2014 m. balandžio 26 d., šeštadienis

Dingę. Šeštas sezonas. Keturiolikta serija


I think he can't leave the island unless we're all dead. He told me he could kill any one of us whenever he wanted. So what if he hasn't because he's... he's not allowed to by the code of the island. What if he's trying to get us to kill each other? - Jack

Serialo struktūra yra vienas tų dalykų televizijoje, kurių tiesiog negalima numatyti iš anksto. Mintyse galima turėti planą, bet joks serialas dar nėra prasidėjęs su aiškia įvykių seka ir jos laikęsis iki pat pabaigos. Bet struktūra yra sunki ne vien tuo. Tai nėra vien iš numatytų ar nenumatytų atvejų susidedantys veiksniai. Tai yra dviejų dalykų - siužeto ir emocijų - suderinamumas. Labai dažnai serialai, norėdami, kad žiūrovai palaikytų dėmesį, padaro arba netikėtą posūkį istorijoje, arba padaro kažką emociškai sunkaus, tarkim, nužudo pagrindinį veikėją. Bet žymiai rečiau atsitinka taip, kad abu šie dalykai sutaptų, o būtent taip buvo „The Candidate“ atveju.

Ši „Dingusių“ valanda nužudė tris veikėjus. Likus trims serijoms iki serialo pabaigos. Šiam serialui tai padaryti turbūt yra lengviau nei kitiems, nes tie veikėjai vis dar gali rodytis paralelinėje realybėje, bet kiekvienas žiūrovas puikiai supranta, ką tų žmonių mirtys reiškia ir jam asmeniškai, ir visam siužetui. Saidas, Džinas ir San niekada nebuvo nuošaly ir vienaip ar kitaip prisidėdavo prie saloje vykstančių įvykių, ir visi jie turėjo savo gražias meilės istorijas, kas jų mirtis padaro dar tragiškesnes. Bet, tikėtina, labai reikalingas.

Reikalingas dėl to, kad jos tampa dar viena daugmaž beprasmiško karo tarp Loko ir Vidmoro pasekme, karo, kuriame gėrį ir blogį galima suprasti labai skirtingai. Lokas, išgelbėjęs Džeką nuo bombų, tariasi padedantis daktarui ir kad jis yra gerietis, tačiau kam? Neabejotinai sau, tačiau net „Dingę“ yra serialas, kuris toliau nuo gėrio ir blogio dvikovos nenueina, ir Lokas privalo atstovauti kuriai nors pusei. Vidmoro stovyklos išžudymas, be jokios abejonės, yra priešiškumo rodymas Čarlzui ir jo norui sunaikinti salą, bet Loko poelgiai su Džeko grupe taip pat nėra kupini gėrio.

Jis jais tiesiog nori pasinaudoti. Šis sezonas pastarosiomis serijomis tiesiog tapo Loko įgeidžių tenkinimo mašina, kuomet jis tarytum padeda kitiems, bet tik iki tokio lygio, kad šie pasitarnautų jam. Jis įspėja Džeko grupę apie sprogmenis lėktuve, kurie galėjo laisvai pasitarnauti kaip jų nužudymo priemonė, tačiau Lokui reikia piloto ir iš negyvo Franko naudos yra labai mažai. Vis dar nepaaiškinant, kokiu būdu veikia Loko galios ir dėl ko jis privalo plaukti ar skristi kažkokiame uždarame narve, grupė nusprendžia keliauti link Vidmoro povandeninio laivo, taip paruošiant didžiąją kovą tarp Loko ir Čarlzo, lauktą jau labai ilgai.

Vietoje to žiūrovai gauna labai menka pasipriešinimą iš Vidmoro grupės (per daug menką, jeigu paklausite manęs) ir iš to kyla dar įdomesnis konfliktas: Lokas prieš Džeką, net jeigu jie abu turi daugmaž tokį pat planą. Daktaras išduoda Juodąjį Žmogų ir Kler su juo tam, kad padėtų savo draugams pabėgti iš salos, nors jis pats to daryti visai nenori. Ir čia prasideda dalykas, apie kurį kalbėjau praėjusioje serijoje: Lokas tampa per daug banaliu antagonistu ir suplanuoja viską kruopščiai ir iš anksto.

Jis puikiai žino, kad Džekas ir co jį išduos, puikiai žino, kad jie sulips į tą patį laivą, ir kad juos bus galima vienoje vietoje nužudyti. Lėktuve jis to padaryti nenorėjo veikiausiai norėdamas įgyti pasitikėjimą (arba užgaišti laiką), bet dabar, jam atrodo, išsisukti jie nesugebės. Ir kaip gaila, kad jau praėjusioje serijoje Saidas, ištikimiausias Loko pagalbininkas, buvo parodytas kaip jį išdavęs žmogus. Išdavęs ta prasme, kad suprato, jog dark side jam nėra parankiui ir jis privalo padėti tikriems savo draugams. Tad Saidas, panašiai kaip ir Maiklas, paaukoja save tam, kad atpirktų savo nuodėmes (kurių pridarė ne tiek ir daug), ir nusprendžia prislopinti bombos sprogimą pats susisprogdindamas su ja. Vienas iš trijų.

Saido mirtis yra simboliška ir tuo, kad jis mirė kaip didvyris. Didvyris, kuriam nereikia kitų apraudojimo ir kuris pasimeta įvykių gausoje, nors tų įvykių be jo pasiaukojimo net nebūtų. Saido nusižudymo misija (negarantuoju, bet su bomba susisprogdinantis arabas tikrame gyvenime turėjo būti apkalbėtas bent kažkiek) nepraeina be pasekmių ir, savaime suprantama, pradeda skandinti laivą. Jame yra ir sužeista Keitė, ir per galvą gavęs Sojeris, todėl gelbėtis privalo tie, kas gali, ir laive lieka tik Džinas ir San. Du žmonės, kurie taip ilgai stengėsi vienas kitą atrasti, kartu miršta, būtent taip, kaip jiems ir turėjo tikti. Jų mirtis yra simboliška, tragiška, atsitikusi vos po dienos kai jie susitiko dar kartą ir palikusi jų dukrą našlaite, kas jūsų širdį suspaudė dar labiau. Trys iš trijų.

Tuo tarpu paralelinėje realybėje vykstantys įvykiai, atrodytų, yra absoliučiai kitokie ir neturintys nieko bendro su įvykiai saloje, tačiau tai tuo pačiu daro dar didesnį įspūdį. „The Candidate“ savo paralelinėmis scenomis man yra nuostabi serija dėl to, kad ji yra tarsi viso serialo atspindys, prieinantis išvados, kuri kažkur šalia plaukiojo, bet niekad nebuvo priimta rimtai. Viskas, kas vyksta šiose scenose, yra susiję su šeimos reikalais, ir niekas neatrodo pritempta.

Paimkite kad ir Džeką, kuris praėjus valandai nuo susipažinimo su savo seserimi privalo operuoti Džoną Loką, tačiau tos sesers (kuri, kaip bebūtų keista, keliavo tuo pačiu lėktuvu iš Sidnėjaus) jis neišmeta iš galvos ir pasikviečia gyventi pas save į namus, jau vien dėl to, kad šiai jo tėvas padovanojo stebuklingą muzikinę dėžutę. Šeimai nereikia jokių argumentų ar patikinimų; šeimos sukeliami jausmai yra svarbiau už bet kokius kitus, ir tai „Dingę“ sugeba išryškinti nuostabiais pavyzdžiais.

Žymiai svaresnis jų, be abejo, yra Loko pavyzdys. Atrodytų nelogiška, kad serialas, kiekvieną savo paskutinio sezono seriją skyręs daugeliui veikėjų, šią skiria tik Džekui ir Lokui, bet tikiuosi jūs dar nepamiršote, kad jų konfliktai ir santykiai buvo svarbiausia „Dingusių“ varomoji jėga. Šioje realybėje, tiesa, likimu ir aukštesnėmis galiomis labiau tiki Džekas, bet šie žmonės vis dar yra tokie patys. Skiriasi tik jų šeimos sudėtis, o jūs patys žinote, ką tai reiškia.

Kadangi kitokia jų gyvenimuose yra tik šeima, būtent ji pasitarnauja jų pasaulėžiūros kūrimui. Džekas turi sūnų, priverčiantį jį kitaip žiūrėti į gyvenimą. Lokas turi sužadėtinę ir tėvą, kurį jis pats suluošino, o būtent tai jam neleidžia tikėti likimu. Džonas jaučia kaltę dėl to, ką padarė savo tėvui (priešingai nei jo tėvas, kuris suluošino savo sūnų kitokiam gyvenime) ir sau negali dėl to atleisti, ir yra tarsi save žalojantis sektos atstovas, kuris vis bando priminti sau, kad skausmas jo niekada neapleis, fizinis ar emocinis.

Būtent dėl tokių dalykų aš ir myliu tokią paskutiniojo sezono struktūrą. Jis puikiai atskleidžia, kas suformavo tokią veikėjų pasaulėžiūrą, kokia jie dabar ir pasižymi, o tam daugiausiai pasitarnavo šeima. Tai yra pakankamai banali ir paprasta išvada tokiam dideliam projektui, bet daugiau nieko nereikia. Tokios savo medžiaga turtingos serijos, turinčios daugybę tragiškų ir apie veikėjus tiesų atskleidžiančių scenų, privalo būti paprastos ir sukonstruotos turint aiškų planą, o šioje serijoje taip tikrai buvo. Jų liko tik trys, todėl ruoškite nosines.

Vertinimas: 10/10

Citatos

  • 'There's a well on the main island, half a mile south of the camp we just left. Desmond's inside it. Locke wants him dead which means you're going to need him for something. You understand me?'
  • 'Just go. Go.'
  • 'John Locke told me I needed to stay.'
  • 'There is no Sayid!'
  • 'At least you didn't have to paddle.'
Namų darbai: e06e15 - Across the Sea

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą