2014 m. balandžio 17 d., ketvirtadienis

Suits. Trečias sezonas

Tai - bendra apžvalga, čia nėra atskleidžiamos svarbiausios trečiojo „Suits“ sezono detalės, todėl straipsnį skaityti saugu visiems

Paskutinėje trečiojo „Suits“ sezono serijoje po sunkios dienos du veikėjai įsipila išgerti kažko stipresnio tam, kad atsipalaiduotų, nes taip, anot jų, daro „Mad Men“ veikėjai. Tai yra kiek komiška scena, nes nuo pat pirmųjų „Suits“ serijų serialas buvo vadinamas būtent moderniųjų dienų „Mad Men“, tad toks poelgis gali atrodyti kaip savotiškas serialo mirktelėjimas savo fanams. Tik čia ne viskas. Palyginimų nemėgstantys ar bijantys kaltinimų plagijavimu serialai tokių dalykų nedaro. Tokia drąsa pasižymi tik projektai, kurie išlenda iš pagrindine idėja į juos panašių darbų šešėlių ir tampa visiškai savarankiškais dariniais, ką „Suits“ savo trečiuoju sezonu tik dar labiau įtvirtino.

Prasidėjęs kaip dar vienas procedūrinis serialas šiuo žanru garsėjančioje USA televizijoje, „Suits“ pirmus metus ir buvo viskas, ko galima tikėtis iš procedūrinio serialo apie teisininkų firmą. Pagrindiniai veikėjai laimi, istorijos pusiau linksmos, visi žmonės gražūs ir be trūkumų. Antrajame sezone scenaristai suprato, kad ilgainiui toks planas nelabai išdegs, tad pradėjo žymiai daugiau dėmesio skirti savo veikėjų psichologijai ir jų draminės pusės plėtojimui. Šiais metais žengtas žingsnis dar toliau. Veikėjus žiūrovai jau pažino, tad jiems reikėjo kažko, kas keltų didesnių problemų nei nauja byla kiekvieną savaitę.

Toks dalykas atsirado. Pirmoji trečiojo sezono pusė buvo skirta beveik išskirtinai problemoms, susijusioms su praėjusiame sezone įvykusiomis jungtuvėmis tarp „Pearson“ ir „Darby International“ kompanijų, kas abi puses paliko ne iki galo patenkintas. Būtent dėl to Darbis sezono pradžioje iš Anglijos atsiuntė Styveną, privalantį sutvarkyti visus jam nepatinkančius dalykus Niujorke (serialas dėl finansinių sumetimų yra filmuojamas Toronte, bet labai sėkmingai apsimetinėja Niujorku).

Išorinė grėsmė priverčia visus veikėjus parodyti viską, ką antrasis sezonas padarė gerai. Kompanijoje tarp Džesikos ir Harvio, tarp Luiso ir Harvio, ir tarp visų žmonių ir Harvio kyla vienas kitas nesutarimas, bet kai prireikia, visi jie susitelkia bendram tikslui ir jeigu tik kas nors pakelia ranką prieš jų kompaniją, laukite rimtų sankcijų. Priešų susivienijimas buvo jaučiamas ir pagrindinėje sezono byloje, kuomet Eivą Hesington (įkūnijamą Michelle Fairley, kuri nežinia dėl ko susirado naują darbą) buvo bandoma išteisinti nuo žmogžudysčių, kurios, kaip vėliau paaiškėjo, buvo kur kas rimtesnės nei pavieniai nesutarimai, ir kurių nagrinėjimo pabaiga turėjo itin didelę įtaką serialo veikėjams.

Jie, nesuklyskite, vis dar turėjo savus gyvenimus. Maikas vis dar siekia sukurti savo gyvenimą, kuriame nori būti doras pilietis su šeima, net jeigu dabartinis jo darbas yra pagrįstas žiauriu melu. Maiko santykiai su Reičel dažnai buvo serialo centras, tik iš jaunų įsimylėjėlių daug medžiagos juk neišspausi. Kur kas stipriau serialas veikė kalbant ir apie Harvio, ir apie Luiso šeimyninius gyvenimus. Tai žiauriems ir nejautriems vyrams pirmą kartą seriale sugebėjo suteikti kur kas jautresnę ir labiau pažeidžiamą pusę, kas veikėjų plėtojimui visuomet padeda.

Na, bent jau kalbant apie vyrus. „Suits“, net jeigu visiškai atsiskyręs nuo „Mad Men“, neturi geriausio pastarojo serialo bruožo: įvairiapusiškų moterų. Jos visos yra tarsi vyrų pridėtinės dalys, privalančios sukelti jausmų savo vyrams, ir net įdomiausia serialo veikėja Dona čia tapo tik Harvio sąžinės balsu, kol Džesika vaikščiodavo tik gąsdindama darbuotojus, o Reičel gavo vos vieną rimtesnę seriją.

„Suits“, tiesa, reikėtų padirbėti ne vien prie šių stereotipų. Emocinė pusė ir perspaudimas serialui vis dar nėra iki galo sutvarkyti dalykai. Niekas nepamiršta, jog pats žiauriausias dalykas šiame seriale gali būti į viešumą patekęs Maiko melas, ir šis sezonas tai tikrai priminė. Tačiau tik tiek, kad žiūrovus tarytum pagąsdintų, jog jeigu blogai elgsitės, mes šitą melą iškelsim į paviršių. Ne vieną ir ne du kartus šį sezoną veikėjai grasino atskleisti Maiko paslaptį, bet paskutinę minutę persigalvodavo, taip eilinį kartą primenant, jog „Suits“ yra serialas, kurį žmonės žiūri po darbo atsipalaidavimui ir užtikrintam malonumui, ne nereikalingam nervinimuisi dėl veikėjų.

Didžiąją dalimi visos šešiolika serijų tokį teiginį tik pagrindė. Pirmoji sezono pusė (10 serijų) buvo skirtos tam, kad parodytų kompanijos vieningumą, likusios šešios pasitarnavo tam, kad įrodytų, jog kai kurie veikėjai šiame seriale jau rimtai pribrendo permainoms ir kad sentimentai šiuo metu yra žemiau už jų pačių interesus. Nepaisant vis dar smagaus ir užtikrintai malonaus „Suits“ stiliaus, kitą sezoną serialo laukia rimtos permainos, ir panašu, kad tik į gerą, nes ėjimas link jų įrodo, jog scenaristai yra įsitikinę, kad jų veikėjai yra pakankamai savarankiški naujiems potyriams. Jeigu tai nėra išlindimas iš vyresniojo brolio šešėlio, tuomet nežinau kas yra.

Vertinimas: 8/10

O ką apie šį sezoną manote jūs?

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą