėra geriausia serialo serija (man - vis dar „Halloween“). Ir visgi tai yra dar vienas tobulas B99 pusvalandis, ir turbūt geriausias sezono finalas, kokio gali tikėtis komedija (juo labiau kalbant apie pirmą sezoną). Pradėti seriją su Džeiko atleidimu ir tuo ją užbaigti yra drąsus žingsnis, kurį labiau nagrinėsime kitą sezoną, bet jis padovanojo daug gražių akimirkų jau šį kartą. Humoro prasme ši serija tiesiog buvo perpildyta. Džeiko pastovus bandymas persekioti savo priešą ir vėlesnis įkalčių ieškojimas jį atvedė į tokias vietas kaip šokių konkursai ir drabužių parduotuvė, kurioje Džeiko atliktas šokis man yra šio pusvalandžio pažiba. Bet šiaip visi veikėjai gavo kažką veikti. Holto wassup? buvo legendinis, Džinos kalbėjimas vien per internetinius paveiksliukus buvo suprantamas gal mažesnei auditorijos daliai, bet nuo to istorijos genialumas nenukentėjo, Boilo išsiskyrimas su sužadėtine praėjo gal kiek mažiau akcentuotai, tačiau jis padovanojo mums puikią paskutinę sceną su Boilu ir Džina lovoje, kas kitą sezoną bus... na, smagu. Tuo pačiu pabaigoje Džeiko prisipažinimas Eimei buvo labai gražus gestas, kai nei vienas, nei kitas iškart nepuolė ant kaklo ir išsiskyrė taikiai, nors porelės jausmai anksčiau ar vėliau bus sugrąžinti. Ir šiaip, B99 pirmas sezonas, neturėjęs nei vienos blogos serijos, yra turbūt geriausi pirmieji komedijos metai, kokius kada nors mačiau. 10/10

The Americans. 2 sezonas. 5 serija. The Deal
Nežinau, ar šiais kalendoriniais metais mačiau ką nors labiau gniuždančio, nei Dženingsų supratimas paskutinėje scenoje, kad prasideda nauja diena. „The Americans“ niekad taip aiškiai ir efektingai dar nebuvo parodę dvigubo gyvenimo baisumų, bet tik keliolikos sekundžių prireikė, kad jos mane paveiktų labai stipriai. Likusi serijos dalis, tiesa, galbūt nebuvo tokia įspūdinga ar perteikdavusi informaciją per kelias scenas, kas ir buvo didžiausias jos minusas. Ar tai būtų buvęs Filipo įkaitu laikomas mokslininkas, ar Elizabeth susitikimas su Marta, abi šios istorijos tarsi buvo skirtos pabrėžti vos vieną temą ir nors argumentai buvo neginčijami, kažko daugiau norėjosi. Filipo užduotis buvo skirta išbandyti jo kantrumą ir sumanumą, nors galiausiai tapo išbandymu ištverti ilgą laiką su žmogumi, kurio aiškiai nemėgsta dėl rasinių priežasčių (galima būtų ginčytis, kad čia yra pabrėžiamas sovietinis požiūris į kitokius žmones, kas kelia dar didesnį susidomėjimą, jei „The Americans“ sugrįš naujam sezonui ir kaip nors norės suerzinti dabartinę Maskvą už tokį rusų pateikimą). Elizabeth kelionė pas Martą turėjo pakankamai paprastą užduotį - atkalbėti ją nuo tokio įkyraus kibimo prie Filipo, - bet galiausiai tapo Elizabeth supratimu, kad nors tai yra fiktyvi Filipo šeima, jis ten bent kažkiek elgiasi kaip vyras, ir tai tikrajai žmonai nekelia pačių maloniausių jausmų. „The Deal“ yra kiek per daug ištęsta serija, bet pateikianti visas savo mintis užtikrintai, kaip „The Americans“ ir moka. 9/10

Arrow. 2 sezonas. 17 serija. Birds of Prey
Visų pirma, nepažadu, kad „Arrow“ apžvalgų sulauksite kiekvieną savaitę, nes šįkart pamatyti naują seriją pasisekė vien dėl to, kad šį ketvirtadienį daugelis serialų buvo pasiėmę išeiginę. Ir gerai, nes „Birds of Prey“ yra tarp rimčiausių šio sezono serijų. Ne pati įspūdingiausia („The Promise“ kol kas ima viršų), bet labai stipri ir pabrėžianti šio „Arrow“ sezono privalumus. Jie pagrinde susideda iš veikėjų, bet vienas iš labiausiai patobulintų dalykų antraisiais metais yra veiksmo scenos. Vieną jų eiliniame apleistame sandėlyje matėm ir šią savaitę, ir montažas bei režisūra ten buvo tikrai įspūdinga. Ten kartu Lensas vėl susitiko su savo superheroje dukra ir Strėle, ir kaip jis vis dar nepažįsta Oliverio, man niekaip neaišku. Šiaip ši serija, logiškai turinti kuo greičiau tvarkytis su Sleitu (nors paliekanti jį ateinančioms savaitėms), persimetė prie Oliverio eks Helenos. Saros supratimas, kad ji nėra žudikė ir jos pačios aiškinimas seseriai (kuri, aišku, komiškai nepažįsta Saros), kad ši yra stipri, išryškino veikėjų susigyvenimą ir tobulinimą, kas antrajame sezone man labiausiai ir patinka. Tijos ir Rojaus santykiai lygtais yra ruošiami tam, kad pastarasis galėtų išvykti ir kurti „Flash“ spinoffą, ir jų išsiskyrimas atrodo kaip praleista galimybė nuveikti kažką rimtesnio, bet emocine prasme jis veikėjus paveikė. Jeigu ir ne geriausia šių metų serialo serija, „Birds of Prey“ yra valanda, kurioje galima aiškiausiai matyti visus „Arrow“ antro sezono privalumus. 9/10

Savaitės serialas - Hannibal

Savaitės scena - Justified. Cigarečių pakelis

Savaitės citata - Arrow. 'Hugo Manheim: warrants out for racketeering, extortion, murder. The goomba trifecta.'


O kokiu serialus šią savaitę žiūrėjote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą